• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Sveikatos apsaugos ministerijos parengti pakeitimai, kaip turėtų keistis klausimynas, kurį pildo kraujo paaukoti norintys žmonės ir pagal kurį sprendžiama, ar jie gali tai daryti, įneš svarbių naujovių Lietuvoje. Siūloma, kad nuo kitų metų gegužės 1 d. nebeliktų homoseksualius vyrus diskriminuojančio klausimo, būtų galima anksčiau duoti kraujo po tatuiruotės darymo ir tiksliau įvertinti virusų plitimo rizikas, pagal donorų pateiktą informaciją apie jų buvimą užsienio šalyse.

Sveikatos apsaugos ministerijos parengti pakeitimai, kaip turėtų keistis klausimynas, kurį pildo kraujo paaukoti norintys žmonės ir pagal kurį sprendžiama, ar jie gali tai daryti, įneš svarbių naujovių Lietuvoje. Siūloma, kad nuo kitų metų gegužės 1 d. nebeliktų homoseksualius vyrus diskriminuojančio klausimo, būtų galima anksčiau duoti kraujo po tatuiruotės darymo ir tiksliau įvertinti virusų plitimo rizikas, pagal donorų pateiktą informaciją apie jų buvimą užsienio šalyse.

REKLAMA

Tikimasi, kad šios naujovės leis pritraukti daugiau žmonių, norinčių tapti kraujo donorais ir prisidėti gelbstint žmonių gyvybes. Tai ypač svarbu, kadangi mūsų šalies gydymo įstaigose kartais pritrūksta visų grupių kraujo.  

Nacionalinio kraujo centro (NKC) direktorius Daumantas Gutauskas atkreipia dėmesį, kad šios naujovės diegiamos, įvertinus pažangias Europos Sąjungos (ES) rekomendacijas ir laikmečio realijas, kurios svarbios, siekiant stabdyti įvairių virusų plitimą. 

REKLAMA
REKLAMA

„Neabejotinai, tai – didžiulis žingsnis į priekį, kurį Lietuva žengia su kitomis ES ir pasaulio šalimis. Ypač kalbant apie diskriminacinių klausimų, kurie žeidžia homoseksualius vyrus, panaikinimą. Naujoves, kurios eliminuoja šių žmonių diskriminaciją, neseniai atliko Olandija, Ispanija ir kitos šalys. Tad pagal ES unifikuotą klausimyną „Transpose“ siūlome Lietuvoje kraujo davimą ir toliau atidėti tik keturiems mėnesiams, bet klausti, ar donoras turėjo nesaugių lytinių santykių per pastaruosius šešis mėnesius“, – sako D. Gutauskas. 

REKLAMA

Pasak jo, toks atidėjimas svarbus, nes ŽIV inkubacinis periodas – 4 mėnesiai, o per šį laiką net ir geriausia diagnostikos aparatūra gali nepastebėti ŽIV ir užkrėsti žmogų, kuriam perpilamas kraujas. Nors išsivysčiusiose šalyse tai labai reti atvejai, kai užsikrečia pacientai perpilant kraują, tačiau būtina eliminuoti net ir mažiausias rizikas. 

Įsigaliojus naujovėms, būtų klausiama tik apie nesaugius lytinius santykius per pastarąjį pusmetį. Dabartinių klausimų, ar vyrai turėjo lytinių santykių su kitais vyrais, o moterų – ar jų partneris galėjo turėti lytinių santykių su kitais vyrais, nebeliktų.

REKLAMA
REKLAMA

Šiuo metu klausimų, diskriminuojančių dėl seksualinės orientacijos netaiko Italija, Ispanija, Vengrija, Rusija, Pietų Afrika, Argentina. Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) nuo 2020 m. balandžio 12 mėnesių ribojimą (laikotarpį be lytinių santykių norint duoti kraujo) sutrumpino iki 3 mėnesių, apie tokius ketinimus paskelbė ir Australija. Austrija panaikino ankstesnį visišką draudimą vyrams, turintiems lytinių santykių su vyrais ir duodančiais kraujo,  pakeisdama į 12 mėnesių abstinencijos laikotarpį. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Aukoti kraujo bus galima anksčiau pasidarius tatuiruotę

Svarbūs pakeitimai laukia ir donorų, kurie pasidarė tatuiruotes. Siūloma taikyti  trumpesnį – keturių mėnesių – terminą norintiems paaukoti kraujo po tatuiruotės atlikimo. Dabar tokiais atvejais donaciją siūloma atidėti pusmečiui. NKC medikai galės apsispręsti, ar taikyti trumpesnį terminą, įvertinę, kur buvo atlikta tatuiruotė – sertifikuotame salone, namuose ar kitur, kur yra didesnė rizika užsikrėsti. 

REKLAMA

Naujovės laukia ir užsienyje buvusių kraujo donorų, kurios įneš daugiau aiškumo ir leis tiksliau įvertinti įvairių virusų plitimo tikimybę ir užkirsti kelią jų plitimui, nes jie paprastai yra gyvybingi 4–6 mėnesius. Nustačius rizikas, kraujo donacija bus nukeliama saugant recipientus nuo galimo užkrato.    Pavyzdžiui, vietoje abstraktaus klausimo donorui, ar gyvenate užsienyje, kur ir kiek, bus klausiama konkrečiai – ar 4 metų laikotarpiu gyvenote užsienyje ilgiau nei 6 mėnesius, jei taip, tai kur. Taip pat bus klausiama, ar buvote išvykę į užsienį per pastaruosius 6 mėnesius, o dabartinio klausimo, ar buvote išvykę į užsienį, nebeliks. 

REKLAMA

Šie pakeitimai buvo rengiami bendradarbiaujant su Santaros ir Kauno klinikų kraujo centrais.

NKC duomenimis, kas mėnesį donorai padovanoja vidutiniškai 2,35 tūkst. litrų kraujo, o per 2020 m. iš viso buvo daugiau nei 62 tūkst. donacijų, kuomet surinkta daugiau kaip 28 tūkst. litrų kraujo. Iš vieno donoro paaukoto kraujo galima suteikti pagalbą trims pacientams. 

Patarimai ruošiantis duoti kraujo: 

- Prieš duodamas kraujo donoras privalo būti pailsėjęs ir pavalgęs. Nevalgius negalima duoti kraujo, nes tai sukelia silpnumą;

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

- Dieną prieš duodant kraujo siūloma nevalgyti labai riebaus, aštraus maisto ir būtina gerti daugiau nei įprasta skysčių – mineralinio vandens, sulčių, arbatos. Geriausiai tinka negazuoti gėrimai;

- Bent porą valandų prieš kraujo davimą nereikėtų rūkyti. 

Kraujo donorais gali būti: 

- Visi sveiki žmonės nuo 18 iki 65 metų;

- Sveriantys ne mažiau kaip 50 kilogramų. 

Kraujo donorais negali būti: 

- Žmonės, sergantys cukriniu diabetu, tuberkulioze, piktybinėmis ir infekcinėmis ligomis, sunkiomis širdies ir kraujagyslių, centrinės nervų sistemos ligomis, taip pat linkę nenormaliai kraujuoti, sergantys skrandžio, žarnyno, šlapimo, kvėpavimo ligomis. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų