Daugiau apie pagrindinę mirties priežastį Lietuvoje – širdies ir kraujagyslių ligas – sužinokite pažiūrėję tv3.lt laidą „Sveikatos DNR“, kurioje Mantvydas pasidalijo itin jaudinančia ir išskirtine patirtimi, o Vilniaus universiteto profesorė ir Santaros klinikų kardiologė Žaneta Petrulionienė pasidalino vertingais patarimais, kaip rūpintis savo sveikata ir kata tikrintis.
Išgyvenęs netikėtai jam kirtusį infarktą Mantvydas sako neturėjęs jokių sveikatos problemų, nerūkė, sportavo, yra buvęs kariškis, nubėgdavęs ne po vieną dešimtį kilometrų.
Įvykio detalių neprisimena iki šiol
Apie tai, kad yra buvęs prie mirties, dabar rodo belikęs vaizdo įrašas, jame matoma, kaip prie vyro pribėga kitas žmogus, kaip vėliau paaiškėjo, jis yra policininkas, ir jauna mergina, tuo metu medicinos studentė.
Jie pradėjo gaivinti suklupusį Mantvydą rankomis ir tik paskui kažkas iš buvusiųjų patalpoje prisiminė, kad mokykloje, kurioje vyko varžybos, yra defibriliatorius. Tęsiant Mantvydo gaivinimą, laiku pajungtas defibriliatorius ir vyro širdis buvo gelbėjama juo, kol atvyko greitoji pagalba.
Dabar, jau praėjus keliems metams po nelaimės, Mantvydas yra visiškai grįžęs į gyvenimą, tiesa, įvykio detalių neprisimena iki šiol.
Už išgelbėtą gyvybę jis yra dėkingas kitų žmonių neabejingumui, bet kartu siunčia žinią, kad defibriliatorius yra kritiškai svarbus norint išgelbėti žmogų, kai jo širdis sustoja.
Kardiologai, ištyrę Mantvydo sveikatos istoriją, nustatė, kad jam buvo užsikišusi priekinė tarpskilvelinė šaka, neretai liūdnai apibūdinama kaip „našlės arterija“. Šios kraujagyslės pralaidumo sutrikimai yra dažna Lietuvos vyrų mirties priežastis.
Rizikos veiksniai mirti dėl širdies ir kraujagyslių ligų ypač padidėja, jei žmogus rūko, turi viršsvorio, per mažai juda, turi aukštą nereguliuojamą kraujospūdį, aukštą nereguliuojamą cholesterolio lygį, diabetą.
Visą Mantvydo pasakojimą kviečiame žiūrėti kitą pirmadienį, rugsėjo 25 d., naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“, 19 val. Visas laidas rasite čia.
Nors mirtingumas sumažėjo, pagrindine mirčių priežastimi Lietuvoje išlieka kraujotakos sistemos ligos
Higienos instituto duomenimis, pernai Lietuvoje mirė 42 884 žmonės – tai 4 862 asmenimis mažiau negu 2021 m. dėl COVID-19 pandemijos pabaigos. Nors mirtingumas sumažėjo, pagrindine mirčių priežastimi Lietuvoje išlieka kraujotakos sistemos ligos. Pernai jos sudarė daugiau nei pusę – 52,5 proc. – visų mirties atvejų.
Antroje vietoje yra piktybiniai navikai, sudarę 18,4 proc. visų mirčių, trečioje vietoje – COVID-19 liga (6,1 proc. visų mirčių). Lietuvos kardiologų draugijos prezidentė profesorė Jelena Čelutkienė įsitikinusi, kad pagrindinę lietuvių mirties priežastį galima pakeisti, jeigu veiksmų imsis sveikatos politikai ir visuomenė.
Apie tai, į ką atkreipti dėmesį rūpinantis savo sveikata, kam ir kaip dažnai tikrintis ir kitą naudingą informaciją kviečiame sužinoti tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“.
Kviečiame žiūrėti „Sveikatos DNR“ jau dabar!
„Sveikatos DNR“ žiūrėkite kiekvieną pirmadienį 19 val. naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play. Laidą ketvirtadieniais 19 val. rasite TV3 televizijos YouTube kanale.
00:00 temos ir pašnekovų pristatymas
01:58 problema Lietuvoje yra tikrai labai didelė, dėl šių ligų miršta per daug žmonių
02:20 priežastys, kodėl Lietuvoje tiek daug sergančiųjų širdies ir kraujagyslių ligomis
03:12 naudinga žinoti: šie rizikos veiksniai reiškia, kad tikimybė susirgti auga
04:38 aterosklerozė – kas tai ir kuo ji baigiasi?
05:30 kaip sumažinti riziką susirgti?
07:30 Mantvydas buvo miręs: štai, kas atsitiko
11:19 šie žmonės gyvena tarsi su tiksinčia bomba
12:00 Mantvydo istorija: kas ir kaip puolė jį gelbėti
12:50 vaizdo įrašas iš krepšinio varžybų, kai Mantvydui sustojo širdis
13:50 Mantvydui dingo dalis atminties: neprisimena didelės dalies, kas vyko prieš infarktą
15:00 prof. Žaneta Petrulionienė: daugėja atvejų, kai žmonės moka suteikti pirmąją pagalbą
17:30 svarbu pradėti gaivinti iškart: reikia užtikrinti, kad smegenys nenukentėtų
19:50 auksinis patarimas: jei ne aš padėsiu, tuomet kas?
21:00 štai, ką pastebi medikai: kas ir kada pradeda gaivinti, kaip tai daro
22:40 defibriliatorius – kas tai, ar sudėtinga naudotis?
26:00 kur būtinai turi būti defibriliatoriai?
27:55 ar Mantvydas sau jau turi atsakymą, kas lėmė infarktą?
28:40 kaip sumažinti patiriamą stresą ir kaip streso hormonai veikia širdį: kada nesportuoti
32:30 kofeinas: kiek kavos ar arbatos galima, o kada jau kenkia
33:50 Mantvydo patirtis, kaip pasikeitė gyvenimas dabar
36:15 profesorės namų darbai kiekvienam – reikės balto popieriaus lapo
38:15 antroji laidos dalis
.jpg)
