„Vienaip ar kitaip padėti Ukrainos žmonėms stengiuosi nuo pirmos karo dienos, kai sureagavau į Sveikatos apsaugos ministerijos kvietimą prisijungti prie medikų savanorių. Kas mane motyvuoja teikti pagalbą? Supratimas, kad mūsų visų europietiška tapatybė ir gyvenimo būdas yra užpulti, mus nori vėl išstumti į „imperijos“ paraštes.
Daug geriau nei žodžiai tai gali nusakyti jausmai, kuriuos patiri nuvažiavęs ir susitikęs su Ukrainos gynėjais. Kaip tik neseniai grįžau iš teritorijų šalia Bachmuto – lankėmės karo ligoninėje apie 10 km nuo fronto linijos, vežėme įrengtą greitosios pagalbos automobilį.
Prie mūsų privažiavo trys kariškiai pasiimti miegmaišių, neštuvų, arbatos ir sausainių. Uniformuoti ir ginkluoti, grįždami iš „darbo“ jie išlipo iš maskuojama spalva dažyto automobilio. Pabendravome su jais 15 minučių – niekas taip neįkvepia kaip toks pokalbis, supratimas, kad šie vyrai ir moterys Ukrainoje aukoja labai daug dėl mūsų, tad norisi kažkokiu būdu dalyvauti jų kovoje už mūsų visų laisvę ir bent šitaip atsidėkoti“, – dalijasi įspūdžiais LARD valdybos narys R. Tamošauskas.
Dažniausi sužalojimai karo fronte
Pasakodamas apie dažniausius sužeidimus karo fronte, R. Tamošauskas sako, kad vienas jų – sužalojimai nuo skeveldrų, kurios gali sužeisti ir net nutraukti dalį galūnės ar pažeisti stambias kraujagysles, o sprogstantys artilerijos sviediniai ir minos sukelia didžiules smūgio bangas, kurios baigiasi smegenų traumomis, įvairiausių vidaus organų pažeidimais.
„Karo fronte medikai dažniausiai susiduria su smarkiai kraujuojančiais ligoniais. Tokiu atveju pirmiausia stabdomas nukraujavimas užveržiant galūnę turniketais ir naudojant kraujavimą stabdančius specialius tvarsčius kiaurinėms žaizdoms tvarstyti.
Turniketai labai smarkiai užveržia galūnes, todėl per valandą ar dvi joje gali prasidėti negrįžtama audinių mirtis. Nukentėjęs turėtų būti išvežtas iš nulinės karo zonos ten, kur jam bus galima suteikti tinkamesnę pagalbą.
Tačiau tokią pagalbą žmogus turi gauti per taip vadinamą lemiamą valandą, priešingu atveju rizikuojama netekti galūnės arba negrįžtamai sutrikdyti vidaus organų funkciją. Todėl ir perkame pravažius greitosios pagalbos automobilius su būtina medicinine įranga, kad sužeistiesiems skubiai būtų suteikta tinkama pirmoji pagalba ir būtų sutaupytos tokios svarbios minutės“, – teigia pašnekovas.
Jis tęsia sakydamas, kad ukrainiečių kariai taip pat yra apšaudomi tokiais sprogstamaisiais sviediniais, kurie sprogsta dar nepasiekę žemės ir aplink save sukelia ugnies kamuolį, kuris išdegina deguonį. Jeigu tai nutinka pastato viduje, šaudmuo ne tik sukelia smūgio bangą, pažeidžia skeveldromis, bet taip pat ir išretina deguonį, dėl ko žmonės nebeturi, kuo kvėpuoti ir uždūsta, nudega odą ir kvėpavimo takus.
„Po tokių apšaudymų medikams tenka gydyti sudėtingus nudegimus – tiek išorinius, tiek ir kvėpavimo takų. Smūgio banga sukelia galvos smegenų ir kaklo, galūnių pažeidimus. Pirmąjį greitosios automobilį nuvežėme dar sausio mėnesį – jis iki šiol aktyviai dirba netoli Avdijivkos, juo jau pavyko išvežti ne vieną sužeistąjį. Paskutinės kelionės metu prie Bachmuto nugabenome antrąjį automobilį. Jeigu mūsų nuvežti automobiliai išgelbės bent vieną žmogų – tai jau bus verta mūsų pastangų“, – sako R. Tamošauskas.
Brangi medicininė įranga
Kalbėdamas apie tai, kiek kainuoja medicininė įranga, gydytojas sako, kad, pavyzdžiui, naudoto greitosios pagalbos automobilio arba tokio, kurį įmanoma perdaryti į jį, ieškoma nuo maždaug 10 tūkst. eurų, prie kurių dar prisideda išlaidos automobilio paruošimui.
„Pagrindinės sumos išleidžiamos medicininei įrangai. Pavyzdžiui, ukrainiečiams labai reikalingas transportinis dirbtinio kvėpavimo aparatas. Jeigu karys po sprogimo gavo barotraumą, jis be sąmonės, dažniausiai prastai kvėpuoja arba nebekvėpuoja iš viso, tada medikai turi intubuoti ligonį ir prijungti jį prie dirbtinio ventiliacijos aparato, kuris privalo būti transportinis – jo veikimas turi nepriklausyti nuo suslėgto deguonies.
Standartiniai transportiniai ventiliatoriai, naudojami civilinėje medicinoje netinka, nes jiems veikti reikia suslėgto deguonies baliono, kuris yra sprogus, todėl karo veiksmų zonoje jį turėti yra per daug pavojinga.
Mums pavyko nupirkti vieną už 7 tūkst. eurų, nors jų kainų diapazonas svyruoja ir iki 20 tūkst. eurų. Be 10 tūkst. eurų negausi ir defibriliatoriaus, nors vieną jų mums pasisekė įsigyti vos už 6 tūkst. eurų. Sunkiai surenkamos paramos lėšos išnyksta gana greitai“, – vardija LARD atstovas.
Po kelionės į teritorijas prie Bachmuto ir pabendravimo su vietiniais medikais R. Tamošauskui su kolegomis pavyko išsiaiškinti, kad vietos medikams dar trūksta vieno transportinio ventiliatoriaus, taip pat šaldytuvo, kuris turėtų įkraunamą bateriją, nes tose vietovėse elektra yra tiekiama iš autonomiškai veikiančių generatorių. Užtektų vieno apšaudymo, kad generatorius išeitų iš rikiuotės ir medikai netektų elektros, o šaldytuvas jiems reikalingas laikyti kraujo produktams, kurie kitomis sąlygomis sugestų.
„Paskutinės kelionės metu nugabenome jiems transportinį ventiliatorių, defibriliatorių, infuzinių skysčių. Taip pat nuvežėme labai daug koloidinių tirpalų, kurie puikiai atstato prarasto kraujo tūrį. Tai ir yra pagrindinės priemonės, kurių reikia sužeistiesiems karo zonoje. Aišku, visada trūksta turniketų, brezentinių neštuvų, tvarsčių bei chirurginių siūlų“, – reziumuoja R. Tamošauskas.
Jis priduria, kad už gautą 100 tūkst. eurų paramą planuojama įsigyti dar 3 transportinius ventiliatorius, 3 defibriliatorius, 1 šaldytuvą su akumuliatoriumi kraujui ir kraujo produktams saugoti, taip pat 2-3 greitosios medicinos pagalbos automobilius. Už šiuo metu renkamą papildomą paramą taip pat planuojama nupirkti keletą greitosios pagalbos automobilių, kurių visiškas įrengimas – medicininių priemonių sumontavimas – kainuoja 30 tūkst. eurų.
