Dažni košmarai gali trigubinti ankstyvos mirties riziką, o kartais būti net pavojingesni už rūkymą, nutukimą ar mažą fizinį aktyvumą.
„Mūsų smegenys miegant nesugeba atskirti sapnų nuo tikrovės, todėl košmarai gali sukelti intensyvią stresinę reakciją“, – teigia tyrimui vadovavęs neurologas dr. Abidemi Otaiku.
Tyrimo išvados pristatytos Europos neurologijos akademijos (EAN) kongrese šių metų birželio 23 d. pribloškė net ir pačius specialistus – pasirodo, kad suaugusieji, kurie dažnai sapnuoja košmarus, ilgainiui gali patirti greitesnius biologinio senėjimo procesus.
Žmonės, kurie dažnai sapnuoja košmarus, greičiau sensta ne tik išoriškai, bet ir biologiškai. Tyrimai rodo, kad greitesnis biologinis senėjimas sąlygoja apie 40 proc. didesnę ankstyvos mirties riziką, lyginant su tais, kurie košmarų nesapnuoja, rašoma dailymail.co.uk.
Košmarai pavojingesni nei žalingi įpročiai?
Tyrimas, kuriame dalyvavo daugiau nei 183 tūkst. suaugusiųjų ir 2,4 tūkst. vaikų, atskleidė stulbinančią tendenciją: tie, kurie vidutiniškai kartą per savaitę sapnuodavo košmarus, tris kartus dažniau mirdavo iki 70 metų, palyginti su tais, kurie košmarų nesapnuodavo.
„Ši stresinė reakcija gali būti net stipresnė nei tai, ką patiriame dienos metu“, – komentuoja dr. A. Otaiku.
Jo teigimu, košmarai sukelia ilgalaikį kortizolio, streso hormono, padidėjimą, kuris skatina greitesnį ląstelių senėjimą, o taip pat sutrikdo miego kokybę, apsunkina kūno atsinaujinimo procesus naktį.
Dar daugiau – net kartą per mėnesį sapnuojami košmarai buvo siejami su biologinio amžiaus spartėjimu ir didesniu mirtingumu.
Kaip sumažinti riziką?
Pasak mokslininko, yra keli paprasti būdai, kurie gali padėti apsisaugoti nuo dažnų košmarų ir pagerinti miego kokybę:
„Venkite siaubo filmų prieš miegą, palaikykite stabilią miego rutiną, mokykitės streso valdymo. Jei jaučiate nerimą ar depresiją – nedelskite kreiptis pagalbos.“
Jis taip pat rekomenduoja taikyti vaizdinių repeticijų terapiją (angl. imagery rehearsal therapy) – tai metodas, kai žmogus sąmoningai „perrašo“ savo košmarą į mažiau bauginančią versiją ir ją repetuoja dienos metu. Tai galima daryti savarankiškai arba padedant psichologui.
Dar viena veiksminga priemonė – CBT-I terapija (kognityvinė elgesio terapija nemigai), kuri ne tik padeda spręsti miego problemas, bet ir lėtina smegenų senėjimo procesus.
Popietės miegas – dar viena rizika?
Tame pačiame kongrese pristatytas dar vienas tyrimas, kuris analizavo daugiau nei 86 tūkst. vidutinio amžiaus suaugusiųjų duomenis. Mokslininkai nustatė, kad tie, kurie reguliariai miegodavo dieną, turėjo iki 20 proc. didesnę ankstyvos mirties tikimybę.
„Mieguistumas dieną gali būti ženklas, kad jūsų naktinis miegas yra nekokybiškas arba egzistuoja rimti sveikatos sutrikimai – nuo miego apnėjos iki demencijos“, – įspėja profesorius James Rowley iš Čikagos Rush universiteto.
Jis ragina gydytojus ne tik klausti pacientų, kiek valandų jie miega, bet ir teirautis: „Ar jūs miegate dieną?“
Šiandien mokslas vis labiau atskleidžia nematomas, bet svarbias mūsų sveikatos grandis. Jei jus reguliariai kankina košmarai – tai nėra smulkmena. Tai gali būti rimtas signalas iš jūsų organizmo, kad kažkas negerai.
O galbūt – tai tik ženklas, kad laikas labiau pasirūpinti savimi, savo miegu ir emocine sveikata. Juk geras sapnas – tai ne tik ramybės, bet ir ilgesnio gyvenimo pažadas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
