Aušra pasakojo, kad jos augintinis namuose yra labai mylimas, dėl to ji stengėsi sukurti jam tokią buveinę, kurioje būtų malonu būti.
Taip pat moteris atkreipė dėmesį į parduotuvėje pardavinėjamas kačių draskykles. Pasak jos, vienoje „Faceook“ grupėje ji pamatė diskusiją apie jas ir pastebėjo, kad tokiose draskyklėse kačių nameliai dažnai augintiniams nepatinka.
Taip moteris nusprendė sukurti „naminį“ katės namelį, kuriame augintiniui būtų miela prigulti ir jis norėtų į ten sugrįžti:
„Kadangi esu mėgėja medžioti įvairiausių lobių, t. y., vaikštau po visokias sendaikčių parduotuves, turgus, bagažinių turgus, ieškau vis daiktų, kuriuos galėčiau panaudoti, tai pamačiau tokius naktinius staliukus.
Kadangi mano katinas guli vaiko kambaryje, prie jo lovos, tad sumaniau pagaminti ir įrengti tokį namelį“, – atskleidė ji.
Gamybos eiga
Įsigijusi naktinį staliuką Aušra, visų pirma, turėjo jį paruošti naujinimo procesui. Tad pirmasis žingsnis buvo staliuko nuvalymas, nuprausimas, kad ant jo neliktų nė vienos dulkelės.
Po pirminių švarinimosi darbų sekė baldo šlifavimas. Moteris pasakojo, kad visa tai darė su švitriniu popieriumi ir be jokios technikos – tik rankų pagalba.
„Paskui ėmiausi dažymo proceso. Jam reikėjo dažų, su kuriais uždažiusi pirmąjį sluoksnį, laukiau per naktį kol išdžius.
Tuomet tą patį pakartojau su antruoju sluoksniu. Po jo sekė trečiasis – jam naudoju kreidinius dažus ir ant baldo dedu ne laką, o vašką“, – atskleidė moteris, kuri pridėjo, kad po darbo su vašku reikėjo 72 valandas palikti baldą ir palaukti, kol jis visiškai nudžius.
Paklausta, kiek laiko užėmė visas gamybos procesas, Aušra atsakė, jog apytikriai 4 dienas. Tiesa, ji pridūrė, kad baldą tvarkė tikrai neskubėdama, pailsėdama.
Pasak jos, daugiausiai laiko užtrunka pats laukimas, kol išdžius dažai. Jeigu to nereiktų daryti – darbas pasidarytų kur kas greičiau.
Paklausta, kaip katinas „įvertino“ savo naująją miego vietą, Aušra nusijuokė ir sakė, kad katinėlis liko labai patenkintas:
„Spintelės idėja pasiteisino, katinėlis ten dabar leidžia visus savo vakarus. Iš tiesų, anksčiau mes buvome jam nupirkę tokią mėlyną dėžutę su sūnui ir padėjome ją paprasčiausiai į lentyną, tačiau jis joje negulėjo.
Tad namelyje dabar jam patinka ir džiaugiamės, kad katinėlis jame guli“, – sakė ji.
Pasitelkia kūrybiškumą
Aušra pasakojo, kad naktinio staliuko pavertimas kačių nameliu – originalus darbas. Ji pasakojo, jog kartais galvoje užgimsta tam tikros idėjos pamačius vieną ar kitą daiktą, o tuomet norisi jas realizuoti.
Paklausta, ar naudojasi įvairiomis idėjomis internete, Aušra patikino, jog ne. Ji paaiškino, kad ten nors ir galima prisižiūrėti įvairių grožybių, tačiau norisi išreikšti savo pačios originalią kūrybą.
„Aš labai nemėgstu ieškoti idėjų internete, nors ir yra programėlė „Pinterest“. Ten prisižiūri visokiausių dalykų, bet ten geriau nelįsti ir nežiūrėti, nes nukrinta savivertė.
Mano taktika tokia – einu ir matau, jeigu kažkas „užkabina“ ir gimsta idėja, tai tada perku. Su katės nameliu buvo kažkas panašaus“, – pasakojo ji.
Taip pat moteris pridūrė, kad naktinis staliukas, paverstas katės nameliu, iš tiesų atlieka ne vieną funkciją. Ji džiaugėsi, kad juo pasinaudoti gali tiek sūnus, tiek augintinis.
„Sumaniau, kad ant naktinio stalelio-katės namelio viršaus vaikas pasidės lempą, o apačioje galės miegoti katinėlis“, – paaiškino Aušra.
Ne pirmas darbas
Naktinio staliuko pavertimas katės nameliu – ne pirmasis darbas Aušros atnaujintų baldų sąraše. Ji pasakojo, kad pirmasis projektas buvo vykdomas dar prieš penkis metus.
Aušra turi tris vaikus, tad jos šeimą iš viso sudaro penki asmenys. Ji pasakojo, kad anksčiau šeimoje turėjo tokią tradiciją – kartu penktadieniais žiūrėti „penktadienio filmus“.
„Mes kiekvieną penktadienį po darbų, pamokų ar darželio išsikepdavome pyragą ir sukrisdavome į lovą. O lovos reikėjo didelės, todėl užsisakiau tokią, kuri buvo 2 metrų ant 2,20 metro dydžio. Ji buvo kone per visą miegamąjį.
Kai vaikai paaugo, mums tokios didelės lovos jau nebereikėjo. Kartu su vyru nusprendėme ją pakeisti ir nuvykome pasidairyti naujos. Tada mus nustebino lovų kainos – jos tikrai labai nepigiai kainavo. Taip pat nebuvo tokio varianto, kurį būčiau pirkusi su malonumu“, – apie problemą kalbėjo Aušra.
Tuomet kurį laiką sutuoktinių pora nuspendė pagyventi turint didelę lovą, o Aušros vyras išvyko į komandiruotę. Praėjus porai savaičių Aušra ėmė galvoti: „Na, kodėl nepabandžius pačiai pasidaryti sau lovos?“
„Tada iš senos lovos nusipjoviau medienos tiek, kiek man jos reikėjo, prisipirkau lentelių minkštajai lovos daliai ir dažų.
Kadangi tvarkiausi lovą, nusprendžiau persitapetuoti kambarį, nes tapetai buvo jau seni. Taip pat persidažiau grindis ir taip gimė mano pirmasis projektas. Tai buvo mūsų miegamasis“, – šyptelėjo Aušra.
Moteris kalbėjo, jog tuomet viskas ir prasidėjo. Daugeliui atnaujintą miegamąjį pamačiusių žmonių patiko Aušros sumanumas, o tai tapo varikliu moters naujų darbų inspiracijai.
Šiuo metu Aušra yra įgyvendinusi ne vieną projektą ir džiaugiasi kūrybos teikiamu malonumu bei galimybe prisidėti prie tvarumo.
