Po masinių suėmimų, keliasdešimt tūkstančių baltarusių pabėgo į kaimynines valstybes, įskaitant ir Lietuvą. Dalis baltarusių sako, kad lietuvių kalbos mokosi uoliai, tačiau pripažįsta, kad jų tautiečiai lietuviškai kalbėti baiminasi dėl lietuvių reakcijos.
Tuo metu diktatorius Lukašenka interviu vakarų žiniasklaidai metu pasėjo abejonių, ar ketina dar vieną kadenciją vadovauti režimui. Tačiau nepraleido progos pagrasinti Baltijos šalims ir Lenkijai, esą režimas, norėdamas išvengti karo, yra nustatęs taikinius kaimyninėse valstybėse.
Po masinių Lukašenkos režimo susidorojimų su protestuotojais Minske prabėgo penkeri metai. Penkeri metai prabėgo ir kai Lukašenka inauguravo save dar vienai kadencijai. Dalį nepaklūstančių baltarusių Lukašenkos režimas uždarė į kalėjimus, o kita dalis – pabėgo į kaimynines valstybes, ne išimtis ir Lietuva.
Lietuvoje šiuo metu gyvena apie 60 tūkstančių baltarusių. Ir nors didelė dalis jų yra darbo migrantai, į Lietuvą prieš penkerius metus ar anksčiau atvyko ir politiniai pabėgeliai.
Iki šimto baltarusių, kurie patys sako, jog yra pabėgėliai nuo Lukašenkos režimo, minėdami 5-ąsias metines po masinių protestų Minske, susirinko į mitingą Lukiškių aikštėje.
Ir tautišką giesmę čia gieda Lietuvoje gyvenantys baltarusiai.
Kai kurie jų lietuviškai moka jau pakankamai gerai.
Štai Aleksandra nuo Lukašenkos režimo pabėgo prieš trejus metus. Dabar gyvena Vilniuje, lietuvių kalbą jau pramoko.
„Kaip galiu, taip ir kalbu“, – sakė moteris.
Tačiau lietuviškai bent jau kalbos pagrindus moka toli gražu ne visi. Net ir tie, kurie šalyje gyvena ne vienerius, o 3–4 metus.
„Žinote, lietuvių kalba yra sudėtinga, ir žmonėms, kurie neturi laiko studijuoti lietuvių kalbą ir mokintis, tai jie ir nekalba.
Kai kurie žmonės pradeda studijuoti lietuvių kalbą ir bijo kalbėti, nes bijo, kad lietuviai kažką pasakys, ar kažkaip pažiūrės“, – kalbėjo Sviatlana.
„Tie žmonės, kurie gavo prieglobstį, jie galėjo išmokti, ten yra integracija. Bet prieglobsčio prašytojams trūksta kalbos mokymo“, – pridūrė Aleksandra.
Į mitingą susirinko ne tik labai maža dalis šalyje gyvenančių baltarusių, bet ir juos remiančios organizacijos. Tačiau baltarusių opozicijos lyderės Sviatlanos Cichanouskajos jų gretose nematyti.
„Cichanouskaja šiandien rimtame renginyje, konferencijoje, ji ten dalyvauja. Mes galim dirbti ir be lyderio. Mes esame kiekvienas lyderis. Mes kartu – jėga, nesvarbu, ar yra lyderis šalia, ar ne.“
Baltarusios opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja pripažino, kad, prieš bėgdama į Lietuvą po kilusių represijų, gavo iš Baltarusios specialiųjų tarnybų vokelį su 15 tūkst. eurų.
Ji pati aiškina, kad vokelį jai saugumiečiai įkišo prievarta.
Nors istorija nutiko jau seniai, propagandininkai tik dabar paviešino įrašą, kuriame užfiksuotos paskutinės akimirkos prieš pat opozicionierę išvejant iš šalies. Pati Cichanouskaja vaizdo įraše atrodo išsigandusi, virtuvėje sėdi tik su chalatu.
„Štai pinigai, kurių jūs prašėt. Jeigu ką, visada galite kreiptis į mūsų ambasadą, mes visada padėsime.“
Viešinti savo veido nenorėję baltarusiai svarsto, kad propagandininkai tokį vaizdo įrašą dabar išviešino ne šiaip sau. Lietuvoje jau kelintą mėnesį yra keliamas klausimas dėl tolesnio Cichanouskajos atstovybės išlaikymo už mokesčių mokėtojų pinigus.
A. Lukašenka pagrasino valstybėms
Vis dėlto baltarusiai viliasi, kad permainos jau netoli.
„Viskas, kas yra daroma, veda iki permainų.“
„Man gaila, kad mes nesugebėjome nieko pasiekti. Mes tikim, kad mes sugebėsime šį režimą. Bet kol kas nežinome kaip.“
Tiesa, apie permainas kalba ir pats režimo diktatorius. Tik vargu, ar galima tikėti diktatoriaus žodžiu. Lukašenka tikisi, kad jo įpėdinis neva tęs šalies raidą.
„Ne, dabar neturiu jokių planų. Nieko neplanuoju. Vienintelis dalykas, apie kurį pagalvojau, bet niekada neišsakiau, tai, kad Trumpas jau beveik 80 metų, o vis dar atrodo gerai.“
Ir esą Lukašenkos įpėdinis nebus jo sūnus.
„Tik tegul jis iš karto nieko negriauna, o daro taip, kaip dariau aš – remdamasis į pečius stipriųjų, tuo, kas yra, ramiai evoliuciškai plėtoja šalį, kad nebūtų šios revoliucinės griūties. O jei jis įtikins visuomenę, kad reikia eiti link kokios nors kitos būklės – Dieve duok.“
Negana to, išsamiame interviu vakarų žiniasklaidai „Times“ diktatorius Lukašenka nepraleido progos pagrasinti ir Baltijos šalims, ir Lenkijai, kurios yra ištikimos Ukrainos rėmėjos.
„Mes pamokas išmokome, mūsų koncepcija yra paremta tuo, kad esame pasiruošę suduoti nepriimtiną žalą Lenkijai, Lietuvai, Latvijai ar Estijai – kas ten prieš mus kariautų.
<...> Tokiu atveju mes karo gal ir nelaimėtume, bet snukį gerai sudaužytume.“
Lukašenka dar pridūrė, kad jau turi nustatęs taikinius net kaimyninėse valstybėse. Tačiau esą tiek NATO, tiek Baltarusia ir jos sąjungininkė Rusija nori išvengti karo. O tokios priemonės esą tik įspėjimas vakarams, kad Lukašenkos režimas nuo kažko ginsis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
