Daugiau apie tai, kaip metų laikų pokyčiai gali paveikti žmogaus nuotaiką ir ką naudinga žinoti, jei norime jaustis geriau, diskutuoja Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro vadovas, gydytojas psichiatras Martynas Marcinkevičius ir egzistencinės terapijos praktikas, dr. Justinas Grigas.
Sezoninė depresija
M. Marcinkevičius sako, kad klinikinėje praktikoje iš tiesų egzistuoja ir sezoninė depresija.
„Tada žmogus depresija serga tik tam tikrais sezonais, bet, na, šis sutrikimas iš tiesų yra labai retas, – teigia gydytojas psichiatras. – Tačiau tai, kad žmonėms, kurie yra linkę į depresiją, yra paūmėjimai dažnai būtent rudens ar iš dalies pavasario metu ir tai, kad mes visi šiek tiek keičiamės rudenį, yra tikrai normalu. Tą mes daugelis natūraliai pastebime ir nebūtinai tai yra depresija, pasiekianti klinikinį lygį.“
Gydytojas psichiatras sako, kad yra normalu, kad rudenį žmonių gyvenimo tempas pasidaro lėtesnis, norisi daugiau poilsio ar miego. Jis sako, kad jau yra ir moksliškai įrodyta, kad Šiaurės šalyse žmonės su psichikos sveikatos problemomis susiduria kelis kartus dažniau nei gyvenantys piečiau.
Jis primena, kad žmonės pirmiausia yra biologinės būtybės, kurios jaučia pokyčius gamtoje. O šąlant orams didelės dalies gyvūnų tempas sulėtėja.
Egzistencinės terapijos praktikas, dr. Justinas Grigas atkreipia dėmesį ir į tai, kad nuotaikų pokyčius gali lemti ir šiuolaikinio gyvenimo tempas.
Jis pateikia pavyzdį, kad idėjos, esą žmogus gali tapti bet kuo, nuveikti be ką, kelia labai daug įtampos, ir ruduo, kaip metas, kai intensyviau grįžtama į darbus, mokslus, gali šią įtampą stiprinti. Mokslų daktaras primena, kad realybėje kiekvienas žmogus savo gyvenimą pradeda labai skirtingose startinėse pozicijose ir ne visi gali įgyvendinti savo svajones dėl labai realių priežasčių.
Karantinas kai kuriems žmonėms padėjo
Vis tik, kai žmonės to neįsisąmonina, o siekia nerealistinių dalykų ir jiems nepasiseka, tuomet gali pradėti save kaltinti ir jausti labai realią kančią. Kai konkurencija ir noras būti sėkmingu kiek pristabdomas, dalis žmonių iš tiesų pasijaučia geriau.
„Pavyzdžiui, karantinas kai kuriems žmonėms neigiamai atsiliepė, bet buvo ir tokių, kuriuos jis paveikė teigiamai, – sako jis. – Karantino metu tarsi sustojo visas gyvenimas ir niekas nebelenktyniauja, visi atsirado tarsi vienoje plotmėje ir nėra pagrindo taip stipriai lygintis, nes visi įmesti į tą patį katilą, visiems problemoms ir kai kuriems iš to atėjo palengvėjimas, nes pagaliau sustojo tas visas bėgimo tempas.“
Ką reikia žinoti apie savo nuotaikos svyravimus, kokios galimos jų priežastys ir ką galima padaryti, kad jaustumėmės geriau, kviečiame sužinoti tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“.
Kviečiame žiūrėti „Sveikatos DNR“ jau dabar! „Sveikatos DNR“ žiūrėkite kiekvieną pirmadienį 19 val. naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play. Laidą ketvirtadieniais 19 val. rasite TV3 televizijos YouTube kanale.
00:00 pašnekovų ir temos pristatymas
01:40 Ar „rudeninė depresija“ egzistuoja?
05:00 Įrodyta, kad žmones veikia saulės trūkumas, trūksta vitamino D
06:05 Ką padaryti, kad rudenį jaustumėmės geriau?
10:10 Ar rudenį dažniau apninka mintys apie gyvenimo prasmę ir kaip tai veikia žmones?
14:30 Savivertės problemos: ar Lietuvoje per mažai džiaugiamės gyvenimu?
18:17 Didžiulė problema su socialiniais tinklais: gyvename psichozėje
19:55 Dirbame smegenimis, o ne fizinį darbą, kaip anksčiau: dėl to turime ir daugiau problemų
23:15 Nerimas – normalus dalykas: bet kaip mes su juo tvarkomės - svarbu
27:39 Mokyklose jau dabar moko finansinio raštingumo, o gal reiktų mokyti ir emocinio raštingumo?
36:24 Reklamose matome, ko žmonėms trūksta: pirmiausia – kokybiško ryšio su kitais
41:00 Psichiatro patarimas, kaip pasijausti geriau – pagalvokime, ko mes iš tiesų norime
42:30 Egzistencinės terapijos praktikas pataria, kad šaltuoju metų laiku tikroji šiluma kyla iš kokybiškų ryšių su kitais žmonėmis
43:27 Antroji laidos dalis
.jpg)
