Šios gėlės nesudėtingai prižiūrimos, lengvai dauginamos ir auginamos įvairiose namų bei lauko vietose. Be to, jos nemokamai išvalys kenksmingą jūsų namų orą, o esant reikalui padės pagerinti sveikatą dar ir kitais būdais. Jeigu begonijos dar neauginate, tai verta persigalvoti ir jau nuo dabar pradėti jų sodinimą.
Trumpai apie begonijas
Jeigu kartais pamatę gėlę ant palangės ar lauko lovelyje ne visada atspėjate, kad tai yra begonija, nenusiminkite, nes ši gėlė turi daugybę įvairiausių išvaizdos „apraiškų“. Begonija (Begonia) yra daugiametis žolinis augalas, priskiriamas begoninių (Begoniaceae) šeimai. Gėlių stiebai būna statūs, svyrantys, vijokliniai, kaskadiniai, šliaužiantys, o aukštis gali siekti nuo 5 cm iki poros metrų (žinoma, ne Lietuvoje auginamų rūšių).
Lapai būna labai dekoratyvūs, įvairiausių formų, raštų, spalvų ir dydžių, pavyzdžiui, netaisyklingi, dantyti, raukšlėtu paviršiumi, plaukuoti, nuo 1–30 cm dydžio. Tas pats pasakytina ir apie žiedus, kurie išsidėsto žiedyne kekėmis bei esti pilnavidurių ar tuščiavidurių, baltų, rožinių, raudonų, geltonų, oranžinių atspalvių. Peržydėjus išauga sparnuotos dėžutės vaisius.
Begonijos kilusios iš Amerikos, Azijos ir Afrikos žemynų atogrąžų ir paatogrąžių, o žinoma virš 2100 rūšių (remiantis 2024 m. duomenimis).
Lauke auginamos begonijos
Nors iš principo begonijos yra daugiametės gėlės, tačiau Lietuvoje auginamos tik vieną sezoną. Iš gausybės rūšių dažniausiai renkamasi auginti tas, kurios ilgai ir gausiai žydi. Lietuvoje lauke auginamų begonijų žydėjimas prasideda gegužės pabaigoje–birželio pradžioje ir tęsiasi iki pat šalnų.
Visadžydė begonija
Visadžydė begonija (Begonia x semperflorens-cultorum) – dar žinomos kaip „ledinukai“ – tai 30–50 cm aukštį siekiančios gėlės, mažai besišakojančios, dideliais, žvilgiais lapais ir iki 5 cm skersmens žiedais.
Grakščioji begonija
Grakščioji begonija (Begonia gracilis) – šios begonijos yra mažesnės ir užauga iki 12–25 cm aukščio, labai šakota, turi nedidelius žalius arba purpurinius lapus.
Gumbinė begonija
Gumbinė begonija (Begonia x tuberhybrida) – tai hibridai, kurie užauga iki 20–40 cm aukščio su tamsiai žaliais, netaisyklingais lapais ir stambiais, ryškiais žiedais. Iš tikrųjų dažniau gumbinėmis begonijomis vadinama šių gėlių kategorija, kurios pasižymi sustambėjusiu šakniastiebiu. Gumbinių begonijų rūšių yra daugiau, pavyzdžiui, stambiažiedė (B. tuberhybrida gigantea), smulkiažiedė (B. tuberhybrida multiflora), svyrančioji (B. tuberhybrida flora plena pendula) begonijos.
Kambarinių begonijų rūšys
Kambariuose auginamų begonijų rūšių yra daugybė, bet dažniausiai tai būna lapinės karališkosios begonijos mišrūnai. Šios gėlės gausiai žydi žiemos pabaigoje–ankstyvą pavasarį.
Karališkoji begonija
Karališkoji begonija (Begonia rex) – tai gėlės su 15–25 cm dydžio, labai puošniais ir margais lapais: tamsiai žali su sidabrinėmis dėmėmis, tamsiai raudoni su metaliniu atspalviu, pilki su rudomis, žaliomis ar juodomis dėmėmis. Žiedeliai maži ir nedekoratyvūs, todėl dažnai juos patariama pašalinti.
Kilnioji begonija
Kilnioji begonija (Begonia rex-cultorum) – tai šakniastiebinės begonijos, karališkosios ir kitų veislių hibridas. Pasižymi margais, spalvingais lapais, dažnai sidabro, raudono, žalio ir violetinio atspalvio. Priklausomai nuo tėvinių formų, lapai gali būti paprasti, klevo lapo formos arba dantyti ir neįprastai išsidėstę.
Kitos begonijų rūšys
Dar žinomos kambaryje auginamos begonijos yra barščialapė begonija (Begonia heracleifolia) su gražiais, pirštiškai skaldytais, žaliais lapais; Bunko begonija (Begonia bunchii) turi blizgančius, tamsiai žalius su raudona apatine puse ir garbanotais pakraščiais lapus; rauktakotė begonija (Begonia manicata) nedideliais lapais ir žiemą išsiskleidžiančiais žiedais; svyruoklė begonija (Begonia scandens) nedideliais lapais ir svyrančiomis šakutėmis, kurių gale balti žiedai.
Kokios sąlygos reikalingos begonijoms auginti?
Vieta. Jei begonijas auginsite lauke, parinkite joms šviesias ar pusiau paūksmines bei nuo vėjo apsaugotas vietas. Šios gėlės mėgsta „aukso viduriuką“: kai jų nespigina saulė, bet taip pat ir visiškai neužgožia šešėlis, todėl tinkamiausia yra pietryčių ir pietvakarių pusė.
Tas pats galioja ir kambariuose auginamoms begonijoms – pasirenkama nuo tiesioginių saulės spindulių apsaugota palangė, karališkosioms begonijoms tinka ir šiaurinė pusė, tačiau neturi būti per tamsu.
Dirvožemis. Priklausomai nuo begonijų rūšies, vienos jų mėgsta drėgnesnę dirvą, o kitoms reikia sausos. Dirva turėtų būti laidi orui, lengva, greitai drenuojama ir derlinga. Gėlės mėgsta rūgštesnį dirvožemį, kurio pH 4,5–5,5. Jų smulkioms šaknų sistemoms labiau tinka durpinė žemė.
Temperatūra ir drėgmė. Kambaryje begonijoms palaikykite drėgną orą, o tai galite padaryti pastatant šalia indą su vandeniu ar vazoną padedant ant vandens padėkliuko su akmenėliais. Iš esmės puikiai tarpsta kambario temperatūroje, bet žiemai reikalinga žemesnė temperatūra. Lauko begonijos yra labai jautrios šalnoms.
Begonijų sodinimas ir persodinimas
Gumbinių begonijų gumbai sodinami sausį–balandį į dėžutes su derlinga ir lengva dirva. Prasikalus ūgliams persodinami į inspektą arba 13 cm skersmens vazonėlius. Į lauką begonijų sodinukai sodinami praėjus šalnoms, paliekant 10–20 (30) cm tarpus. Jos puikiai jaučiasi pasodintos gėlyno lysvėje, lovelyje, balkone ar klombose. Persodinimai begonijoms nekenkia, todėl galima sodinti ir joms žydint.
Kambaryje auginamas begonijas kasmet pavasarį reikėtų persodinti į didesnius vazonus su lengva, derlinga žeme. Persodinimo metu vertėtų jas pasidauginti dalijant šakniastiebį. Persodinus gėles, dirvožemį palaistyti reikėtų lengvai, kad nepermirktų.
Begonijų priežiūra
Paprastai begonijas prižiūrėti nėra sunku, tačiau svarbu žinoti, kokią rūšį turite, kad galėtumėte tinkamai ja pasirūpinti. Tai reiškia, kad kiek yra begonijų rūšių, tiek yra ir skirtingų jų priežiūros niuansų, todėl pasidalinsime patarimais, kaip prižiūrėti populiariausias begonijas.
Laistymas ir drėgmė. Begonijas reikia reguliariai laistyti, tačiau neperlaistyti. Dirva turi būti šiek tiek, bet tolygiai drėgna ir prieš laistant leisti dirvos paviršiui išdžiūti, bet neleisti, kad dirva būtų pernelyg sausa. Lauke auginamos begonijos gali nukentėti nuo ilgai trunkančio lietaus, jeigu nespėja išdžiūti dirva. Kambarinės begonijos mėgsta drėgną orą, tačiau pukšti ant lapų nederėtų (ant jų lieka dėmės).
Tręšimas. Kambariuose auginamoms begonijoms žydėjimą paskatins pavasarį į sudrėkintą dirvą įterptos per pusę ar ketvirtadaliu skiestomis skystomis trąšomis. Gumbinės begonijos yra šiek tiek sotesnės, todėl jos tręšiamos du kartus per mėnesį žydėjimo sezono metu.
Genėjimas. Nukarpomi nužydėję žiedai, nudžiūvę lapai ir stiebai, kad būtų palaikyta gėlės higiena. Lapinėms pelargonijoms smulkūs žiedeliai taip pat nukarpomi, nes jie vis tiek neduoda jokios naudos ir vaizdo.
Žiemojimas. Nors begonijos yra vienmetės gėlės, tačiau išsaugojus gumbinių begonijų gumbus, gėles iš jų galima išauginti dar kartą. Rudenį, po pirmųjų šalnų, gumbai iškasami, nupjaunamos antžeminės dalys paliekant 5 cm liekanas, truputį padžiovinami ir nuvalomi. Žiemai sudedami sluoksniais su durpėmis ir laikomi 10–12 °C temperatūroje. Nuo sausio jau vėl galima gumbus atgaivinti ir sodinti. Kambaryje žiemoti gali ir karališkoji begonija, jeigu palaikoma 12–15 °C temperatūra bei labai mažai laistoma.
Begonijų dauginimas
Sėklomis. Sėklos sėjamos sausio-vasario mėnesį į dėžutes šiltnamiuose. Pasėjus jų užžerti žemėmis nereikia, tik lengvai įspaudžiamos mentele. Tada uždengiama stiklu ir palaikoma 20–22 °C temperatūra. Stiklą kartas nuo karto reikia nuimti, kad išgaruotų kondensatas. Drėgmei palaikyti sėklas ir daigus reikia apipurkšti. Kai po 14–20 dienų sėklos sudygsta, daigai pikuojami kas 2–3 cm, o dar vėliau kas – 6–8 cm.
Auginiais. Pavasarį gali būti nupjaunamos senų begonijų 6–10 cm ilgio viršūnės, lapai, stiebai ar jų dalys (pavyzdžiui, 2–4 cm lapų gabalėliai). Jie sėkmingai įsišaknija ir prigyja pasodinti drėgname smėlyje, uždengti stiklu bei laikomi 18–20 °C temperatūroje. Po 2–3 savaičių įsišakniję auginiai persodinami į puodelius, o dar vėliau – į nuolatinę vietą.
Gumbo dalijimu. Šiuo būdu dauginamos gumbinės begonijos. Išsikalus ūgliams, gumbai iškasami ir supjaustomi į dalis taip, kad kiekvienam ūgliui tektų dalis šaknų ir 1–2 sprogstančios akutės. Naujos gumbo dalys sodinamos į dėžutes su lengva žeme 1 cm gylyje.
Begonijų ligos ir kenkėjai ir kitos problemos
Kadangi begonijos Lietuvoje labai mėgstamos tiek kambaryje, tiek lauke (ypač kapinėse), teoriškai jos gali prisigaudyti įvairiausių ligų ir kenkėjų. Visgi begonijos nėra linkusios stipriai sirgti ar būti niokojamos kenkėjų, bet pasitaiko įvairių atvejų.
Žinomos tokios ligos, kaip žiedinė dėmėtligė, begonijų lapų dėmėtligė, šaknų ir pašaknio puviniai, kekerinis puvinys, miltligė, verticilinis vytulys. Lauke auginamas begonijas dar puola agurkų mozaikos ir pomidorų dėmėtojo vytulio virusai.
Begonijas gali parazituoti lapų nematodai, žemuoginė erkė, šiltadaržinis baltasparnis, minamusės, sraigės ir šliužai. Kambaryje begonijos kenčia nuo miltuotojų skydamarių, voratinklinių erkučių
Jeigu byra žiedpumpuriai ir žiedai, tai reiškia, kad begonijai trūksta drėgmės, per staigiai keičiasi temperatūra, o oras per sausas. Tačiau vyraujant priešingoms sąlygoms (per didelė drėgmė, blogas vėdinimas), tada ant lapų ir stiebų atsiranda kamštinės dėmės. Lapų paraudimas rodo šilumos trūkumą.
Begonijų nauda
Ar žinojote, kad begonijų žiedai gali būti valgomi ir jais puošiami patiekalai? Visgi to negalima teigti apie visas begonijas, nes dauguma jų yra nuodingos (ypač gyvūnams), jeigu yra suvalgomos.
Kai kurios begonijos naudojamos liaudies medicinoje ekstraktams gaminti ir gydyti bičių įgėlimus, odos infekcijas, dizenteriją, viduriavimą, skrandžio opą, burnos ertmės infekciją, geltą ir cukrinį diabetą. Begonijų cheminius komponentus ir jų veiklą pastaruoju metu išsamiai tiria mokslininkai.
Kambarinės begonijos labai efektyviai valo kambario orą nuo cheminių medžiagų, tokių kaip benzenas ir formaldehidai, išsiskiriantys į aplinką iš baldų ir statybinių medžiagų. Gėlės filtruoja patalpų oro ir padeda pagerinti jo kokybę.
Autorius: derlingas.lt
