Gamtininkas Deividas Makavičius pasakojo, kad tik aistringi ir jau labiau pažengę grybautojai žino, kad į grybų „medžioklę“ verta pasileisti ir žiemą.
Pasak jo, yra tokių grybų, kurie yra valgomi, bei pradeda dygti vėlyvą rudenį arba ankstyvą pavasarį. Pašnekovas atskleidė dvi rūšis tokių grybų.
Juodkotė ugniabudė
Pirmasis grybas, kurį pokalbio metu paminėjo gamtininkas, – juodkotė ugniabudė. Pasak jo, šį pavadinimą grybas yra įgavęs ne veltui, nes jis miške išsiskiria savo spalva.
„Viena populiariausių grybų rūšių yra juodkotė ugniabudė, kuri auga ant lapuočių medžių žiemos laikotarpiu. Šie grybai auga paupiuose, prie vandens telkinių pakrančių, tad jas galima aptikti tokiose įdomesnėse vietose.
Liaudyje jos dar yra vadinamos „žieminiais kelmučiais“, nes iš toli atrodo kaip kelmučiai“, – atskleidė gamtininkas.
Jis pridėjo, kad geriausias laikas augti juodkotėms ugniabudėms yra tas, kuomet temperatūra apytikriai yra pakilusi iki penkių laipsnių šilumos.
Pasak jo, juodkotės ugniabudės taip pat pasižymi įdomybe – joms atlydžiai taip, kaip kitiems grybams, nepakenkia:
„Įdomu tai, kad per atlydžius šie grybai nežūva, jų ląstelės toliau pilnai funkcionuoja. Tad kitas grybas, pakąstas šalčio, sutęžta, būna netinkamas vartoti maistui, o jos gali augti toliau.“
Dar vienas įdomus faktas, kurį pateikė D. Makavičius, šių grybų vaistinės savybės. Jis pridėjo, kad juodkotės ugniabudės yra vertingos net ir medicininiu požiūriu, nes turi priešvėžinių savybių.
Ankstyvoji guotė
Kitas grybas, kurį galima aptikti žiemą ir kurį paminėjo gamtininkas, – ankstyvoji guotė. Pasak jo, vien šio grybo pavadinimas nurodo, kad šis grybas dygsta anksti.
„Kuomet ugniabudė pradeda augti labai vėlai rudenį, šis grybas pradeda augti labai anksti, dar vasario mėnesį, vos nutirpus sniegui. Jo galima aptikti nuo vasario iki gegužės mėnesio“, – pasakojo jis.
Šis grybas yra panašesnis į tuos, kuriuos įprastai grybautojai renka rudens metu. Jis auga ne medžių drevėse, o miško paklotėje.
D. Makavičius pasakojo, kad šis grybas pasižymi aukšto lygio maistinėmis savybėmis, visgi, lietuviai grybautojai vis dar neretai jį aplenkia.
„Mūsų žmonės, aptikę tokį grybą, nesiryžta jo rinkti, nes jis dygsta neįprastu laiku ir yra nepažįstamas. Visgi, užsienio gastronomijoje šis grybas yra labai vertinamas“, – sakė jis.
Pašnekovas pridėjo, kad šie grybai auga nedidelėmis grupėmis po kelis vienoje vietoje. Jiems taip pat nereikia tokių ypatingų sąlygų augimui, kaip juodkotei ugniabudei, ankstyvųjų guočių galima aptikti spygliuočių ir mišriuose miškuose.
Saugumo patarimai renkant grybus žiemą
Paklaustas, kokie yra grybų rinkimo žiemą niuansai, iš pradžių D. Makavičius išryškino tai, kad šiuos grybus kartais rinkti yra netgi saugiau nei rudenį.
Pasak jo, žiemą augantys grybai nekirmija, nes nėra vabzdžių, kurie ant grybų padėtų kiaušinėlius. Tai padeda išvengti kirmėlių.
Visgi, tam tikrais patarimais gamtininkas pasidalijo. Jis akcentavo tai, kad patižusių grybų imti nevertėtų.
„Patižusių grybų geriau neimkite, nes jų vartoti negalima. Tas pats galioja ir rudeniniams grybams“, – pasakojo jis.
Taip pat gamtininkas pastebėjo, kad paskutiniais metais jis pastebi socialiniuose tinkuose plintančias žiemos metu aptinkamas voveraičių nuotraukas.
D. Makavičius komentavo, kad su tokiais grybais vertėtų elgtis ypač atsargiai ir rinkti juos nebent tada, jeigu miške nebuvo įšalusi dirva:
„Iš esmės, čia jau daugiau yra atradimo džiaugsmas, kuriuo vertėtų pasidalinti su draugais, nufotografuoti. Maistui jų nevertėtų imti.“
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
