Vyro pirmoji pacientė buvo 7-erių mergaitė. Mergaitė buvo atvežta į ligoninę su galvoje užstrigusiomis skeveldromis ir jos gyvybė kabėjo ant plauko. Mergaitės šeima stengėsi pabėgti iš savo namų Kyjive, tačiau jų automobilis pateko į puolimo lauką. Tik tėčiui pavyko ištrūkti visiškai nesužeistam, rašoma dailymail.co.uk.
Mergaitės vyresnysis brolis, futbolininkas, ir jos mama dėl patirtų sužeidimų mirė vos pasiekę Bučos ligoninę.
Tačiau tarp šių varginančių įvykių buvo šviesos spindulys. Mat vienas geriausių Ukrainos vaikų neurochirurgų ką tik buvo atvykęs į ligoninę ir po sunkios tris valandas trukusios operacijos, nuolat sproginėjant bomboms ir raketoms, sugebėjo išgelbėti mergaitės gyvybę.
„Tai buvo labai rimta trauma, pavojinga gyvybei“, – sakė Andriy Svyst. „Džiaugiamės, kad ji išgyveno. Operuoti patiriant apšaudymus ir be tinkamos medicininės įrangos yra tiesiog baisu“.
Ligoninėje atsidūrė netyčia
Tačiau, 47 metų vyras prisipažįsta, kad jis ten atsidūrė netyčia. Neurochirurgas beveik dvi savaites dirbo kartu su savo pediatre žmona Olga Centrinėje Irpino ligoninėje Bučoje ir atliko tikrus medicininius stebuklus – iš smegenų traukė kulkas, iš nugaros smegenų skeveldrą ir gydė baisaus karo aukas.
Pora pažadėjo neišvykti be savo sunkiai sužeistų pacientų vaikų ir galiausiai pabėgo su 19 iš jų – išlydėjo juos dviem autobusais – likus vos dviem dienoms iki rusams užgrobiant ligoninę.
Jų istorija skamba kaip iš Holivudo scenarijaus – vis dėlto Andriy kuklinasi: „Aš nesigiriu, bet išgelbėjome visus, kuriuos galėjome išgelbėti. Tai puikus pasiekimas. Niekas netikėjo, kad tie žmonės, kurių galvos buvo sužeistos, išgyvens, bet jie visi išgyveno“.
Kyjivo Romodanovo neurochirurgijos instituto specialistas Andriy ir jo žmona Olga nuvyko į Bučą atlikti kelių konsultacijų. Atsarginių drabužių ar kitų atsargų jie nepasiėmė. Tačiau prieš išeinant chirurgas kreipėsi į žmoną ir paklausė: „Ar supranti, kad mes einame į pragarą?“
Jie paskambino artimiausiems draugams ir paprašė įsivaikinti jų penkerių ir dvejų metų vaikus, jei jie negrįžtų. Netrukus atvykę jie suprato, kad yra įstrigę – ligoninę užplūdo ligoniai siaubingomis žaizdomis ir jie davė įžadą gelbėti savo sunkiai sužeistus vaikus.
Miegodavo ant operacinės grindų
Taigi Olga nustatydavo pacientų sužalojimų sunkumą, o Andriy dažnai atlikdavo sudėtingą smegenų operaciją mažoje, prastai įrengtoje operacinėje.
„Būdavo atvejų, kai neturėdavome vandens, todėl turėdavome pilti vandenį iš virdulio, kad nusiplautume rankas. Buvo elektros tiekimo nutraukimų. Vyko nuolatiniai apšaudymai. Girdėjome virš pastato sklindančių lėktuvų garsą.
Kartais tekdavo miegoti operacinėje ant grindų. Kitu metu negalėdavome užmigti dėl netoliese vykusių sprogimų. Jautėmės lyg būdami priekinėje fronto linijoje. Kai eini miegoti, nežinai, ar atsibusi“, – sakė Andriy.
Jis dirbo visą parą. Mirė tik vienas jo pacientas: kulkosvaidžio apšaudytas vyras su stuburo smegenyse užstrigusia kulka tik po trijų dienų pasiekė ligoninę ir jį išgelbėti jau buvo per vėlu.
Sudėtingiausias gydytojo išgelbėtas žmogus buvo gaisrininkas, kuriam buvo pašauta ranka ir galva. Nors kulka vis dar buvo ugniagesio smegenyse, po penkias valandas trukusios operacijos jo gyvybė buvo išgelbėta. Dabar jis yra Kyjivo ligoninėje, kur laukia ilga reabilitacija.
Andriy dirbo be įprastos įrangos, ligoninėje, kur darbuotojai vietoj tualetų naudojosi lauke iškastomis duobėmis, o maistą gamino ant atviros ugnies. Po 17 val. vietoj elektros jie naudojo fakelus, kad taupytų kurą ligoninės generatoriams. Kompiuterinei tomografijai nebuvo pakankamai elektros energijos, todėl jis turėjo pasikliauti rentgeno spinduliais ir savo įgūdžiais.
