Pastaraisiais metais finansiniai sukčiai demonstruoja vis didesnį kūrybiškumą ir gebėjimą manipuliuoti žmonių emocijomis. Nuo skambučių telefonu iki pažangių internetinių schemų – apgavikai nesirenka aukų pagal amžių, profesiją ar išsilavinimą.
Sukčių aferos apima daugybę sferų
Šiuo metu pastebima, kad sukčiai puikiai prisitaiko prie šios dienos aktualijų ir sukčiavimo schemas konstruoja pagal tai, kas visuomenei yra tuo metu aktualu.
Kaip atpažinti jų taktikas ir apsaugoti savo santaupas? Apie tai tv3.lt pasakoja Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro direktorė Eglė Lukošienė, pabrėždama, kad budrumas yra geriausia gynyba.
Pasak E. Lukošienės, sukčiai stebėtinai greitai reaguoja į visuomenės aktualijas ir pritaiko savo schemas prie populiarių temų ar įvykių.
„Pastaruoju metu sukčiai dangstosi apsimesdami e.sveikatos portalo vardu, bet ir susisiekia per įvairias programėles, sakydami, kad kuo greičiau reikia atnaujinti sutartį su savo ryšio operatoriumi, jeigu nori ir toliau naudotis turimu abonentiniu telefono numeriu.
Taip pat pastebima, kad sukčiai, apsimesdami finansų įstaigomis, talpina įvairiose platformose melagingus pranešimus ir tokiu būdu siekia išvilioti iš gyventojų jų turimas santaupas“, – aiškina ekspertė.
Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro direktorė pastebi, kad vis dažnesnė sukčių naudojama tendencija yra kreipimasis vardu. Kurdami sukčiavimo schemą, siunčiamas užklausas savo potencialioms aukoms jie suasmenina:
„Jie analizuoja viešai prieinamą informaciją, pavyzdžiui, socialiniuose tinkluose, ir, remdamiesi ja, kuria įtikinamas žinutes ir siunčia užklausas, kurios atrodo tikroviškos ir įtaigios. Visa tai padidina tikimybę, kad potenciali sukčių auka patikės ir sureaguos į sukčių prašymus.“
Neseniai Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras atliko sukčiavimo atvejų analizę. Tyrimo rezultatai parodė, kad 2024 m. trečiąjį ketvirtį vien telefoninio sukčiavimo, investicinių apgavysčių ir susirašinėjimo el. paštu perėmimo būdais sukčiai išviliojo daugiau nei 3,5 mln. eurų.
Auka gali tapti kiekvienas
Nors dažnai manoma, kad tam tikros visuomenės grupės yra labiau pažeidžiamos, E. Lukošienė šią prielaidą paneigia.
„Negalėtume išskirti tam tikros visuomenės grupės, nes nukentėti nuo sukčių gali kiekvienas žmogus. Sukčiai nesirenka savo aukų pagal amžių, išsilavinimą ir panašiai. Sukčiavimo būdai darosi vis sudėtingesni ir sunkiau atpažįstami“, – pabrėžia ji.
Tačiau pastebima, kad sukčiai dažnai taikosi į jaunimą, kuris mažiau patyręs atpažinti apgavystes.
„Sukčiavimo schemose sukčiai aktyviai naudoja ir „Facebook“ soc. tinklą. Siekdami pasiekti kuo platesnę auditoriją, jie pasinaudoja platformos populiarumu ir galimybe lengvai platinti melagingą turinį“, – priduria pašnekovė.
Pasirodo, tam tikri metų laikai ar įvykiai taip pat daro įtaką sukčių veiklos intensyvumui.
„Sukčiai niekada neatostogauja ir savo apsukų nemažina nei vasaros, nei šventiniu laikotarpiu. Atvirkščiai – sukčiai naudojasi esamomis aplinkybėmis ir greitai prisitaiko.
Taip, tam tikri metų laikai ir įvykiai dažnai suaktyvina sukčių veiklą, nes jie pasinaudoja žmonių emocijomis, neapdairumu ar padidėjusiu aktyvumu, pavyzdžiui, vasaros atostogų metu, prieš didžiąsias metų šventes, išpardavimus ir panašiai“, – sako E. Lukošienė.
Būtent šiais laikotarpiais žmonės yra labiau užimti, išsiblaškę arba veikiami emocijų, todėl tampa labiau patiklūs ir pažeidžiami. Sukčiai išnaudoja šias silpnybes manipuliuodami žmonių jausmais ir skubos jausmu.
Tačiau yra be galo svarbu suprasti, kad sukčiai pritaiko savo veiklos metodus pagal aplinkybes, todėl būtina išlikti budriems visus metus.
Pavojingiausios sukčių schemos: kaip jas atpažinti ir apsisaugoti?
Viena dažniausių sukčiavimo formų yra skambučiai telefonu, kurių metu apgavikai apsimeta finansų ar teisėsaugos institucijų atstovais.
„Sukčiai dažnai stengiasi sukurti skubią situaciją, pavyzdžiui, grasindami, kad turima banko sąskaita bus užšaldyta, turite sumokėti baudą ar mobiliojo ryšio operatorius informuoja, kad abonento sutartis nedelsiant nutrūks. Tokia sukčių naudojama taktika sukelia skubos jausmą ir trukdo aukoms priimti racionalius sprendimus, įvertinti situaciją kritiškai“, – pasakoja E. Lukošienė.
Panašiai telefonu yra išviliojami ir interneto banko prisijungimo duomenys. Pasak specialistės, jis pasižymi tuo, jog pateikus apgaulingą informaciją siekiama, kad asmenys patys inicijuotų ir įvykdytų pavedimus į sukčių nurodytas mokėjimo sąskaitas:
„Telefoninio sukčiavimo atveju sukčius apsimeta dažniausiai finansų, teisėsaugos, „Google“, mobiliojo ryšio operatoriais ar valstybės institucijos tarnautoju, o asmuo pats perduoda savo asmeninius prisijungimo duomenis sukčiui.
Sukčiavimo būdas dažnai būna nukreiptas į rusakalbius asmenis arba rusų kalbą mokančius asmenis, tačiau jau pasitaiko ir skambučių lietuvių kalba.“
Kitas pavojingas būdas – sukčiavimas internete, kuris apima netikras el. parduotuves ir „phishing“ laiškus.
„Šių sukčiavimų mastas yra didelis, nes sukčiams pavyksta pasiekti plačią žmonių auditoriją. Šie sukčiavimo būdai yra populiarūs, nes juos lengva vykdyti globaliu mastu, o daugelis žmonių vis dar neatpažįsta ženklų, kurie išduoda, kad susidūrė su sukčiais“, – atkreipia dėmesį ekspertė.
Dar vienas būdas, jeigu jums skambina ir prašo atskleisti slaptažodžius, PIN kodus, banko sąskaitos duomenis ar kitą jautrią informaciją, tai yra aiškūs sukčiavimo požymiai. Pasak E. Lukošienės, svarbiausia yra išlaikyti kritinį mąstymą.
„Patikimiausias apsaugos būdas – kilus bent menkiausiam įtarimui kontaktą kuo greičiau nutraukti. Sulaukus netikėto skambučio, žinutės ar el. laiško, būtina žinoti kelis dalykus“, – pataria ji.
Ką svarbu žinoti susidūrus su sukčiais?
- neskubėti ir nevykdyti sukčių nurodymų;
- nespausti siųstų nuorodų ir nevesti asmeninių duomenų;
- įvertinti, ar pateikiamos faktinės aplinkybės yra realios, o jei kyla nors menkiausia abejonė, padėti ragelį ir kreiptis oficialiu įstaigos kontaktu. Nepanikuoti ir nepriimti skubotų sprendimų;
- tikrinti informaciją – atsižvelgiant į situaciją, susisiekti su paminėtu asmeniu, institucija ar organizacija žinomais oficialiais kontaktais ar savo paskyrose (pavyzdžiui, bankai, Registrų centras, siuntų tarnybų, Sodra, Mano VMI ir t. t.)
- prisiminti, jog valstybės institucijos, bankai, siuntų bendrovės ir pan. neprašo asmens ir interneto banko duomenų, o policijos pareigūnai neskambina vaizdo skambučiu („Viber“, „Whatsapp“ ar kt. programėle);
- svarbu žinoti, kad nėra skambučio sujungimo (perjungimo) galimybės tarp įstaigų.
„Pavyzdžiui, sukčiai dažnai naudoja taktiką neva tai perjungia skambučius. Policija su banku ir ryšio operatoriais ir atgal, ar bankas perjungia skambutį ir nukreipia jį policijai ar valstybinei mokesčių inspekcijai ir atgal“, – komentuoja ekspertė.
Pastebėjus itin viliojančias reklamas socialiniuose tinkluose, gausų asortimentą už mažą kainą siūlančias el. parduotuves ar itin patrauklius skelbimus specializuotose skelbimų, būsto nuomos platformose, būtina:
- tikrinti ir lyginti informaciją: ar reklamos pasikartoja kituose kanaluose, pavyzdžiui, kitame socialiniame tinkle ar oficialioje svetainėje;
- įvertinti, ar siūloma kaina atitinka rinkos kainą – palyginti, kiek už norimą prekę ar paslaugą prašo kiti pardavėjai, įvertinti, ar ji ženkliai skiriasi;
- įsitikinti, kad pardavėjas ir jo siūloma prekė ar paslauga iš tiesų egzistuoja: patyrinėti kitus pardavėjo profilius, užduoti papildomų klausimų bei vertinti, kaip pardavėjas bendrauja.
Kodėl žmonės visgi pasiduoda sukčiams?
Anot E. Lukošienės, sukčiai manipuliuoja žmonių emocijomis, kurdami skubos jausmą, žadėdami didelę finansinę naudą ar apsimesdami autoritetingais asmenimis. Jie taip pat išnaudoja empatiją ir stengiasi pateikti suasmenintą informaciją, kad jų melaginga istorija skambėtų įtaigiai ir įtikinamai.
„Žmonės tampa sukčių aukomis, nes neskiria pakankamai laiko įsigilinti į juos pasiekusią informaciją ar užklausą. Sukčiai priverčia veikti impulsyviai, sukelia stiprų emocinį spaudimą, pavyzdžiui: baimę, skubėjimą ar vilioja dideliu pelnu. Net ir įtardami apgaulę, žmonės dažnai rizikuoja, nes bijo prarasti jiems siūlomą unikalią galimybę ar pasiūlymą“, – pasakoja ekspertė.
Pastebima, kad sukčiai vis dažniau, kurdami tekstus, pasitelkia dirbtiniu intelektu (angl. Artificial Intelligence) grįstas priemones tam, kad sukurtų įtikinamas, apgaulingas sukčiavimo schemas:
„Anksčiau siunčiamuose laiškuose, žinutėse buvo nesunku atpažinti sukčius pagal tekstuose paliekamas gramatines klaidas, kurios išduodavo, kad už gaunamų el. laiškų ar SMS žinučių slepiasi sukčiai. Dabar aptikti gramatines klaidas tampa vis sudėtingiau, nes dirbtiniu intelektu grįstomis priemonėmis naudojasi ir sukčiai.
Taigi, tekstuose klaidų nebelieka, tad atpažinti finansinius sukčius tampa vis sudėtingiau. Manoma, kad ateityje sukčių atakos taps sudėtingesnės ir painesnės, todėl jų atpažinimui prireiks didesnio žmonių akylumo ir kritinio mąstymo.“
Jei vis dėlto tapote sukčių auka, svarbu kuo greičiau pranešti apie įvykį. „Jeigu žmogus nukentėjo nuo elektroninių ar finansinių sukčių, jis turėtų kuo skubiau susisiekti su savo banku ar kredito įstaiga ir apie incidentą pranešti policijai“, – pabrėžia E. Lukošienė, akcentuodama, jog laikas šioje situacijoje yra labai svarbus.
Galiausiai, pašnekovė pataria visada vadovautis sveiku protu. Labai svarbu, jog žmones netikėtai pasiekianti informacija ar užklausa būtų vertinama kritiškai. Taip pat, kad žmonės nereaguotų ir skubiai nevykdytų jokių užklausų, tai yra, nepasiduotų sukčių raginimams reaguoti čia ir dabar.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
