Kaip pasakojo Kotryna, ją ir sesę viena auginusi mama turi sveikatos problemų, todėl ne vienerius metus Caritas joms padėjo maistu, drabužiais. Parapijos Carito vaikų dienos centrą ji su sese lankė nuo pat vaikystės.
Mergina nelinkusi atvirauti apie sunkumus, tik kartoja, kokia yra dėkinga geradariams, Carito žmonėms, kurie jai padėjo augti ir neapleidžia pradėjus mokytis profesinėje mokykloje. „Aš irgi norėsiu padėti kitiems, taip nors iš dalies grąžindama skolą daugybei žmonių, kurie mums padėjo ir padeda“, – sakė moksleivė.
Bendrabutyje jai skyrė vietą dviviečiame kambaryje. Iškart pavyko susibendrauti su kambarioke. Mokydamasi ir bendrojo lavinimo dalykų, ir profesijos Kotryna pavargsta, tačiau „niekas nesunku, kai gali siekti savo svajonės“.
Dėkinga geradariams
Teorines žinias ji įtvirtina per praktikas, gamindami maistą mokyklos maitinimo įstaigose. Kaip pasidžiaugė Kotryna, kitais metais jos laukia ilgesnė praktika ir – pagaliau galimybė dirbti mylimą darbą.
Kol kas labiau patinka kulinarija, o ne konditerija, nors dar nežinia, kokioje srityje baigusi mokslus toliau tobulės. Aišku viena – ji užsibrėžusi tapti tikra savo darbo profesionale, o paskui net išgarsėti.
„Suprantu, kad savo jėgomis to negalėčiau, tad nuoširdžiai dėkoju man padedantiems žmonėms“, – pokalbio metu vis kartojo moksleivė.
Kaip sutarėme su Kotryna, neminėsime vietovės, kurioje ji augo. Šeimos sunkumai nėra tai, ką ji norėtų aptarinėti viešai, tad neįvardinsime ir vienos iš Vilniaus arkivyskupijos parapijų Carito dienos centro vadovės, su kuria kalbėjomės, kokie iššūkiai lydi Carito globojamus vaikus.
Daliai jų net ir sulaukus pilnametystės reikia padėti stotis ant kojų, jeigu tėvai neturi galimybių ar atsisako remti. Tam pasitarnauja kasmetinės Carito žvakelių akcijos „Gerumas mus vienija“ metu surinktos aukos, kita geradarių parama.
Svarbu padėti laiku
„Kotrynai visus metus mokėjome už bendrabutį. Iš pradžių po 40 eurų per mėnesį, o paskui po 45 eurus. Vaikui čia tikrai dideli pinigai. Vasarą ji bandė kažkiek užsidirbti, kad turėtų vieną kitą pinigėlį, iki pilnametystės kažkiek stengėsi finansiškai remti mama, tačiau dabar Kotryna verčiasi iš kuklios stipendijos ir Carito paramos“, - pasakojo vaikų dienos centro vadovė.
Sunkiai gyvenantiems jauniems žmonėms svarbu laiku suteikti būtiną pagalbą, kad jie neįsisuktų į skurdo ratą, iš kurio paskui daug sunkiau ištrūkti. Kai jaunuolis įžengia į pilnametystę ne visada lengva tai padaryti, bet meilė – kūrybinga, rodo vaikų dienos centro, kuriame augo Kotryna, pavyzdys.
Galimybės – nelygios
Akredituoti vaikų dienos centro paslaugų teikėjai turi paisyti paslaugų katalogo, kuriame nurodyta, kad jei vaikas po 10 klasės išėjo į profesinę mokyklą, pasirinko savarankišką gyvenimą, jis jau nebegali būti vaikų dienos centro lankytoju.
„Vis dėlto, turėdami ne tik valstybės, bet ir Carito rėmėjų lėšų, mes galime drąsiai palaikyti ir tokius vaikus, kaip Kotryna. Ji pas mus važiuodavo padėti, kai reikėjo vaduoti vaikų dienos centro darbuotoją, grįžusi iš mokslų visuomet užsuka, yra ne kartą sakiusi, kad vaikų dienos centras jai kaip namai.
Ar galėtume į namus nepriimt vien todėl, kad jau pilnametė? Sąrašuose jos nebėra, bet Kotryna padeda kaip savanorė, tad pagal išgales ją paremiame. Kitą kartą ir pamaitiname, kaip kitus vyresnius savanorius, vis padrąsindami ateiti.
Nesvarbu, kad Kotrynai jau 18 metų, ji tebesimoko 12-oje klasėje, jai lygiai taip pat reikia pagalbos ruošiantis brandos egzaminams. Štai dabar reikia padėti pasiruošti kalbėjimo užduočiai“, - dalijosi parapijos vaikų dienos centro vadovė.
Atvejų, kai reikėjo papildomos pagalbos vaikų dienos centro lankytojų šeimoms, jos praktikoje nemažai. Vienai padėjo viduje įsirengti biotualetą, kad vaikai nešaltų, kitai – įsigyti reikalingos buitinės technikos.
Atrodo, nedideli dalykai, kuriems panaudojamos Carito žvakelių akcijos lėšos, bet žmonėms – labai svarbūs, kaip svarbu vienišam žmogui padėti išgyventi susirgus sunkia liga, kai vaistai nekompensuojami, šeimai nusipirkus namelį padėti įsistatyti langus, kad pro senus nešvilpautų vėjas, senukui sumokėti už sulūžusius akinių rėmelius ar prieš šventes lankant vienišus ir stokojančius nuvežti vaišių, pakalbinant, kartu pabūnant.
Carito žvakelių akcija truks iki Kalėdų
Tradicinė Carito žvakelių iniciatyva „Gerumas mus vienija“ šiemet rengiama jau 26 kartą. Aukojantys vargstantiems į namus parsineš šviesos ženklą – rankų darbo Carito žvakelę.
Atnaujinto dizaino Carito žvakelės su liepsnos – iš kryžiaus kylančios gailestingosios meilės – fragmentu tegu tampa Kalėdų stalo akcentu ar tiesiog teikia jaukumo laukiant artėjančių švenčių, sušildo, gerumo pripildo namus.
Aukojantys vargstantiems ar įsigydami Vilniau arkivyskupijos Carito Žvakių dirbtuvėse lietų žvakių dovanoms paremia žmones, kurie siekia atgauti darbinius įgūdžius. Dirbtuvėse jie mokosi ne tik lieti žvakeles, bet ir bendrauti komandoje, planuoti laiką, veiklas, kad būtų lengviau grįžti į darbo rinką.
Iki Kalėdų vyksiančioje „Gerumas mus vienija“ akcijoje už auką šiemet planuojama padovanoti net 80 tūkst. žvakelių. Jų galima rasti bažnyčiose, parapijose, o taip pat šiose prekybos tinklo Maxima parduotuvėse:
