Vėstant orams gyventojai vis dažniau susiduria su tam tikrais virusais, bakterijomis, kurios sukelia skirtingas ligas.
Sunkiai serga ne visi, pasak šeimos gydytojos Jurgos Dūdienės, kai kurie žmonės šaltuoju metų laiku jaučia tik lengvus peršalimo simptomus. Pavyzdžiui, užsikrėtus adeno ar rinosincitiniu virusu, gali būti juntamas lengvas gerklės perštėjimas, sloga, patiriamas nedidelis kosėjimas. Tačiau susirgus gripu ar COVID-19, ligos eiga gali būti itin sudėtinga. Ypač tiems, kurie serga lėtinėmis ligomis, yra vyresnio amžiaus.
„Kiekvienam žmogui, kuriam kyla rizika susirgti sunkia šių virusinių infekcijų forma, mes būtinai rekomenduojame pasiskiepyti“, – teigė gydytoja.
Tuo metu Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vadovė prof. Ligita Jančorienė kiek anksčiau žurnalistams komentavo, kad COVID-19 sezonas Lietuvoje įgauna vis didesnį pagreitį.
„Reikia atkreipti dėmesį, kad didžiausią riziką susirgti COVID-19 liga ir patirti komplikacijas arba net mirti turi tie žmonės, kurie priklauso rizikos grupėms“, – kalbėjo L. Jančorienė.
Gydytoja pasakojo, kad į priėmimo skyrius ne tik Vilniuje, bet ir kitose gydymo įstaigose jau dabar kreipiasi kur kas daugiau pacientų. Tiems gyventojams, kurie nepatenka į rizikos grupes, pasak specialistės, dažnu atveju užtenka suteikti skubią pagalbą, o vėliau gydymą galima tęsti namuose.
„O tiems, kam jau reikia stacionarinės pagalbos, deguonies tiekimo, galima sakyti, be išimčių visi pacientai, kurie stacionarizuojami, priklauso rizikos grupėms. Taigi, ta rekomendacija skiepytis yra labai atitinkanti realų poreikį“, – sakė L. Jančorienė.
Infektologė taip pat atkreipė dėmesį, kad žmonių imuninis atsakas į šį virusą, palyginti su pandemijos pradžia, pasikeitė.
„Tas visuomeninis imunitetas, kurį visi įgijome tiek po skiepų, tiek persirgtos ligos arba kartu tiek vieno, tiek kito, tai ir pakeitė situaciją.
Pasikeitė ne virusas, o mūsų pačių atsakas į infekciją, todėl dabar ir išsikristalizavo tos grupės, kurios generuoja silpnesnį imunitetą, kurios jį greičiau praranda arba jie gauna imunosupresinius vaistus, arba patys serga imunosupresinėmis ligomis, todėl tie žmonės ir lieka rizikos grupėse, tai labai panašu, kaip ir gripo infekcijos atveju“, – pabrėžė profesorė.
Į tai būtina atkreipti dėmesį kiekvienam
Gydytoja J. Dūdienė gyventojams primena pagrindinius simptomus, kurie signalizuoja, kad susirgote užkrečiamąja liga.
„Pagrindiniai gripo viruso simptomai, kurie yra panašūs ir COVID-19 atveju, yra prasidėjęs karščiavimas, t. y. žmogaus kūno temperatūra pasiekia 38,5 arba 39 laipsnius, o kai kuriais atvejais ir dar daugiau. Tad gripo viruso simptomai pirmiausiai prasideda nuo padidėjusios temperatūros, o tik vėliau žmogus pajunta, kad pradeda skaudėti gerklę, užklumpa sloga. Deja, taip vyksta ne 100 proc. – yra žmonių, kurie gripu perserga be pakilusios temperatūros. Ar sergame gripu ar koronavirusine infekcija – gali padėti atsakyti greitieji testai, atliekami ir namuose.
Gyventojai turėtų atkreipti dėmesį, jeigu jus pradeda varginti aukšta temperatūra, būtina nedelsti ir kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris įvertins, ar jums nėra reikalingas specifinis gydymas“, – patarė J. Dūdienė.
Gydytoja primena, kad užsikrėsti naująja omikron atmaina tapo dar lengviau negu pandemijos pradžioje, t.y. koronavirusinė infekcija plinta kur kas greičiau. Nors ši atmaina sukelia lengvesnius ligos simptomus, gydytojai primena žmonėms neprarasti budrumo.
„Kalbėti apie tai, kad COVID-19 infekcija yra paprastas peršalimas ir skiepytis nebūtina, tikrai yra neteisinga. Savo praktikoje teko parašyti mirties liudijimus dešimčiai asmenų, kurių gyvybė užgeso būtent nuo koronavirusinės infekcijos.
Atsiradus skiepams nuo šios klastingos ligos, mes pagaliau turime priemonę, kuri leidžia sustiprinti žmogaus imunitetą ir jį paruošti galimai kovai su COVID-19. Iš esmės tą patį būtų galima pasakyti ir kalbant apie gripo virusą.
Tikrai gyventojai gali laimėti kovą prieš užkrečiamąsias ligas. Skiepai apsaugo nuo galimų sunkių komplikacijų, ir dažnu atveju, net susirgus rizikos veiksnių turinčiam pacientui, gali neprireikti gydymo ligoninėje – pakaks gydytis namuose, kadangi ir ligos simptomai būtų kur kas lengvesni“, – kalbėjo J. Dūdienė.
Ypač susirūpinti, pasak gydytojos, turėtų lėtinėmis ligomis sergantys ir vyresni – virš 60 metų – asmenys.
„Šiems pacientams rizika patirti itin sunkius COVID-19 ligos simptomus yra visuomet didesnė. Būtent šiai grupei asmenų labai dažnu atveju gali prireikti ir gydymo ligoninėje ar net intenstyviosios terapijos skyriuose“, – kalbėjo J. Dūdienė.
Specialistė dar kartą pabrėžia, kad persirgti koronavirusine infekcija nėra tas pats, kas sirgti paprastu peršalimo virusu.
„Yra atlikta daugybė klinikinių tyrimų, o pateikiami moksliniai duomenys parodo, kad, persirgus koronavirusine infekcija, 10 proc. žmonių patiria ilgalaikį COVID-19 sindromą, kuris stipriai pabloginana gydvenimo kokybę pusmetį ar metus. Dar 33 proc. pasireiškia iki kelių mėnesių trunkantis bent vienas ilgalaikis ligos simptomas.
Ilgalaikis COVID-19 sindromas kasdieniame žmogaus gyvenime iš tiesų gali sukelti didelių nepatogumų: sumažėja darbingumas, sudėtinga įsiminti naują informaciją, sutelkti dėmesį, dažnu atveju vargina ilgalaikis nuovargis, trunkantis nuo kelių mėnesių iki pusės metų, jaučiamas silpnumas net ir patiriant nedidelę fizinę veiklą. Pavyzdžiui, net einant pasivaikščioti žmogui gali trūkti oro.
Be kita ko, pastebėjome, kad nemažai pacientų, susidūrę su pokovidiniu sindromu, skundžiasi skydliaukės sutrikimais, pasitaiko atvejų, kai žmonėms pradeda slinkti plaukai“, – pokovidinio sindromo pasekmes vardijo J. Dūdienė.
Gydytoja sako, kad jai iki šiol tenka prižiūrėti ir gydyti pacientus, persirgusius sunkia COVID-19 ligos forma.
„Gydome pacientus, kuriems po COVID-19 ligos pasireiškė širdies ritmo sutrikimai. Mokslinikams taip pat kelia nerimą ir tai, kad daugelyje pasaulio valstybių pacientai, kurie sirgo sunkia COVID-19 ligos forma, vėliau susiduria su giliųjų venų tromboze, t. y. visišku arba daliniu kraujagyslės užakimu.
Be to, pasitaiko atvejų, kai asmenų, anksčiau sirgusių COVID-19, kraujo rezultatai parodo D-dimerų (krešėjimo aktyvacijos žymuo) padidėjimą“, – kalbėjo J .Dūdienė.
Kaip atsigauti persirgus užkrečiamosiomis ligomis
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Šeimos medicinos centro medicinos gydytojas Marius Kantautas priduria, kad virusinės infekcijos šaltuoju metų laikotarpių yra pakankamai lakios, tad jomis užsikrėsti yra kur kas lengviau negu bakterinėmis infekcijomis. Pasak medicinos gydytojo, siekiant sumažinti riziką užsikrėsti tam tikromis ligomis, gyventojai turėtų laikytis svarbių patarimų.
„Pandemijos metu kiekvienas išmokome, kad, kovojant prieš ligos sukėlėjus, yra be galo svarbios higienos priemonės. Yra įrodyta, kad medicininių kaukių naudojimas taip pat leidžia sumažinti ligos plitimą. Be to, reikėtų neužmiršti ne tik pagrindinių higienos priemonių, tokių kaip rankų plovimas, kosulio ir čiaudėjimo etiketas, atstumo laikymasis, jaučiant peršalimo simptomus, bet ir ankstyvosios diagnostikos priemonių, kadangi tai leidžia užkirsti kelią tolimesniam ligos plitimui. Svarbu rūpintis ir savo organizmu – užsiimti fiziniu aktyvumu, profilaktiškai naudoti vitamino D, C preparatus, mikoelementų jungtinius (magnis, cinkas), kadangi tai daro teigiamą įtaką imuninės sistemos procesams.
Tačiau pagrindinė priemonė, leidžianti apsisaugoti tiek nuo gripo, tiek nuo COVID-19 infekcijos ar kitų užkrečiamųjų ligų – skiepai. galinti apsaugoti nuo ligos komplikacijų, yra vakcinacija. Mes turime labai puikia vakcinas tiek nuo gripo, tiek nuo COVID-19 infekcijos“, – kalbėjo M. Kantautas.
Gydytoja J. Dūdienė antrina, kad fizinė veikla neabejotinai leidžia sustiprinti mūsų imunitetą, o atskirą dėmesį vertėtų skirti ir mitybai.
„Organizmą galime sustiprinti pasivaikščiodami gryname ore, užsiimdami aktyvia fizine veikla ne mažiau kaip vieną valandą. Jeigu yra užtikrinama gera miego kokybė, pilnavertiška mityba, tai taip pat leidžia sustiprinti mūsų imunitetą. Šių taisyklių svarbu laikytis kiekvieną dieną ištisus metus“, – patarė šeimos gydytoja.
Gydytojai dar kartą primena, kad jeigu pradėjote karščiuoti, kosėti, vargina dusulys ar kiti simptomai, rekomenduojama likti namuose ir stebėti savo sveikatą, atlikti savikontrolės greitąją antigeno testą, o prireikus – kreiptis į savo šeimos gydytoją ir laikytis jo nurodymų.
Be to, nuo spalio 5 d. visose gydymo įstaigose bus galima pasiskiepyti nuo labiausiai plintančių infekcinių susirgimų – gripo ir koronaviruso vieno vizito metu, todėl gyventojai kviečiami neatidėlioti ir pasiūpinti savo imunitetu įžengus šaltajam laikotarpiui.
Daugiau informacijos apie skiepijimą KoronaStop.lt ir NVSC internetinėje svetainėje.
Projektas finansuojamas Visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis, kurį administruoja Sveikatos apsaugos ministerija.
