Kone sulindęs į akmens vidų jį gremžia skulptorius Arūnas Guokas. Paprašytas papasakoti apie savo darbą Arūnas visų pirma kompresoriumi nusipučia nuo savęs visas dulkes, kurių čia kyla debesys. Juokiasi, kad daro „špokinyčią“.
Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
„Ne, čia „špokinyčia“ tai liaudiškai. Bandysime padaryti lėlių dėžutę, marionečių. Viduje bus mažas objektas, kuris bus tampomas ne už virvučių, o už troselių“, – pasakojo skulptorius Arūnas Guokas.
Arūnas sako, kad šiam savo kūriniui, kuris stovės Pakruojo mieste, pasirinko granitinį riedulį.
„Dolomito neradau tokio gabalo, nes technologijos skiriasi, dolomitas taip neskyla. Čia yra iš karjero riedulys iškastas, granitas, lietuviškas. Gan kieta medžiaga, darbo atžvilgiu reikia dirbti tris kart ilgiau nei su dolomitu“, – pasakojo A. Guokas.
Plenere apsilankė ir užsiregistravę į jį žmonės
Darbai vyksta bendrovės „Dolomitas“ teritorijoje, tačiau norintys stebėti kūrybinį procesą galėjo užsiregistravę atvažiuoti ir pamatyti skulptūras dar joms begimstant ir išgirsti istorijas iš pačių menininkų lūpų.
„Vos neparvertė traktoriaus kol tą riedulį čia atgabeno.“
„Čia tokia teritorija uždara, ne bet kada pateksi, smalsu buvo.“
„Gražu, įdomu, kaip jie čia kala, kiek laiko.“
Menininkai paaiškino skulptūrų reikšmę
Šiame plenere skulptūras kuria iš viso 8 menininkai. Vienintelė tarp jų moteris – Asta kuria originalų suoliuką, kuris bus priderintas jau prie esančios skulptūros mieste.
„Tai bus ne šaip sau suoliukas, jis bus figūrinis, skulptūrinis suoliukas ir bandysime paderinti skirtingas medžiagas, skirtingas granitų apdirbimas – nuo tokio kalto iki poliruoto“, – komentavo skulptorė Asta Vasiliauskaitė.
Šis pleneras skirtas paminėti žymiam pakruojiškiui – Stasiui Ušinskui – Lietuvos dailininkui, vitražistui, scenografui ir lėlininkui. Beje, pats Stasys prieš 120 metų gimė akmenskaldžio šeimoje, tad tokia jo įamžinimo forma pasirinkta neatsitiktinai.
„Stasys Ušinskas yra radikaliausiai iškraipantis tautinį etnografinį kostiumą, Man labai patiko, kad jo tapyboje yra tiek daug taisyklingų tiesių linijų. Jei tai yra elipsė, kažkokia kreivė, jos visos labai gražiai išryškintos. Aiškiai yra perduodama plokštumoje erdvė“, – pasakojo studentas Gustas Lesčiauskas.
Kartu su lietuviais skulptūrą kuria ir menininkas iš Sakartvelo.
„Kai pamačiau akmenį, pamačiau liūto formą, tad nusprendžiau padaryti liūto galvą. Ji buvo viduje akmens“, – sakė skulptorius Iver Abesadze.
Toks pleneras organizuojamas ketvirtus metus, visos menininkų sukurtos skulptūros lieka mieste.
„Mums tai ir smagi tradicija, nes tai kaip ir išliekamoji vertė. Ir patys miestiečiai pakruojiečiai, ir miesto svečiai, kurie atvažiuoja, jie mato. Nori ar ne, kalnakasyba Lietuvoje vystoma viena – Šiaurės Lietuvoje“, – tvirtino AB „Dolomitas“ generalinis direktorius Mindaugas Gudas.
Skulptūros bus pristatytos ir visi norintys jas jau užbaigtas galės pamatyti ateinantį penktadienį šiame karjere, kuris atrodo tarsi Marso kanjonas.
Straipsnis parengtas pagal TV3 žinių reportažą.
Visas TV3 Žinias žiūrėkite čia:
