Darželio vadovė Živilė Gončerovaitė atvirauja, kad labiausiai darbą apsunkina kaukių dėvėjimas. Jos teigimu, dėvint kaukes sunku vaikams perteikti emocijas.
„Grupėje esant tėvams ar papildomą veiklą vedančiam pedagogui, personalas turi dėvėti kaukes. Tai labai apsunkina darbą, nes su vaikais reikia nuolat bendrauti, šnekėti. Turėjome prie to priprasti, bet nepavyko. Vaikai nori matyti jį guodžiančio žmogaus veidą. Taip galime vaiką palaikyti, parodyti emocijas, o kaukės trukdo tai padaryti“, – sako Ž. Gončerovaitė.
Neatsisakė apkabinimų
Direktorė neslepia, kad darželio bendruomenė jaučia įtampą dėl susiklosčiusios situacijos. Tačiau, pasak jos, įstaigoje taikomos visos priemonės, saugumui užtikrinti.
„Vaikai daugiau laiko praleidžia lauke, patalpos nuolat vėdinamos, dezinfekuojamos. Daugiau darbo atsirado mūsų šeimininkutėms, kurios privalo kelis kartus į savaitę dezinfekuoti žaislus, dažniau keisti patalus, rankšluostukus. Žinoma, dėvime kaukes.
Prašome tėvų būti sąžiningais ir sąmoningais prieš save ir kitus. Išvykus ar turėjus kontaktą su galimai sergančiu asmeniu informuoti darželio vadovybę ir nevesti vaikų. Norime tikėti, kad visi supranta, kokios rimtos pasekmės gali būti“, – pabrėžia Ž. Gončerovaitė.
Tačiau Ž. Gončerovaitė atvira: kai kurių saugumo rekomendacijų laikytis itin sunku. Viena tokių – raginimas neapkabinti vaikų.
„Dirbant su mažesniais vaikais tai yra neįmanoma. Pavyzdžiui, ateina dviejų metų vaikas, mama jį palieka ir jis pradeda verkti. Ko jis nori? Jis nori šilumos, būti apkabintas, paguostas. Ar tu vaiką apkabinsi, ar ne, jeigu bus koronavirusas, tai jis bet kokiu atveju bus, nes plinta oro lašeliniu būdu.
Geriau apkabinti, nuraminti, kad jis patirtų kuo mažiau streso. Mes manom, kad elgiamės teisingai vaiko atžvilgiu. Suprantame, kad turime saugotis, laikomės visų rekomendacijų ir norime išvengti tų atvejų. Tačiau negalime pakenkti vaiko psichikai ir emociškai jį žaloti neapkabindami ir nepaguosdami. Tai pagrindinis dalykas, kurio reikia vaikui“, – įsitikinusi darželio vadovė.
Leidžia pabūti su vaikais
Prasidėjus rugsėjui, tėvus neramino žinia, kad kai kuriose įstaigose vaiką bus galima palydėti tik iki darželio durų. Pasak „Klaužada“ direktorės, jų darželyje tokios taisyklės nėra taikomos – tėvai gali palydėti vaikus į grupę. Tačiau pasilikti ilgiau gali tik tie, kurių vaikai į darželį eina pirmą kartą.
„Mes leidžiame tėvus į įstaigą: leidžiame perrengti vaikus, palydėti į grupę ir, jei reikia, šiek tiek pabūti. Jeigu tai yra vaikas, kuris jau lankė darželį, tada tas tėvų pabuvimas būna trumpesnis, jie palydėjo ir išėjo. Tačiau jei vaikas į darželį atėjo pirmą kartą, jam yra adaptacija, pirmomis dienomis mes leidžiame pabūti valandą ar dvi kartu.
Mūsų manymu, tokiu būdu ir tėvai, ir vaikai patiria mažiau streso. O stresas yra pagrindinis faktorius, kuris silpnina mūsų imunitetą. Tuomet dažniau sergame, blogai jaučiamės. Tik paprašome tėvų būti su kauke ir laikomės atstumo, darbuotojai tuo metu irgi būna su kauke. “, – teigia Ž. Gončerovaitė.
Žaiskite darželį
Ž. Gončerovaitės teigimu, vaikų adaptacija bus lengvesnė, kai jie žinos, kas laukia darželyje. Ji pataria dažniau eiti į žaidimų aikšteles ar žaidimų kambarius, kuriuose vaikai matys kitus vaikus, girdės triukšmą.
„Būdami namuose, vaikai girdi labai mažai triukšmo, o vaikų kolektyve jo būna daug. Taip pat rekomenduočiau nuolat vaikui pasakoti, kur jis eis: kad eis pas vaikus, bus smagu, jie šoks, bus daug naujų žaislų. Galima modeliuoti žaidimus: žaisti darželį namuose, rengti gyvūnėlių darželį. Reikia darželį sieti su pačiomis geriausiomis emocijomis“, – pasakoja ji.
Pašnekovė teigia, kad tokio adaptacijos būdo nereikėtų atsisakyti net ir siaučiant koronavirusui.
„Net jei vaikai žaidžia aikštelėse, tėvai stengiasi palaikyti dviejų metrų atstumą. Tikiu, kad darbo dienomis žaidimų kambariuose tikrai nėra daug vaikų. Svarbu eiti į miestą, eiti į parkus, kur daugiau žmonių, laikytis saugaus atstumo, rekomendacijų, bet vaiką pratinti prie aplinkos“, – akcentuoja Ž. Gončerovaitė.
Jos teigimu, taip pat svarbu, kad vaikai laiką leistų ne tik su tėvais. Taip jie pripras prie atsiskyrimo jausmo.
„Dažnai tėvai su vaiku iki darželio praleidžia 24 valandas per parą. Tad jei tik yra galimybė, siūlome vaiką pratinti ir supažindinti su atsiskyrimo jausmu. Tam gali padėti seneliai ar draugai. Palaipsniui, pradedant po 15 minučių per dieną ir taip po truputį tą laiką ilginant, kad vaikas pabūtų ir su svetimais žmonėmis.
Sunkesnė adaptacija
Darželio „Klaužada“ vadovė atskleidžia, kad vaiko adaptaciją sunkiai išgyvena ir patys tėvai. Ž. Gončerovaitės teigimu, tėvų nerimas gali turėti neigiamos įtakos ir vaikų savijautai darželyje.
„Vaikai viską mato ir jaučia labiau nei suaugę. Jie supranta savo tėvų kūno kalbą. Tėvai gali slėpti jausmus, bet vaikai supras, kad tėvai nerimauja ir tai sukels nesaugumo jausmą darželyje.
Rekomenduojama pirmomis dienomis pabūti kartu, pamatyti, kaip auklėtojas bendrauja su vaikais. Jeigu neramu palikti verkiantį vaiką, mes visada tėvams sakome ir rekomenduojame pabūti nuošaliau, atsitraukus ar už durų, palaukti, kol vaikas nurims, išgirsti, kad jis nebeverkia ir tik tada išeiti, palikti darželio patalpas.
Tėvams reikia įsitikinti, kad jų požiūris ir vaiko auklėjimas atitinka darželio filosofiją, sutampa su šeimos vertybėmis. Iškilus abejonėms ar nerimui, svarbu bendrauti su administracija, nuolat prašyti grįžtamojo ryšio. Tik tuomet tėvai jausis ramūs dėl darželio pasirinkimo ir tada vaiko adaptacija bus sėkminga“, – atskleidžia pašnekovė.
Ar vaikui patinka darželyje?
Ž. Gončerovaitė sako, kad priežasčių, kodėl vaikas darželyje jaučiasi blogai, gali būti ne viena. Tai gali lemti pakeista aplinka, išsiskyrimas su tėvais, kitokia dienotvarkė, šurmulys, dėmesio ir žaislų dalijimasis, kas yra neįprasta ypač jaunesnio amžiaus vaikams.
Suprasti vaiko savijautą galima atkreipus dėmesį į fizinius ir emocinius požymius, išduodančius, kad vaikas patiria stresą.
„Jeigu vaikas pradėjo prasčiau valgyti, skundžiasi pilvo skausmu, dažniau šlapinasi į lovą, prasčiau miega, pradėjo kramtyti nagus, rakinėti odą, vadinasi, jis nesijaučia gerai. Prie emocinių požymių išskirčiau, kad vaikas tapo nerimastingas, vėl prisireikė čiulptuko, pasidarė dirglus, agresyvus, nuolat irzlus ar emocionalus.
Todėl mes visada rytais paklausiame, kaip vaikas miegojo. Tėvai dažnai nesupranta, kodėl to klausiame. Tam, kad mums būtų tam tikri ženklai, kad vaikas jaučia stresą ir adaptacija jam yra sunkesnė“, – dalijasi „Klaužada“ direktorė.
„Jei vaikas leidžiasi nuraminamas, apkabinamas, guodžiamas, domisi aplinka, žaislais, siūloma veikla ir nors truputį į ją įsitraukia, tai yra pirmieji geri ženklai, kad vaikas darželyje adaptuojasi, jaučiasi geriau“, – sako Ž. Gončerovaitė.
