Aš niekada nesupratau kodėl žmonės fotografuojasi prie atviro karsto. Siaubą keliančios nuotraukos. Jau geriau kol buvo gyvas prisidaryti nuotraukų, gražiausią įsirėminti ir juodu kaspinėliu aprišti

Jei čia ne feikas ir užrašytos tikros mintys, tai toji Diana baisi išgama

Taip, čia aprašytos tradicinės laiduotuvės. Bet sutinku, kad ir koks artimas, mylimas žmogus mirė šiurpu matyti nejudantį karste.. kai buvau maža, tėvai vesdavosi į visas laiduotuves, tai patikėkit savaitėm sapnuodavosi košmarai, tos raudos girdėdavosi.. tai tikrai nesutinku, kad nuo mažumės reikia vestis ir vaikus ten.
Kai dalyvauji artimojo laidotuvėse, kai pats nuoširdžiai išgyveni, išverki visą skausmą net nebegirdi tų giesmių. Pavyzdžiui ne kartą esu mačiusi ir pati tą pajutusi kai ateina pareikšti užuojautos ir dar labiau susigraudini, pats nejusdamas balsu, pradedi raudoti, šaukti
Turbūt pats baisiausias ir labiausiai sukrėtęs dalykas kurį teko stebėti, kai vedina smalsumo giminaitė pradarė urnelę kad pažiūrėtų kaip ten viskas atrodo...

Čia yra pamoka tėvams, kurie saugodami savo vaikus, nesiveda į laidotuves. Mano tėvai mus vesdavosi ir į vestuves ir į laidotuves.

Jaunoji karta. Laidotuvės ne pagal tiktok šokį netinka. Vestuvės neišleidus xxxx pinigų ne vestuvės. Lietuvių kalba bendrauti nemadinga. Jei reikės tėvynę ginti, pilni apsivrkusių nutautėjusių tiktokerių važiuos kuo skubiau kuo toliau. Tačiau dėl visko kalti tėvai ir mokykla. Per naktį tautiškumo neįpūsi.

Taip, seniau buvo laikai kai Mirusįjį gerbdavo ir paskutinės dienas Jis ar Ji praleisdavo ten kur gyveno, artimieji galėjo verkti ir raudoti jų niekas nesmerke už skausmo ašaras, o dabar nespėjo žmogus numirti ir jau kuo toliau nuo namų ir aplamai laidotuves yra ne vakarėlis ar vestuves reikia gerbti Mirusįjį ir jo šeimą o jei jūs to nesuprantat gal pagalvokit kur einat ir gal geriau neiti

Tu atėjai iš pagarbos, be skausmo. TUR BŪT neturėjau artimiausio žmogaus netekties kad taip samprotauja. Ne gimtadienio vakarėlis - nepatinka, neeik . Kas tau davė teisti žmonių skausmą. Ne kiekvienas nori urno. Mes tiesiog privalome vykdyti išėjusių valią. Tokiu momentu savo nuostatas geriau pasilikti prie savęs.

Būtų dar baisiau buvę,jei veidrodžiai neuždengti.

Laidotuvės - tai atsisveikinimas su artimuoju, o ne koks tai šventinis renginys ar giminės balius. Kaip nori patys artimiausi - taip turi teisę ir atsisveikinti su visais išskaudėjimais, išraudojomais ir tokiom tradicijom, kokios priimtinos patiems artimiausiems, o ne ponams iš miesto, kuriems tokiu atveju mažiausiai reikia įtikti. Kai netenki artimiausio - tik tada supranti, kaip sunku atsisveikinti ir kaip kas moka, taip tas tą ir daro ir NIEKAS neturi teisės smerkti svetimo gedulo. Tos kelios šarvojimo dienos būtent tam ir yra, kad artimiausi susitaikytų su netektim, suvoktų, kad nebėra žmogaus ir atsisveikintų. Šitas išskaudėjimas padeda po laidotuvių priimti tikrovę ir greičiau grįžti į save. Jeigu nepatinka - niekas neverčia užsibūti ar išvis į tokius "renginius" eiti. Suprantu, kad nepatyrusius gali šokiruoti, o ypač jei lavono prieš tai nematę, būtent todėl manau būtina net pačius mažiausius vaikus vežtis į šarvones, nes mažieji nelabai supranta kas vyksta, bet kai vėliau jau netenka savų,jau būna matę ir lengviau ateina suvokimas, kas ir kodėl vyksta ir taip išvengiama tokio šoko. Aš dar jaunas žmogus, bet jau yra tekę dalyvauti daugybėje laidotuvių, o kai teko laidoti senelius buvo visiškai vienodai kas ką pagalvos apie tai kaip ir kiek verkiu, bet sulig laidotuvėm dauguma ašarų jau būna išlieta. Pačiai yra tekę matyti visokių laidotuvių, ir tiesą sakant kartą ir pačią itin šokiravo, kai paskutinį vakarą po maldų į salę staigiai buvo sunešti stalai, jie nukrauti maistu ir štai paskutinė vakarienė su mirusiuoju. Pasiėmiau tik kavos puodelį, kurio irgi nepaliečiau, kad tik galėčiau maisto atsisakyti. Nors tam tikra prasme ir graži tradicija - paskutinė vakarienė išlydint, bet man tas nebuvo įprasta ar labai jau priimtina. Tačiau šeima turėjo teisę atsisveikinti kaip jiems norisi ir tai reikia gerbti. Sakykit ką norit, bet aš nebijau pasakyti, kad smerkiu bet kokį svetimo gedulo smerkimą.

Tylos ir ramybės mergina norėjo.Rūbelį,šukuoseną,nagus,ragus parodyti giminei,o čia- rėkia į ausį nesavu balsu.Siaubas,o ne paprotys.
Filmuoti ir į tik toką.