Grybautojai po sėkmingos grybų „medžioklės“ nudarinėtas atliekas dažnai išverčia miške po medžiais, tikėdamiesi ateityje pasisėti vertingų grybų.
Nemenčinės miškų pakraštyje sodų masyve sodininkaujanti Antanina Lunevičienė pripažino, kad tokia praktika pasiteisino. „Labai mėgstame grybauti, todėl jau seniai nutarėme užsiveisti grybų ir savo sklype.
Turėjome tikslą užsiauginti visų grybų karalių – baravyką. Ir ką jūs manote – storakočiai rudagalviai gražuoliai jau kelerius metus kelia galvas ir nukeliauja į keptuvę.“
Grybų karaliai mėgsta medžių kaimynystę, todėl Antanina net nebando jų auginti pievoje, kur gali tarpti visi kiti grybai.
„Ne visuomet skubu surinkti išaugusius grybus, kartais juos palieku dėl „veislės“, kol patys sunyksta ir išbarsto sporas“, – pasakojo sodininkė.
Jos teigimu, jeigu sodyboje ar kieme auga ąžuolas, liepa, beržas, pušis ar eglė, didelė tikimybė, kad galėsite pasisėti ir kokių nors valgomų grybų. Sodininkė vadovaujasi taisykle, kad reikėtų rinkti baravykus, piengrybius ar kitus grybus, augančius po tos pačios rūšies medžiu, koks auga sodyboje ar kieme.
Tuomet po tuo medžiu galima valyti surinktus grybus ar išmesti jų liekanas. Galima paruošti grybo sporų tirpalą: susmulkinti pilnai išaugusių grybų kepurėles, suberti į vandenį ir išmaišius palaistyti medį.
Patartina laistyti kiek toliau nuo kamieno. Galima kastuvu pakelti velėną ar viršutinį dirvožemio sluoksnį, kad tirpalas iškart patektų arčiau jaunų šaknų. Kitas variantas – toje vietoje grėbliu ar šakėmis pasmaigstyti dirvožemį. Procedūrą galima pakartoti. Po tuo pačiu medžiu gali augti ir ne vienos rūšies grybai.
Laistė tirpalu
Sodininkas Piotras Lečenko pasisėja grybų netoli namų ar net savo kieme. Šiaurinėje sklypo dalyje jis pasisodino medžių ir iš karto ėmė sėti gretimame miške rastus grybus. Kai kurie iš jų net buvo sukirmiję. Piotras išbandė įvairius grybų sėjos būdus: po medžiais mėtė peraugusių grybų kepurėles, laistė medžius saldžiu grybų nuoviru. Jis mielai pasidalijo savo receptu: peraugusius grybus reikia sumaigyti rankomis, užpilti 10 litrų vandens, įberti šaukštą cukraus ir palikti parai.
„Patirtis rodo, kad kazlėkams, rudmėsėms ir lepšiams būtina simbiozė su medžiais, todėl kazlėkus ir rudmėses geriausia įkurti po pušimis, o lepšius – po beržais“, – pripažino jis. Kazlėkus jam pavyko užauginti po trejų metų, po to jų derlius džiugino. Beje, šalia kazlėkų atsirado rudmėsių, kiek vėliau – lepšių. „Kaip suprantu, grybai mėgsta kaimynystę, – pastabomis dalijosi grybų auginimo entuziastas. – Bandau auginti ir kitus grybus, pavyzdžiui, pumpotaukšlius ar pievagrybius, tačiau priešingai nei visi mano, esą pumpotaukšlius ir pievagrybius auginti paprasčiau, nes jie mėgsta sutrūnijusias, perpuvusias vietas ir mėšlo krūvas, kol kas rezultatų nematau.“
Iš miško parsinešęs keletą kelmučių, sodininkas išmėtė juos šalia mėšlo krūvos ir jau kitais metais prisirinko sveikų, tvirtų grybų. Dar po metų kelmučių buvo dvigubai daugiau. Gan paprastai sodininkas pasisėjo kreivabudžių: nusipirko grybienos ir užtepliojo ją ant kelmais supjaustytų rąstų. „Kreivabudės mėgsta pūvančią medieną, todėl jau kitų metų rudenį nuo šių kelmų surinkau apie kelis kilogramus šių grybų derliaus“, – grybų auginimo patirtimi dalijosi P.Lečenko.
Auginami trumai
Lietuvos mokslininkai jau augina gurmanų vertinamą delikatesą, t. y. garsiuosius trumus – brangiausius grybus pasaulyje. Jie auga viršutiniame dirvožemio sluoksnyje, prie įvairių medžių. Trumų skonis ir kvapas vilioja viso pasaulio gurmanus. Baltojo trumo kaina siekia 7 tūkst. Eur/kg ir daugiau; juodojo trumo – iki 4 tūkst. Eur/kg, o Burgundijos trumo – apie 400 Eur/kg. Prieš 15 metų labai retas baltasis Italijos trumas buvo parduotas aukcione už 28 tūkst. svarų sterlingų (apytiksliai 33 tūkst. eurų).
Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro (LAMMC) filialo, Klaipėdos universiteto bei Rygos technikos universiteto Liepojos filialo mokslininkai susivienijo bendram projektui ir įveisė šiuos grybus šešiose bandomosiose plantacijose mūsų šalyje. Tačiau, pasak šio projekto partnerio, LAMMC Miškų instituto vyriausiojo mokslo darbuotojo dr. Kęstučio Armolaičio, trumų derliaus reikia laukti ne mažiau kaip7 metus. Nors derliaus dar nesulaukė, dr. K.Armolaitis sako, kad Burgundijos trumų įveisimas mūsų šalyje pavyko. Tačiau problema ta, kad net sulaukus derliaus tektų grybų ieškoti į pagalbą pasitelkiant kiaules ar specialiai tam apmokytus šunis, mėgstančius trumų kvapą. O kur jų rasti – vėlgi klausimas.
Garantijų nėra
Sodininkė A.Lunevičienė nori nuraminti entuziastus – svajojantiems apie grybų plantacijas gali tekti labai nusivilti. „Užsiauginti grybų sodyboje daug pastangų nereikia, tačiau neaišku, ar iš tiesų tie grybai išaugs. Būna, pili grybų atliekas, laistai, bet nėra garantijų, kad grybai išdygs, – pripažino Antanina. – Kita vertus, daugelis į mišką keliauja tikėdamiesi ne vien grybų, bet ir malonių emocijų, susiliejimo su gamta. Taip pat pastebėjau, kad mano vadinamoji plantacija, kuria taip džiaugiausi, pernelyg įnoringa – kelerius metus pasidžiaugiau derliumi, o po to viskas dingo – grybų neliko, jie išnyko kaip dūmai.“
Grybai ant palangės
Pateikiame ogorod.ru receptą, kaip užsiauginti grybų ant palangės. Ar jis pasiteisins, išbandykite patys:
Norėdami užsiauginti grybų, iš miško parsineškite 2–3 grybus, geriausia – baravykus. Grybai turi būti dideli, subrendę ir švarūs. Geriausia, jei grybas turi didelę kepurę ir daug sporų.
Grybus reikia kruopščiai nuplauti ir supjaustyti mažais gabalėliais. Tuomet patartina dar kartą susmulkinti mėsmale arba peiliu. Beje, prireiks tik grybo kepurės, kur kaupiasi grybo sporų masė.
Kitas žingsnis – paruošti vandens ir mielių mišinį sėjai. 2–3 dideliems grybams reikia 50 gramų mielių ir 4 litrų vandens. Beje, laukinėje gamtoje grybai dauginasi dėl laukinių gyvūnų, kurie šiuos ėda. Agresyvioje aplinkoje, kuri sukuriama gyvūnų skrandyje, sporos suaktyvėja ir pabunda.
Nuosavame kieme auginamiems grybams būtina sukurti panašią aplinką. Tam reikalingos mielės. Procesas: paimkite nedidelį dubenį ir suberkite supjaustytus ar sumaltus grybus. Geriausia naudoti lietaus ar šulinio vandenį, nes kitaip darbai gali nueiti perniek. Įdėkite mielių, viską gerai išmaišykite ir palikite 1,5–2 savaites tamsioje ir šiltoje vietoje.
Po 2 savaičių gautą mišinį dar kartą gerai išmaišykite. Apie 200 mililitrų mišinio praskieskite 2 litrais vandens ir dar kartą išmaišykite. Mišinys sėjai paruoštas.
Grybams reikalinga simbiozė (stiprus ryšys su kitu augalu), todėl geriausia juos auginti vazonuose su kambariniais augalais. Patyrusių grybų augintojų teigimu, efektyviausia baravykų simbiozė su lelijomis, tačiau galima eksperimentuoti ir su kitais augalais. Taigi, norėdami užsiauginti grybų, mišiniu palaistykite kambarinius augalus. Laistyti reikia gausiai, kad kuo daugiau aktyvių sporų patektų į žemę, iš kurios išsivysto grybiena. Sėja baigta. Dabar lieka kantriai laukti rezultato.
