Naujienų portalas tv3.lt susisiekė su vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininku Rimvydu Blynu, kuris atskleidė, kuo paprastas, namuose atliekamas žarnyno testas gali būti naudingas.
Testai užfiksuoja kraujavimą
Nors namuose atliekami testai, pasak vaistininko, negali prilygti laboratoriniams tyrimams dėl mažesnio tikslumo, jie vis tiek leidžia nustatyti galimą žarnyno vėžio pradžią.
„Jeigu jaučiame simptomus, svarbu diagnozuoti ligą anksčiau, nei pacientas ją užleidžia, nes tai gali lemti sudėtingesnį gydymą ar rimtesnes problemas. Iš esmės, žarnyno vėžys prasideda nuo polipų ar mažų ataugų, kurios laikui bėgant gali virsti piktybiniais navikais“, – teigia vaistininkas.
Jo teigimu, šie polipai ir pirminės vėžio stadijos gali visiškai nesukelti jokių simptomų, todėl jie gali kraujuoti dėl vėžio. Be to, kraujo kiekis, kuris išsiskiria, dažnai būna labai nedidelis, todėl jo patys galime net nepastebėti.
Tačiau testai padeda identifikuoti kraujavimą iš tiesiosios žarnos ir nustatyti ligos pradžią. Dėl šių priežasčių šie testai yra itin naudingi.
„Jeigu žmogus neturi akivaizdžių simptomų, dažniausiai rekomenduojama profilaktiškai atlikti testą kas dvejus metus. Tačiau jeigu žmonės turi rizikos veiksnių ir šeimoje yra buvę storosios žarnos vėžio atvejų ar ikivėžinių polipų, reikėtų pradėti tikrintis anksčiau, nuo keturiasdešimties metų, ir atlikti testus kasmet“, – pabrėžia vaistininkas R. Blynas.
Testą storosios žarnos vėžio diagnostikai galima nusipirkti vaistinėse. Vaistininkas sako, kad testas gali nustatyti kraujo daleles išmatose.
„Šis testas reaguoja į kraują, esantį išmatose, ir parodo, net jei jo yra tik mililitras, kurio akimi nepamatysime“, – aiškina jis.
Pasak vaistininko, šis testas yra daugiau kokybinis, o ne kiekybinis, nes kiekybiniai testai rodo tik tai, ar kraujo yra, ar nėra. Jis priduria, kad būtina suprasti, jog buitiniai testai neturi šimtaprocentinio tikslumo, o jų patikimumas siekia 90-95 proc. Tai reiškia, kad jie gali pateikti tiek klaidingai teigiamus, tiek klaidingai neigiamus rezultatus.
„Tačiau, kai turime bėdų ir įtarimų bei atliekame testus profilaktiškai kasmet, tikimybė, kad rezultatai bus teisingi ir diagnozė bus nustatyta pakankamai anksti, yra labai didelė“, – teigia R. Blynas.
Storosios žarnos vėžio simptomai
Vaistininkas atskleidė, kad tam tikri simptomai gali rodyti galimą storosios žarnos vėžio riziką.
„Jeigu pastebėjome kraują išmatose – tamsų, ryškiai raudoną ar juodą, ir turime žarnyno veiklos pokyčių, pavyzdžiui, ilgalaikį vidurių užkietėjimą arba viduriavimą, kuris tęsiasi ilgiau nei kelias savaites, tai jau yra ženklas, kad reikėtų sunerimti.
Taip pat skausmas pilvo srityje, nuolatinis diskomfortas, tempimas, vidurių pūtimas, neįprastas svorio kritimas be akivaizdžių priežasčių ir nuolatinis nuovargis, kurio negalime paaiškinti, nors ilsimės gerai, gali rodyti, kad galimai galime susidurti su storosios žarnos vėžiu“, – simptomus įvardija jis.
R. Blynas, kalbėdamas apie storosios žarnos testo rezultatus, taip pat pabrėžia, kad testo rezultatai gaunami per kelias minutes, tačiau teigiamo atsakymo atveju būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.
„Jei rezultatas teigiamas, reikėtų atlikti kolonoskopiją, kurios metu į žarną kišama kamera, siekiant apžiūrėti žarnyną ir nustatyti, ar nėra pokyčių. Suradus pakitimų, skiriamas tikslesnis gydymas“, – pasakoja vaistininkas.
Visgi, jis sako, kad testai nėra šimtaprocentiniai, todėl nereikėtų remtis tik vieno testo rezultatais: „Nereikia prisirišti prie vienkartinio testo padarymo, tiek neigiamo, tiek teigiamo.“
Kaip apsisaugoti?
Paklaustas apie prevencines priemones, vaistininkas R. Blynas sako, kad sveika gyvensena ir tinkama mityba yra pagrindinės prevencinės priemonės, siekiant sumažinti storosios žarnos vėžio riziką.
„Rekomenduojama vartoti daug daržovių, vaisių ir pilno grūdo produktų, o perdirbtos mėsos reikėtų vengti. Raudonos mėsos kiekį reikėtų riboti, o geriau rinktis žuvį ar vištieną, tačiau kiaulieną ir jautieną rekomenduojama vartoti saikingai“, – pataria vaistininkas.
Jis taip pat pabrėžia, kad žalingi įpročiai, tokie kaip alkoholio vartojimas ir rūkymas, didina vėžio tikimybę, o judėjimas ir reguliari fizinė veikla gali padėti sumažinti riziką.
„Reguliari fizinė veikla, tokia kaip vaikščiojimas ar bėgiojimas, padeda reguliuoti kūno svorį, nes antsvoris taip pat didina riziką“, – priduria pašnekovas.
R. Blynas pataria, kad jei priklausome rizikos grupėms arba šeimoje buvo panašių atvejų, testus reikėtų atlikti profilaktiškai.
„Namuose daromi žarnyno testai yra labai naudingi pirminiam aptikimui, prieš vizitą pas gydytoją, pasitikslinimui, ar tikrai ten yra bėdų. Tai yra tikrai labai gera priemonė“, – sako jis.
