senais laikais visus taip laidojo ir nieko keisto cia nematau

Taip taip buvoir skaitau normalu dabar kai kurtai like irgerai astaip teti laidojau na kas normalu ne jau visi turi pagal pone degint ir barstyt po miskus laukus ir upes ...

Toks jausmas,kad žmonės šiais laikas eina į laidotuves kaip į vakarėlį,taip ir reikėtų suprasti,laidotuvės tikrai ne vakarėlis ir tikrai ne pasirodymas.Baisu skaityti tokius komentarus,duok dieve,kad netektų laidoti savo vaikų,tada ir pamatytumėt kas yra tikras skausmas,nesinori net gyventi,palaidojus patį artimiausią žmogų gyvenime,jo jau nebūs ir kaip toliau gyventi,praėjo jau du mėnesiai,praeis ir du metai,bet ar skausmas nurims,ar bebūs dėl ko gyventi...
Daugumas rašo taip lyg neturėtų savo artimų žmonių,vaikų,lyg mirtis būtų paprasčiausias veiksmas,žmogaus išvykimas į užsienį ir panaš,.ateina laikas kai daugelis pradės pergyventi,jei teks dalyvauti kare,ar teks artimiesiems dalyvauti jame,visi baisumai ir yra prilyginami netektim,skausmui,nes karas siejasi su netektim.
Ir kaip įdomu kalbėti ir rašyti tiem,kurie nepatyrė artimo netekties,o skausmas tai neišpasakytas,tuo labiau,kad žmogų galėjo išgelbėti,mūsų ligoninės,reanimacijos atsilkusios,kaip trečiosios Pasaulio šalys;nesugeba net galvos nuotraukos padaryti,po kurios praėjus parai įvyksta insultas,o dar po paros smegenų mirtis.
Likau visiškai viena,be pagalbos,be artimųjų palaikymo ,nors visiškai taip negaliu sakyti,gal vienas giminaitis ir palaiko retkarčiais,kaip ir daugelis kad rašo,net giminės kartais juokiasi ir juokėsi iš mano skausmo,atrodo kad tai būtų visiškai natūralus reiškinys.
Pamokslautojai,rašytojai kurie rašo kad rašytų geriau nerašykit,nes lazda turi du galus,kad paskui gyvenime jums patiems netektų skaudžiai verkti,oi nežinai kur likimas nuves,nes jis toks neprognozuojamas,žiaurus,skausmingas,šaltas,bejausmis,kaip pats žmogus,kuris nepatyrė skaudžių išbandymų,gyvenimas tai pragaras,o ar pateksit į rojų tai priklausys tik nuo jūsų,o ne nuo tokių žmonių kurie nežino kas skausmas,ką reiškią kentėti,ir žmogaus tikras kančias nurašyti į apsimestines (nemanau kad taip būna).
Cinikams;visuomet reikią galvoti apie pasekmes,apie kitus,šiame Pasaulyje yra visko,tikro skausmo,tikrų ašarų,neteisk ir pats nebūsi teisiamas,ir Dieve,padėk jiems ,kad netektų jums laidoti savo vaikų...

Jau dabar tai iš laidotuvių cirka daro

Folkloro, senųjų papročių elementai yra visur - ir vestuvėse, ir laidotuvėse. Natūralu, nieko čia keisto - mintyse visi kalbasi su išėjusiais, o balsu priimta dainose, sakmėse. Jas nagrinėja ir mokyklos literatūros kurse - ar parašiusioji baigė mokyklą?

Tokios tradicijos, raudos yra tradicija tame krašte, o čia šiurpsta, tarakonus kinietiškus daugelis tokių nustebusių valgo , nešiurpsta, o nuo raudos šiurpsta. Kiekvienam išvardytam veiksmui, kaip veidrodžių uždengimas, raudos yra paaiškinimas, dabar nebeliko pagarbos velioniui, palieka užrakinę laidojimo namuose, o už sielą reikia melstis 3 paras nenutrūkstamai, kad palengvinti atsiskyrimą, padėti, kai nežinai nieko, nesidomi tai ir šiurpsti, aš pvz šiurpstu per svetimą helovyną, kai reikia su rimtim atsinešti tomis dienomis mūsų kultūroje

čia ta mada paplito nuo vilniaus , kai koki prapoica laidoja tokie patys - nieko stebėtino ...

Prie urnos, ar su urna atsisveikinylti jau nebereukia. Atsisveikinti reikia su velionu. O kaip- tai čia jau kitas reikalas...

Yra žmonių, kurie laikosi senų tradicijų , su raudomis ,maldomis, aimanomis, tai tarsi gyvas atsisveikinimas...Anksciau kaimynai net numirt padėdavo - susirinkę prie sergančiojo. O dabar net mirusio bijo, ilgai nelaiko, kuo greičiau į urną, nematysim,bus lengviau. Oi kaip savęs gailime, kad tik nesusigraudintume...

Kiek zmoniu tiek nuomoniu.as irgi uz ramu velionio palydejima i kapus.