Mindaugas atviras – po nenusisekusios santuokos, nutrauktų sužadėtuvių ir nesusiklosčiusių santykių ėmė grimzti į alkoholio liūną, jis svarsto, galbūt visos skaudžios skyrybos ir padėjo pamatą norui griebtis alkoholio – galvojo, tai padės užsimiršti, tačiau laikinas užsimiršimas kitą dieną smogia dvigubai didesniu skausmu ir dar didesniu noru vartoti alkoholį.
Jis žino viena – dabar širdies reikalus yra nustūmęs į šalį, nėra pasiruošęs vėl atverti savo širdį kitam žmogui, o kol kas visų svarbiausia sugrįžti į įprastą gyvenimą, nevaržomą priklausomybės.
Alkoholį vartodavo kasdien
M. Grudzinskas atviras – po paskutiniųjų skaudžių skyrybų prasidėjo „stikliuko kilnojimas“, padėties nelengvino ir tai, kad Mindaugui alkoholis visada buvo laisvai prieinamas – namuose visąlaik buvo partnerio nupirktų gėrimų, jų atnešdavo net į ligoninę, kai Mindaugas joje gydėsi. O problema tik gilėjo – alkoholio vartojimas tapo kasdienybe.
„Viskas prasidėdavo nuo savaitgalio, draugai kviečia pasilinksminti, taip praeina penktadienis, šeštadienis. Visi geria, aišku, ir aš. Sekmadienį jau reikia sveikatą taisyti, rankos, kojos drebėdavo, iš lovos neatsikeldavau ir galvoji vieną stikliuką išgersiu, nieko nenutiks, o tada – „kablys“.
Taip praeina penktadienis, šeštadienis, sekmadienis, pirmadienis, antradienis, gal kokią vieną dieną pauzę padarydavau, nes gerdavau iki tol, kol vemdavau, organizmas nebepriimdavo alkoholio, bet vis tiek gerdavau, nes rankos, kojos drebėdavo“, – prisimena Mindaugas.
Vienos dienos pauzės tapdavo kančia: naktimis kamuodavo košmarai, besaikis prakaitavimas, tuo metu geriausias išsigelbėjimas atrodė vėl griebtis alkoholio, o gyvenimas vis byrėjo. Vyras atviras – dėl priklausomybės nutrūko ryšys ir su dalimi gerų draugų, ir šeimos narių.
Vienas žmogus pakeitė viską
Taip prabėgo maždaug septyni mėnesiai, kai netikėtai Mindaugo gyvenime atsirado žmogus, padėjęs suprasti – taip tęstis nebegali. Jis internetu susipažino su Šveicarijoje gyvenančiu vyru, kurio žodžiai padėjo pagrindą svarbiausiam žingsniui: kreiptis pagalbos.
„Aš jam atvirai pasakiau, kad turiu problemų su alkoholiu, nes naujų draugysčių niekada nereikia pradėti nuo melo. Jeigu aš būčiau nuslėpęs, kad turiu problemų, anksčiau ar vėliau jis būtų sužinojęs.
Jis man pasakė, kad pilnai mane supranta, nes visiems taip gali nutikti ir niekas nuo to nėra apsaugotas, mes nežinom, kas mūsų laukia rytoj, poryt ar užporyt, sakė, kad juk negėrei vien dėl to, kad tau buvo nuobodu, pradėjai gerti, nes iškilo problemos, norėjai greičiau jas pamiršti ir griebeisi lengviausio būdo – alkoholio.
Aš pats neieškojau pagalbos, bet tas žmogus atsirado mano gyvenime tinkamu laiku – jis pasakė, kad aš galiu pakeisti savo gyvenimą“, – pasakojo M. Grudzinskas.
Mindaugas atviras – gydymo kelias nėra lengvas, pirmos trys savaitės buvo siaubingos: vis drebėjo kojos ir rankos, teko valyti organizmą, o galvoje sukosi vienintelės mintys, kaip išeiti iš klinikos ir nusipirkti išgerti, laimei, klinika – miške, aplink nėra nė vienos parduotuvės, artimiausias miestelis – už 20 kilometrų.
Papasakojo apie gydymą
Tačiau įvyko lūžis ir jis aiškiai suprato – viskas tik jo paties labui. Jau kurį laiką Vokietijoje esančioje „MEDIAN Rehazentrum Daun-Thommener Höhe“ klinikoje gydymo keliu einantis vyras pasakoja, kad jam netaikomas gydymas vaistais, o ir pats yra įsitikinęs – vaistai gali nuslopinti norą, bet neišgydo.
Juolab, gyjant svarbiausia viena – norėti sulaukti pagalbos ir mokėti ją priimti: „Psichologai tik gali privesti prie reikiamo kelio, bet aš turiu pats mokėti priimti pagalbą ir pats su savimi dirbti.“
Kiekvienos dienos grafikas aiškiai sustyguotas: iki 7.30 val. reikia atsikelti, pasikloti lovą, be to, čia besigydantys asmenys viską tvarkosi patys – plauna grindis, skalbiasi drabužius. Rytai prasideda nuo grupinių užsiėmimų su terapeutu, kur susirinkusieji aptaria, ką nuveikė vakar, jei kyla problemų – jas analizuoja ir sprendžia su terapeutu.
Vėliau vyksta sporto, gimnastikos terapijos, vizitai pas gydytojus ir taip kiekvieną dieną nuo pirmadienio iki penktadienio imtinai. Šeštadieniais taip pat vyksta terapijos, sekmadienis – laisva diena, tačiau ji skirta ir pailsėti, ir pasiruošti ateinančiai savaitei, aprašyti, ką nuveikė per savaitgalį, ant popieriaus sudėlioti kitos savaitės planus.
Be to, praėjus trims savaitėms klinikoje, Mindaugas rašė rašinį, kas jį motyvuoja kovoti su priklausomybe, kokius žingsnius daro, kad ją įveiktų. Vyras atviras – užtruko dvi dienas, nes viską reikėjo gerai apgalvoti – nuo to priklausys jo tolimesnis gydymo kelias, be to, informacija pasieks ir ligonių kasas, kurios apmoka gydymą – jei nebus matyti pokyčių, asmeninio indėlio, jie gali paprašyti susimokėti nemenką sumą už gydymą.
„Kitiems ši vieta atrodo kaip rojus, atostogos, išties – kambariai čia kaip viešbutyje, miegame tik po du žmones, yra telefonai, televizoriai. Iš nuotraukų visiems atrodo, kad tai kaip sanatorija, bet ne, čia nėra sanatorija, čia ne vaikų darželis – čia žmonės sveiksta“, – priduria.
Gydymas klinikoje truks tris mėnesius, dar ne kartą Mindaugui teks rašyti savo asmeninę istoriją – nuo to, kada prasidėjo problemos su alkoholiu, ir aprašyti visą sveikimo kelią, gydymą, adaptavimąsi.
Didžiausias tikslas – grįžti į priklausomybių nevaržomą gyvenimą
Laukia dar ilgas kelias, bet jis tvirtai įsitikinęs – įveiks visus iššūkius ir vėl galės gyventi nevaržomas priklausomybių.
„Neįveiksiu priklausomybės per kelias savaites, bet manau, kad per tuos tris mėnesius tikrai įveiksiu savo priklausomybę. Yra sakančių, kad yra vaistų nuo alkoholio, bet jų nėra. Pasakysiu atvirai – padeda tik pokalbiai ir specialistų pagalba.
Mūsų pokalbiai su čia dirbančiais aukščiausio lygio terapeutais ir gydytojais vyksta net dvi valandas ir jie taip moka įkalbėti žmogų, kaip jie moka paveikti psichologiją, kad alkoholis yra blogis ir blogį reikia naikinti. Per tris savaites pas mane noras gerti mažėja. Minčių dar yra tokių, bet jų vis mažiau“, – sako jis.
Netrukus Mindaugas jau galės išvykti į miestą, šio žingsnio baiminasi kone labiausiai, bijo, kad iškart patrauks į pirmą artimiausią degalinę ir nusipirks išgerti. Specialistai jam atkirto: jei taip nutiks, bus pats kaltas ir gaus įspėjimą, o trys įspėjimai reiškia vieną – būsi išmestas iš klinikos.
„Jie specialiai daro šį testą, išleidžia į miestą ir patikrina, ar esi psichologiškai stiprus atsisakyti alkoholio. Vėliau jie leidžia savaitgaliui išvykti namo ir tai daro specialiai, nes esi apsuptas pagundų, visur vakarėliai, veikia barai – taip tikrinamas psichologinis stiprumas, ar tikrai sugebėsiu išvažiuoti penktadienį ir sekmadienį grįžti ir grįžus jie tikrina blaivumą“, – sako M. Grudzinskas.
Po trijų mėnesių gydymo specialistai spręs, gydymą reikia tęsti ar jis jau pasiruošęs sugrįžti į normalų gyvenimo ritmą. Baigus gydymą Mindaugas keliaus į adaptacijos centrą, kur vėl mokysis grįžti į prastą gyvenimą be žalingų įpročių. Mindaugas neslepia, kad dabar didžiausia jo svajonė – užbaigti gydymą, sugrįžti į savo namus, į darbus ir būti laimingam, be poreikio svaigintis.
Ragina kreiptis pagalbos
Mindaugas atvirai sako žinantis, kad atsiras jį smerkiančių, tų, kurie išvadins įvairiausiais žodžiais, tačiau dalindamasis savo patirtimi jis nori tik vieno – paskatinti klimpstančius ar jau įklimpusius į priklausomybių liūną nebijoti prabilti, papasakoti apie tai bent jau artimiausiems žmonėms – visada atsiras bent vienas, kuris padės iš to kapstytis, ieškoti pagalbos, palaikys gydymo metu.
„Tikiu, kad mane išvadins ir alkoholiku, ir pijoku, bet man daktarai pasakė – tu nesi alkoholikas, sustojai ant laiptelio link to. Ir aš renkuosi kalbėti apie tai, jeigu kas ir pasakys, kad esu alkoholikas, aš drąsiai galiu pripažinti – pats tai žinau, esu alkoholizmo liūne, pats esu dėl to kaltas, bet šią problemą sprendžiu, aš sugebėjau laiku kreiptis pagalbos.
Aš žinau, kad Lietuvoje yra daug problemų su alkoholiu, bet galbūt atsiras kažkas, ką mano istorija paskatins susigriebti ir laiku imtis veiksmų. Nėra padėties be išeities – pagalba yra, tik reikia nebijoti jos prašyti ir priimti“, – drąsino pašnekovas.
