Naujienų portalui tv3.lt apie begonijų ir pelargonijų auginimo ir priežiūros subtilybes pasakojo sodininkystės ekspertė Sandra Stanislavičė. Anot jos, nenuostabu, kad daugelis renkasi būtent šias gėles – jos yra atsparesnės įvairioms gamtos negandoms ir lengvai prižiūrimos.
Begonijoms parinkite tinkamą vietą
Renkantis, kokias gėles sodinti, svarbu atsižvelgti į sąlygas augimo vietoje – begonijos klestės daliniame pavėsyje, gali augti ir visiškame pavėsyje, tačiau tada užaugina daugiau lapų ir sukrauna mažiau žiedų.
Kalbėdama apie begonijas, S. Stanislavičė pastebi, kad lietuviai labiausiai pamilo visažydes begonijas, kurias kiti vadina ledinukėmis, ledinukais, ledukais.
„Jos žydi smulkiais žiedeliais, dažniausiai – tuščiaviduriais, nors jau yra išvesta daug pilnavidurių veislių. Auga neaukštos, apie 20-25 cm, būna dekoratyviais lapeliais, vienos – tamsiais, kitos – žalialapės.
Visažydės begonijos yra populiariausios lietuvių tarpe, kadangi jos labai pakančios sausroms, gausiai apsipila žiedais, todėl žmonės jas sodina kapinėse, skveruose, kur reikia užsodinti didelį plotą, nes jos greitai plečiasi, žydi iki pat pirmų šalnų ir nekainuoja daug“, – pasakojo sodininkystės ekspertė.
Antroje vietoje pagal populiarumą rikiuojasi svyrančios begonijos, kurios yra puiki alternatyva surfinijoms – ne tik apdovanoja žiedais, bet ir reikalauja mažiau priežiūros.
„Illumination“ veislės begonijos nusvyra iki 60 cm, joms ideali vieta yra ta, kur šviečia rytinė arba vakarinė saulė, nes visiškoje saulėje nudega žiedai. „Pendula“ veislės begonijos sukrauna didelius, stambius žiedus, nuo kurių liaunos šakelės nusvyra iki 40 cm. Abiejų rūšių begonijoms labiausiai tinka dalinis pavėsis.
Jos yra pakančios sausrai, galima jų kelias dienas nelieti – galite ramiai išvykti savaitgalį prie jūros ir grįžę rasite jas pilnai žydinčias, nes paprastai šios begonijos formuoja gumbą ir per sausras maitinasi jo sąskaita“, – paaiškino S. Stanislavičė.
Kai kurių mėgstama ir bolivinė begonija, kuri itin atspari sausrai, tad savaitę nepalaisčius nežus. Ji formuoja ilgas, liaunas šakeles ir jų galiukuose sukrauna varpelio formos žiedus. Jiems pražydus, lapų kone nebesimato.
Galiausiai, nemažai lietuvių renkasi ir krūmines begonijas, kurios auga iki 20-40 cm, jų žiedai dideli, pats krūmas platus:
„Kai tik praeina visos gegužės šalnos, tai yra nepakeičiamas augalas ir kapuose, ir skveruose, gėlių darželiuose, vazonuose ant terasos ar balkone. Jų yra įvairių spalvų, žydi pastoviai, žiedai yra dideli.
Jų būna įvairiausių – ir panašių į rožes, ir į gvazdikus, ir pilnavidurių. Yra vadinamos „Picotee“ veislės, tai dvispalvės begonijos, kurios, pavyzdžiui, pradeda žydėti baltai, o vėliau krašteliai gražiai parausta“, – vardijo pašnekovė.
Kaip prižiūrėti begonijas?
Jos teigimu, begonijos turi vieną daugeliui itin patrauklią savybę – peržydėję žiedai lengvai atitrūksta ir nukrenta, tad belieka sušluoti nubirusius peržydėjusius žiedynus. Tai dar vienas begonijų pranašumas prieš surfinijas.
Kaip pastebi S. Stanislavičė, žinant visas begonijų auginimo subtilybes, šie augalai nereikalaus daug dėmesio, be to, jų nepuola nei šliužai, nei sraigės, tačiau svarbu pažymėti, kad begonijos yra itin jautrios šalnoms ir net 0 ar +1 laipsnio temperatūra joms gali būti pražūtinga.
Tačiau, kaip prižiūrėti begonijas, kad jos ilgiau džiugintų žiedais? Ekspertė pastebi, kad yra viena klaida, kurią daro daugelis:
„Pagrindinė nesėkmė, kai mes stengiamės begoniją stipriai „permylėti“ – užpilame gausiai vandens, o jei dar užpilame šalto vandens iš krano, nes lauke yra karšta, tai yra didelė klaida – begonijos to nemėgsta, tada įsimeta puvinys ir vietoj gražios begonijos mes turime supuvusią gėlę.“
Ji primena, kad begonijas reikia laistyti kambario temperatūros vandeniu, idealu, jei kieme turite nusistovėjusio, saulės įšildyto vandens, pavyzdžiui, bačkose.
„Jei to neturime, galime pasinaudoti paprasta gudrybe – kai laistome begonijas vandeniu iš namų, įsipilkime šiek tiek šilto vandens, padarykime jį drungną, tada jokia begonija jums nesupus“, – patarė pašnekovė.
Jei kyla klausimų, ar metas laistyti begoniją, ar dar galima palaukti, pirmiausia atsižvelkite į orus – lietinguoju periodu papildomai laistyti nereikia, vėsesnėmis dienomis taip pat nereikėtų persistengti su laistymu, nes augalas naudoja mažiau drėgmės.
„Sausesnėmis dienomis paprastai geriausias indikatorius yra pirštas – įkišate į vazoną ir suprantate, jau reikia laistyti ar dar ne. Jeigu žemė yra šiek tiek drėgna, laistyti nereikia. Kai augalas jau tikrai išdžiūvęs ir matome, kad jis jaučiasi nekomfortabiliai, palaistykime“, – primena S. Stanislavičė.
Nekartokite šių begonijų priežiūros klaidų
Dar viena klaida, dėl kurios neretai tenka nusivilti, ypač auginant svyrančias begonijas – kai jos staiga išaugina vieną didelį, storą stiebą. Tai vėlgi lemia per didelė meilė augalui – dažnas laistymas ir tręšimas.
„Tokiu atveju, begonija vietoj to, kad krautų žiedus, formuoja storą kamieną. Jei jau taip nutiko, galima stiebą nupjauti ir jis po kurio laiko išleis liaunas šonines šakeles. Be abejo, augalą reikia „pasodinti ant dietos“ – kurį laiką netręšti ir nelaistyti.
Kai begonija tampa šiek tiek sausesnė, ji maitinasi savo gumbo, šaknyno sąskaita, tada stengiasi tausoti maisto resursus, neišleidžia tokių storų kamienų ir stiebeliai natūraliai tampa liaunesni“, – patarimais dalijosi pašnekovė.
Paklausta, kaip dažnai ir kuo reikėtų tręšti begonijas, ekspertė išskiria, kad tręšimą pradedame tada, kai begonijos pradeda skleisti pirmuosius žiedus. Tręšimui puikiai tiks žydinčioms gėlėms skirtos trąšos, kuriose subalansuotas kalio ir fosforo santykis. Tręšimo dažnumas priklauso nuo to, kaip nurodyta ant trąšų pakuotės.
Pelargonijos – dar nereiklesnės nei begonijos
Nors begonijos nėra itin reiklūs augalai, pelargonijos yra dar nereiklesnės. Pelargonijos nėra jautrios puvinio ligoms, puikiai ištveria sausras, liūtis, vėją ir net nedideles šalnas – po jų gali paruduoti lapeliai, tačiau augalai išgyvena.
Vienos populiariausių ir dažniausiai pasirenkamų yra svyrančios skydalapės arba kaskadinės pelargonijos, nusvyrančios iki 60 cm, žiedeliai – pavieniai, primena drugelius. Žydėjimo metu, jei augalui nieko netrūksta, žiedų būna itin daug, per juos kone nesimato lapų.
Svyrančių pelargonijų pranašumas – nužydėję žiedai nubyra, tačiau svyrančių pilnavidurių ar kompaktinių pelargonijų, kurios užauga iki 30-40 cm aukščio, nužydėjusius žiedus būtina nuskabyti.
Pelargonijos nereikalauja daug priežiūros ir, taip pat kaip begonijos, nemėgsta „permylėjimo“ – šie augalai pakenčia sausras, nelaistomos gali išbūti iki savaitės laiko, o itin gausaus laistymo nemėgsta ir tai parodo per lapus.
„Jeigu bus labai drėgna, pelargonijų lapų apatinė dalis pasidengs gumbeliais. Kartais socialiniuose tinkluose kyla klausimai, kokia čia liga, atsiranda komentarų, kad tai amarai ar kenkėjų kiaušinėliai ir visi pataria purkšti, o tai viso labo yra paprasčiausia lapų edema. Kad to nebūtų, geriau laistyti saikingiau ir neperlaistyti“, – paaiškino sodininkystės ekspertė.
Pelargonijų priežiūra
Norint sulaukti žydėjimo, pelargonijas reikia ir patręšti. Joms taip pat puikiai tiks žydinčioms gėlėms skirtos trąšos. Be to, S. Stanislavičė išdavė paslaptį, kaip greičiau pražydinti pelargonijas, jei nekantraujate sulaukti žiedų:
„Kai norime greičiau pražydinti pelargoniją, leidžiame jai šiek tiek „pabadauti“ – kelias dienas paliekame visiškoje sausroje, jos gerai pradžiūva ir tada belieka palaistyti su trąšomis, tada jos labai greitai išskleidžia žiedynus.“
Vis tik, priešingai nei begonijas, pelargonijas gali užpulti amarai, skydamariai ar baltasparniai. Tokiu atveju išgelbės purškimas saugia biologine priemone – žaliuoju muilu.
Be to, kai karšta ir drėgna, šiuos augalus gali užpulti grybelinė liga miltligė. Ją atpažinti labai paprasta – lapai pasidengia baltomis apnašomis, kurios lapelius pakračius ima skraidžioti. Miltligei įveikti patariama naudoti fungicidus, prieš tai pasitarus su specialistais, kurie rekomenduos geriausią priemonę.
Pati S. Stanislavičė sako rožių miltligę išgydžiusi liaudiška priemone, kuri turėtų suveikti ir pelargonijoms: „Paprasčiausiai ėmiau litrą vandens, 100 gramų pieno ir įlašinau kelis lašus jodo, šiuo mišiniu purškiau gėles.“
O kad rizika pelargonijoms užsikrėsti šia grybeline liga būtų kuo mažesnė, sodininkystės ekspertė pataria imtis prevencinių priemonių.
„Geriau pelargonijas palaikyti sausiau, daug drėgmės nereikia. Laistyti reikėtų vakare, saulei jau nusileidus, ne dienos metu kaitinant saulei. Visus augalus geriausia laistyti vakare – grįžote po darbų, mėgaujatės augalais, pasižiūrite, kurie sausi ir liejate.
Paliejus vakare augalas per naktį gerai pasisavina visą drėgmę, nes jeigu laistote iš ryto, dienos metu augalas nespėja drėgmės pasiimti – saulė ją išgarina ir vanduo nepasiekia šaknų. Be abejo, jeigu sugrįžote iš kelionės, o augalas jau virtęs kaktusu, reikėtų laistyti skubos tvarka, neatsižvelgiant į paros laiką“, – paaiškino pašnekovė.
