V. Kasiulevičiaus pasakojo, kad šiuo metu šeimos gydytojai dirbdami vienu etatu vidutiniškai konsultuoja 30 pacientų per dieną.
„Tai yra tikrai nemažai, jam reikia vidutiniškai 15 minučių, kad pakonsultuotų pacientą. Tik problema, kad per tas 15 minučių, kurias turi, pusę laiko kaip gydytojas sugaištu suvesti duomenis į e.sveikatą, nes vienaip ar kitaip juos reikia suvesti.
Taip, dabar ir įrankių atsiradę, tam tikrų formų, tai viską pasidarau, ką galiu, kad tik būtų paprasčiau, bet vis tiek rašau receptus, tikrinu išrašus. Kiekviena sistema turi savo niuansų, ji stringa, sukasi, tu lauki, juokauji su pacientu, kaip viskas čia vyksta“, – gydytojo darbo realybę atskleidė jis „Žinių radijo“ laidoje „Persona grata“.
Problemos nepaprastėja
Šeimos gydytojas priminė, kad juo labiau dažnai žmogus neateina su viena sveikatos problema, visu jų „rinkiniu“: „Kartais dar atsiveda artimąjį ir, kaip lietuviams būdinga, pradeda ne nuo sunkiausios ligos, o kokios lengvos. Galvoji, jau susitvarkysi viską ir dar prieš pat išeinant jis pasako ką nors tokio...
O kur dar šalia darbai, susiję su ligų prevencija. Gerai, kad įstaigos tai lengvina, dirbant privačioje įstaigoje man rodo visas prevencines programas, vaikų skiepus, viską galiu matyti, nebereikia kaip anksčiau sėdėti prie ambulatorinės kortelės. Bet problemos nepaprastėja – žmonės vis tiek nori pasikalbėti, išsisakyti, turi apžiūrėti, įvertinti...“
Pasak pašnekovo, toliau persipina daug dalykų, kas susiję su specialisto pagalbos. „Turi nuspręsti, ar reikia jos, kaip greitai, nes pasiekimas specialistų tikrai nėra labai greitas, egzistuoja eilės. Ir reikia nuspręsti, kaip greitai žmogui reikia pagalbos, nes jei pasakysi, kad reikia specialisto, o jis gal po mėnesio numirs belaukdamas“, – pastebėjo V. Kasiulevičius.
Siuntimų vingrybės
Pasak pašnekovo, tiek eiles ilgina, tiek šeimos gydytojo darbą apsunkina siuntimų pas specialistus išrašymo tvarka.
„Būna tam tikros situacijos, algoritmai, rekomendacijos, kurias patvirtina SAM, kad yra reikalaujama specialistų konsultacijos. Pavyzdžiui, tęsi kokį elementarų vaistą prostatai [gydyti] ir turi specialistui kas 6 mėnesius siųsti vien dėl to, kad pratęstų tą vaistą. Nors išties lyg ne dėl to vaisto siunti, o kad įvertintų urologas, bet pacientas dėl to turi laukti eilėje“, – pasakojo jis.
Gydytojo teigimu, visų pirma laiko būtų galima sutaupyti ne visada siuntinėjant pacientą pas specialistą, bet visų pirma šeimos gydytojui su juo turint nuotolinę konsultaciją, kuri būtų apmokama ligonių kasų.
„Tai labai veiksminga, pavyzdžiui, galima net duomenis akių dugno perduoti, o specialistas gali pasakyti, kas yra, ar reikia jam gyvai atsiųsti pacientą. Tai visi šie dalykai neišspręsti, mes apie kalbėjome dar prieš 10 metų“, – apgailestavo V. Kasiulevičius.
Negali paskirti tyrimų
Šeimos gydytojo rankos neretai surištos ir dėl tyrimų skyrimo. Anot pašnekovo, tam tikrų tyrimų apmokėjimas nėra visavertis, o žmonės paprastai nėra linkę mokėti už tyrimus ir tada turi keliauti pas specialistą.
„Pavyzdžiui, aš galiu puikiai identifikuoti ir įtarti, kad pacientui yra juosmeninė stuburo dalies išvarža, bet nusiųsti magnetinio rezonanso tyrimui (MRT) aš negaliu. Galiu siųsti nefinansuojamam tyrimui, kur jis mokės pats apie 200 eurų arba nukreipti gydytojui neurologui, kuris paskirs tą patį tyrimą.
Ir valstybė šiuo požiūriu mano, kad sutaupo pinigų, mat neurologai pusę tų siuntimų atmes, nors išties taip nėra. O bus sumokėta ir už neurologo konsultaciją ir MRT, tik skirtumas tas, kad pas neurologą, nes jų irgi trūksta, šiandien pateksi po mėnesio ir dar mėnesiu nusikels MRT. Tai taip mes vėlinam diagnostiką ir daugiau išleidžiame“, – konstatavo V. Kasiulevičius.
Jis pridūrė, kad šeimos gydytojams kažkada buvo leidžiama siųsti MRT, bet to atsisakyta, mat nuspręsta, kad tai – per didelės išlaidos biudžetui.
„Taip, tai yra brangūs tyrimai, bet tikrai galėtų būti rinkinys tų diagnozių, kur galima siųsti ir viskas būtų aišku. Aš suprantu, kad be reikalo piktnaudžiauti negalima, galbūt galima apriboti tam tikrais ribotuvais, yra galimybių, o dabar nuo to tave nustumia ir pasako, kad esi nekompetentingas, nors išties tai – dirbtiniai siuntimai“, – pasakojo šeimos gydytojas.
Jis kartu pateikė dar vieną absurdiškos tvarkos pavyzdį – nors dabar pats įkarštis, kai žmonėms įsisega erkės, tyrimas dėl Laimo ligos nėra kompensuojamas pirminėje sveikatos priežiūroje:
„Taip, tai išties yra gana brangus tyrimas, kainuoja gal 30 eurų, bet jis yra infektologo kompetencijoje. O juk žinome, kiek realiai yra infektologų. [...] Taigi pirminėje grandyje turime arba mokamą tyrimą daryti, arba siųsti specialistui. Šie dalykai nėra išspręsti, nes taip taupoma.“
Pašnekovo manymu, turėtų būti suformuotas tyrimų krepšelis, ką galėtų paskirti šeimos gydytojas. „Dabar pradėjome apie tai vėl kalbėtis su SAM, kad reikia tokio krepšelio, bet tokią idėją siūliau dar 2005 metais“, – sakė V. Kasiulevičius ir pridūrė, kad dabartinę netvarką sistemoje sutvarkyti tetrūksta valios.
Numylėti gydytojai ir „etatiniai“ pacientai
Kalbėdamas apie vis akcentuojamą eilių problemą pašnekovas priminė, kad taip jau yra, jog eilės ypač formuojasi pas atskirus gydytojus.
„Tai – tie specialistai, kurių pacientai labai nori. Jie yra labai apkrauti, bet įstaigos vis tiek prirašinėja labai daug pacientų. Pas šeimos gydytoją vidutiniškai turi būti 1,5 tūkst. pacientų, bet yra tokių, kurie turi 2,5 tūkst. Tai čia viena problema.
Kitas dalykas, kad patys šeimos gydytojas atlieka labai daug darbo, kuris nevertas gydytojo darbo, rašo siuntimus. Pavyzdžiui, žmogus serga glaukoma ir jam paskirta lankytis pas oftalmologą. Tai manau, kad tokios situacijos galėtų būti išspręstos labai paprastai – tu kartą nusiuntei, specialistas tave dispanserizavo ir tu gali kreiptis tiesiogiai, kada specialistas nurodė.
Tai nereiškia, kad gali, kada nori, kas Lietuvoje būdinga, bet tau nurodytas apsilankymų dažnis ir datos, kad gali ateiti. Jei reikia ekstra atėjimo, gali kreiptis į šeimos gydytoją ir jis nuspręs, ar reikia specialisto. Bet kiekvieną kartą rašyti siuntimus tam, kad jis vėl ir vėl ateitų, yra juokinga, nes taip reikalaujama“, – pasakojo V. Kasiulevičius.
Pas gydytoją per metus apsilanko 150 kartų
Anot jo, dar kita problema – yra dalis pacientų, nors ir nedidelė, kurie labai intensyviai naudojasi sveikatos paslaugomis.
„Tada gal jūsų artimas žmogus su 39 laipsnių temperatūra nepatenka pas gydytoją, o yra tokių, kurie kas savaitę lankosi. Jie rezervuojasi talonus kiekvieną savaitę, kas dvi savaites ateiti pas gydytoją dėl visokių niekų. Nes aš neįsivaizduoju tokios statistikos, kai per metus pas šeimos gydytoją apsilankė 150 kartų“, – neslėpė gydytojas.
Čia pat jis pabrėžė, kad Lietuvoje reikia stiprinti psichologinės pagalbos komponentą, mat daliai žmonių būtent daugiau reikia psichologinės, psichoterapinės pagalbos.
„Jau psichologo atsiradimas visu etatu [šeimos gydytojo komandoje] labai keičia situaciją. Didelė žmonių dalis, kuri lankosi, jie truputį nukrauna šeimos gydytojus“, – pastebėjo jis.
