Oskarui – vos 20 metų, dar prieš metus jis svėrė 190 kilogramų ir ranka numodavo į draugų raginimus pradėti sportuoti. „Sportuosiu, kai užsinorėsiu“
Į interviu atvykęs Oskaras šypsosi. Paklaustas, kiek šiuo metu sveria, sako, kad ryte svarstyklės rodė 111 kilogramų. Ant svarstyklių iki pernai vaikinai nelipo nuo penkiolikos metų. Nelipo, nes svėrė tiek daug, kad jos tiesiog nerodydavo svorio.
Vienos svarstyklių jam užlipus sugedo, kitos išsijungė.
– Svarstyklės sveria iki 150 kilogramų. Vieną kartą užlipus rodyklė apsisuko du kartus, teko svarstykles išmesti. Nusipirkome skaitmenines. Užlipus jos išsijungdavo, – pernykščius metus prisiminė vaikinas.
Pasak Oskaro, svorio problemų jis turėjo jau ketverių metukų, nuo tada, kai jam buvo išoperuotas apendicitas. Oskaras mano, kad po operacijos jam sutriko medžiagų apykaita, todėl ėmė augti svoris.
– Iki ketvirtos klasės buvau aktyvus, daug laiko praleisdavau kieme, tai svorio nejaučiau. Nuo penktos klasės ėmiau daugiau laiko skirti mokslams. Vis rečiau išeidavau į kiemą, nes ir kiti vaikai nėjo. Svoris ėmė sparčiai augti, – pasakoja dvidešimtmetis.
Vaikinas gyvena netoli Tauragės vaikų ir jaunių sporto mokyklos. Svoris trikdyti kasdienį gyvenimą pradėjo, kai nuo šešiolikos vaikinas ėmė lankyti Žalgirių gimnaziją. Jo žodžiais tariant, kelionės į mokyklą metu tekdavo net po keletą kartų sustoti atsikvėpti. Dusino.
– Draugai nuolat mane mėgindavo priversti sportuoti. Esu lankęs imtynių, lengvosios atletikos būrelius, man nepatikdavo. Draugams sakydavau – sportuosiu, kai užsinorėsiu.
Vieno susitikimo baseine metu šeimos draugas Augustas Oskarui papasakojo apie neseniai duris atvėrusį sporto klubą. Abu nuėjo į treniruotę. Vaikinui patiko.
Metai – minus 80 kilogramų
Kartu su pirmaisiais apsilankymais sporto klube Oskaras ėmė perpus mažinti maisto porcijas. Pasak jo, pavyzdžiui, vietoj dviejų cepelinų suvalgydavo vieną. Svoriui ėmus kristi, sporto klubo trenerio Oskaras paprašė sudaryti asmeninę mitybos ir sporto programą.
– Ryte – avižinė košė, priešpiečiams – varškė, vištiena su daržovėmis – pietums ir vakarienei, prieš miegą, – dar šiek tiek varškės. Valgydavau penkis kartus po nedaug. Sporto klube mankštinausi ant bėgimo takelio.
Nebėgau, ėjau. Dėl sąnarių problemų man bėgti negalima. Po pusės metų užlipau ant skaitmeninių savo svarstyklių, jos vėl ėmė rodyti svorį. Svėriau apie 130 kilogramų, – mena vaikinas.
Buvo praėję apie pusmetį nuo treniruočių pradžios. Vaikinas prisiminė savo nuotrauką, darytą prieš jo laidos šimtadienį, kurioje jis vilki specialiai jam siūtą kostiumą. Tada Oskaras svėrė 190 kg. Vėliau tėčio paprašė įamžinti jį jau sulieknėjusį, rankose laikantį savo kostiumines kelnes.
Akivaizdūs pokyčiai motyvavo nesustoti. Po kiek laiko į Oskaro feisbuko paskyrą vienas sporto klubo draugų įkėlė dviejų nuotraukų koliažą su prierašu „Metų transformacija“, vienoje nuotraukoje – Oskaras, sveriantis 190 kilogramų, kitoje – beveik perpus lieknesnis.
Po nuotrauka spausdami „patinka“ vaikinui palaikymą išreiškė daugiau nei 2300 žmonių. Komentaruose netrūksta padrąsinančių žodžių ir pagyrų.
Svajoja aplankyti seserį
Vaikinas sporto klube lankosi kasdien, išskyrus šeštadienius. Klubas – apie pusantro kilometro nuo namų. Oskaro užsidegimas toks didelis, kad į klubą jis traukia pėsčiomis, po treniruotės pėsčias traukia namo. Pasak jo, labai didelio palaikymo jis sulaukia iš kitų klubo lankytojų, dauguma tapo gerais jo pažįstamais ar net draugais.
Šiuo metu vaikinas mokosi Profesinio rengimo centre, siekia tapti automechaniku. Baigęs mokslus, studijas ketina tęsti Kauno technikos kolegijoje, mokysis mechaniko specialybės.
Tačiau iki tol, ateinančių metų vasarą, norėtų nuvykti į Airiją, aplankyti ten gyvenančią seserį, su kuria matėsi prieš šešerius metus. Apsikabinti ir, žinoma, pasirodyti, kaip pasikeitė.
Šaltinis: http://www.kurjeris.lt/
