Nors gimdami mes atsinešame tam tikrą genų rinkinį, kuris koduoja tiek mūsų charakterio savybes, tiek išorinius bruožus, tiek polinkį sveikatai, tai nėra nepajudinama duotybė. Nebūtinai net ir susirgsime sunkiomis ligas, nors ir galime paveldėti polinkį tam.
Apie visa tai – naujienų portalo tv3.lt pokalbis su „InMedica“ klinikos gydytoju genetiku, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesoriumi dr. Danieliumi Serapinu.
Daugelis įsivaizduoja, dėl kokių priežasčių žmogus ateina konsultuotis pas kardiologą ar dermatologą, o kokie skundai ar nuogąstavimai žmones atveda pas gydytoją genetiką? Kas sudaro didžiąją dalį jūsų pacientų?
Kaip pas šeimos gydytoją pacientai ateina dėl įvairiausių priežasčių, taip ir pas genetiką kaip specialistą, konsultantą žmonės gali ateiti vedini labai daugybės klausimų. Tai gali būti tokie atvejai, kai reikia įvertinti ir diagnozuoti įtariamą paveldimą ligą, pavyzdžiui, vaikui atsilieka kalba arba yra tam tikros įgimtos anomalijos – širdies yda ir reikia nustatyti galimas priežastis. Genetikas užsiima ir nevaisingumo diagnostika, onkogenetiniais tyrimais, kai galima nustatyti tiek polinkį į vėžį, tiek taikyti personalizuotą vėžio gydymą. Taip pat yra prevenciniai tyrimai, kai žmogus dar sveikas, bet giminėje esant įgimtų anomalijų nori įsitikinti, ar jis nėra ligos, kuri gali būti kaip tiksinti bomba, nešiotojas. Taip pat yra personalizuotas gydymas, kai pagal tam tikrus genetinius žymenis galime parinkti vaistus, tai jau yra farmakogenetika. O kur dar nėščiųjų konsultacijos, kai norima patikrinti vaikučio sveikatą iki jo gimimo. Taip kad spektras labai platus – nuo prevencinės genetikos iki grynos terapijos.
Dažnam tenka išgirsti, kad tam tikrą būdo savybę, elgseną žmogus paveldėjo ir to nepakeisi. Ką iš tikro nulemia mūsų genai ir kiek tai yra nepajudinama duotybė?
Kas įdomiausia, kad medicina yra ir mokslas, ir menas, o kalbant apie genetiką visa tai reikėtų pakelti kvadratu. Viena vertus, tai yra ir polinkis į intelekto sugebėjimus, charakterio ypatumus, kas šiaip yra kompleksinis dalykas, priklausantis tiek nuo aplinkos, tiek nuo genų.
Dar sudėtingiau yra tai, kad genų įtaka protinei veiklai ir charakteriui skiriasi priklausomai nuo žmogaus gyvenimo periodo. Pavyzdžiui, ką sako moksliniai tyrimai apie polinkį į intelektą ir intelekto laipsnį. Pastebėta, kad iki 6 metų vaiko intelektą maždaug 70 proc. lemia aplinka ir tik 30 proc. genai. O nuo 6 metų atvirkščiai – apie 70 proc. lemia genai, o 30 proc. – aplinka. Tai reiškia, kad pirmaisiais 6 vaiko metais turi būti didžiulis tėvų, globėjų, pedagogų dėmesys, skirtas vaiko emocinei sveikatai ir ugdymui. Nes jei tie 6 metai praeis saugiau, tuomet po to galės pasireikšti tie genai, kurie galbūt buvo unikalūs, jie turės pagrindą ir po 6 metų lems vystymosi esmę.
Taigi iki 6 metų vaiko nereikėtų labai apkrauti intelektine veikla, daugiausiai turėtų būti ugdomas emocinis intelektas. Ir kai tėvai sprendžia dilemą, ar važiuoti kur uždirbti į užsienį dėl vaiko gerovės, ar būti su vaiku, tai vien paprastas buvimas su vaiku jau yra terapinis procesas, vaikas visko apie pasaulį ypač mokosi iš mamos ir iš jos reakcijos į jį. Tad motiniška ir tėviška meilė yra pagrindinis maistas vaiko gerovei.
Daug kalbate apie genų „įjungimą“ ir „išjungimą“. Papasakokite plačiau, kaip tai veikia. Kiek tam įtakos vėlgi turi aplinka?
Aplinka, kurioje esame, tikrai veikia genus daugiausiai per metilinimą. Jeigu genas yra metilintas, jis „išjungiamas“, jei nemetilintas, „įjungiamas“ ir pasireiškia. Taigi priklausomai nuo to, kaip intensyviai gyvename, taip intensyviai ir koreguojame genus. Jei žmogaus ritmas, tempas yra visiškai atsipalaidavęs, bet sveikas – jis sportuoja, sveikai valgo, imasi perdegimo darbe prevencijos, jo genai pasireiškia taip, kaip buvo užprogramuoti iš senovės, archajinių laikų. Kitaip tariant, kurie reikia, veika, kurie reikia – miega.
Bet jei žmogus persidirba, išeikvoja jėgas, nuolatos patiria stresą, jo organizme aktyvuojasi kortizolis ir simpatinė, tai yra „kovok ir bėk“ nervų sistema. Jau įrodyta, kad simpatinė nervų sistema skatina uždegimą aktyvuojančius genus ir per tai „užsikuria“ uždegimas. Šie procesai veikia slopindami ląstelių regeneraciją, atsikūrimą ir greitindami jų senėjimo procesus.
Kitaip sakant, tai, ką žmogus valgo, kaip organizuoja fizinį aktyvumą, geba pailsėti ir apskritai mąsto, gali prailginti gyvenimą ir stabdyti senėjimą?
Yra įrodyta, kad yra svarbi visa gyvensena. Jei žmogus valgo daugiau daržovių ir vaisių, aktyvuojasi ne tik tam tikri priešuždegiminiai ir antioksidantų gamybą sąlygojantys genai, bet ir žarnyno mikrobiomas, tai yra žarnyno bakterijų genų visuma. Pasirodo, jei žmogus valgo sveiką maistą, aktyvuoja gerųjų bakterijų genomą, jei nesveiką – blogųjų bakterijų genomą. O jau įrodyta, kad ši sfera – žarnyno mikrobiomas – tai yra antros smegenys. Pasirodo, žarnyne išsiskiria visas spektras neuromediatorių – medžiagų, dalyvaujančių nerviniuose procesuose, tokių, kokių yra ir smegenyse – dopamino, seratonino ir t.t. Pavyzdžiui, žarnyne yra gaminama apie 90 proc. vadinamojo nuotaikos hormono serotonino.
O kaip yra su biologiniu amžiumi ir tuo, kuris įrašytas pase? Kaip dažnai jis neatitinka?
Tai išties gali labai skirtis. Biologinis amžius yra žmogaus genetikos ir gyvensenos visuma, tą galima išmatuoti. Turiu kelis įstrigusius pavyzdžius, kai dvi pacientės tyrėsi savo biologinį amžių pagal telomerus. Abi buvo labai intensyviai dirbančios moterys, vadovės, turėjo daug veiklos ir galbūt daug įtampos. Bet įdomus fenomenas, kad vienos biologinis amžius buvo 10 metų vyresnis, o kitos – 10 metų jaunesnis, nei įrašytas pase. Atlikus detalią analizę paaiškėjo, kad ta moteris, kuri buvo 10 metų vyresnė nei jos kalendorinis amžius, darbe nuolatos patirdavo stresą ir kiekvieną dieną į jį eidavo kaip į karą, kur reikėdavo atstovėti savo teises, griežtai reikalauti iš savo pavaldinių. Taigi ji patirdavo stresą su neigiamu potencialu.
Ląstelėms dalijantis chromosomos telomerai truputį trumpėja ir tai paaiškina ląstelių bei viso organizmo senėjimą. Yra įrodyta, kad aplinkos veiksniai yra labai svarbūs telomerų trumpėjimo greičiui ir tam daro įtaką net stipriau negu turima startinė pozicija nuo vaisiaus pradėjimo momento.
Tuo metu ta klientė, kuri buvo 10 metų jaunesnė, pasirodo, nors jos darbas ir labai intensyvus, trunkantis po 12 valandų per dieną, bet jis yra kūrybinis, susijęs su naujų išradimų patentavimu, kelionėmis užsienyje, nuolatinėmis konferencijomis, malonia darbo aplinka ir jo darbo profilis buvo toks, kuris kartu teikė ir džiaugsmo. Taigi net jei yra ir įtampa, stresas, bet jis yra nuspalvintas teigiamomis spalvomis, tai kaip tik gali aktyvinti telomerus.
Paaiškinkite, kas yra tie telomerai ir kokią įtaką senėjimui turi jų ilgis?
Pradėkime nuo to, kad žmogus turi 19 tūkst. genų savo ląstelėse. Genai – tai atskiros DNR atkarpos, pusantro metro ilgio spiralė, kuri tam, kad tilptų į ląstelę, susisuka daug kartų ir suformuoja chromosomas, kurių ląstelėje yra 23 poros. Taigi šių chromosomų galiukai ir yra telomerai, jie apsaugo chromosomą nuo žalingų veiksnių ir irimo. Ląstelėms dalijantis chromosomos telomerai truputį trumpėja ir tai paaiškina ląstelių bei viso organizmo senėjimą. Yra įrodyta, kad aplinkos veiksniai yra labai svarbūs telomerų trumpėjimo greičiui ir tam daro įtaką net stipriau negu turima startinė pozicija nuo vaisiaus pradėjimo momento.
Kas įdomiausia, kad telomerų trumpėjimo procesas prasideda dar iki gimimo. Teko nagrinėti tyrimus, pasirodo, jei nėščioji patiria didelį stresą įvykus kokiems ekstremaliems kataklizmams, tai 3–4 metų sulaukę vaikai turėjo trumpesnius telomerus nei tie, kurie vystėsi visiškai ramioje aplinkoje. Tačiau nustačius, kad stresas vaisiaus telomerams labiausiai kenkia trečiąjį nėštumo trimestrą, imtasi prevencinių priemonių. Pamatyta, kad sveika mityba, ypač Viduržemio jūros dieta, mindfulness (dėmesingo įsisavinimo technika) padėjo apsaugoti vaisiaus telomerus.
Kuo ilgesni telomerai, tuo ląstelės ne tik ilgaamžiškesnės, bet ir sveikesnės. Buvo įrodyta, kad sergant kraujotakos ligomis, depresija, Alzheimerio liga telomerai būna trumpesni nei bendraamžių.
O kaip yra su konkrečių ligų rizika – pavyzdžiui, jei senelis, tėvas sirgo miokardo infarktu, rizika susirgti tam individui bus gerokai padidinta?
Taip, iš dalies šeimos medis parodo, kokių ligų rizika yra ir konkrečiam žmogui. Bet jei gyvens sveikai, jis gali tą geną „užblokuoti“, kitaip sakant sumažinti jo pasireiškimą, ir jo įtaką asmens ligoms gali net nepasireikšti. O jei žmogus gyvens gyvenimą be jokio fizinio aktyvumo, aplinkui bus kenksmingos medžiagos, lydės miego trūkumas, daugiau aktyvuojasi genų, kurie yra nepalankūs žmogaus sveikatai. Tai yra labai konkrečiai išmatuotas genų reguliacijos mechanizmas. Ir vis tik imant visus veiksnius – sportą, mitybą, miegą, psichoemocinė būsena, ko gero, yra pati svarbiausia genų aktyvumui.
Taigi net nesilaikant idealios mitybos, fizinio aktyvumo, darbo ir poilsio režimo, bet jaučiant emocinį pasitenkinimą, to gali pakakti, kad „neįjungsime“ blogo geno ir nesusirgsime?
Tai yra pats pagrindinis dalykas. Todėl labai norėčiau atkreipti dėmesį į praktinius dalykus – specialistai aiškiai akcentuoja, kad labai svarbu, jog įsivyrautų pusiausvyra tarp žmogaus parasimpatinės („virškink ir miegok“) ir simpatinės („kovok ir bėk“) sistemų, kad nebūtų per daug aktyvi simpatinė sistema. Tai reiškia, kad reikia duoti sau pertraukų, laisvų dienų, atsitraukimo, išvažiavimo, pagal galimybes kelionių arčiau ar toliau, svarbiausia – aplinkos pakeitimo.
Įjungti parasimpatinę nervų sistemą padeda miško terapija, kvėpavimo pratimai – lėtas, gilus kvėpavimas. Tiesiog reikėtų keletą minučių per dieną atsisėsti, skirti pakvėpavimui, pažiūrėjimui į gamtos vaizdus. Taip pat galima atlikti ausų kaušelių, priekinės ausies kaušelio dalies (kramslio) masažą – tiesiog pamasažuoti minutę kitą. Čia yra parasimpatinio klajoklio nervo receptoriai ir jį aktyvuojant iš karto tam tikram diapazonui įjungiama parasimpatinė nervų sistema. Net yra sukurti specialūs ausiniai aparatėliai, kurie gali stimuliuoti parasimpatinę sistemą, tai tik parodo tokių dalykų poveikį ir naudą. Nes „įjungus“ parasimpatinę nervų sistemą aktyvuojasi priešuždegiminiai genai, tai mažina uždegiminius procesus, nerimą ir netgi depresiškumo laipsnį.
Kartais žmonės taip užsisuka nebūtinai mylimuose darbuose, kad, atrodo, tampa sunku ištrūkti iš uždaro rato...
Svarbiausia tada pradėti nuo mažų žingsnių, tiesiog pabandyti panagrinėti, kas tame darbe teikia džiaugsmo. Pavyzdžiui, jei žmogus yra vadybininkas ar pardavėjas, net ir psichologiniais tyrimais neseniai įrodyta, kad darydamas kitiems kažkokį malonų gestą ar paslaugą, žmogus net nepasveria, kaip kitas gali įvertinti tokį jo poelgį. Reikia suprasti, kad tu kartais padedi klientui, kartais išgelbėji jo situaciją, duodi patarimą, padedi išspręsti klausimą. Taigi kartais galima sureikšminti smulkmenas, kurios gali padėti kitu žvilgsniu pažiūrėti į darbą.
Ar daug žmonių šiandien domisi genetiniais tyrimais? Kada reikėtų pasidaryti telomerų tyrimus?
Pastaruoju metu labai daug žmonių susidomėjo genetiniais tyrimais, ir, galima sakyti, kad žmonių sveikatos raštingumas tik didėja. Dėl telomerų tyrimo – visada tuo besidomintiems patariu pirmiausia atsakyti sau, ką ruošiasi daryti su tuo rezultatu. Ar žmogui tik smalsu sužinoti, ar jis pasiryžęs kažką keisti ir įtraukti naujų ryžtingų etapų savo gyvenime, susijusių su sveikatinimu, galbūt sportu, mitybos įpročių pakeitimu. Nes tada tu gali gauti žemėlapį, kuris padės orientuotis. Bet jei tu nieko nedarysi ir gausi tą žemėlapį, kyla klausimas, kam to reikia. Juo labiau kad kai kuriems, sužinojus, kad jų biologinis amžius yra gerokai vyresnis, nei rodo pasas, gali būti ir smūgis. Tad reikia atsakyti sau, kam jis nori tai žinoti ir ar to reikia.
Dar grįžkime prie ligų paveldimumo rizikos. Ar vėžį irgi galima paveldėti, ar atvejai šeimoje vis tik dar nėra nuosprendis? Ar kartais netinkamų genų „išjungti“ vis tik nepavyksta?
Kalbant apie vėžį, galima pasakyti, kad praktiškai kiekvieną vėžį lemia genetiniai pokyčiai ląstelėje. Tik yra taip, kad dalis vėžio formų yra paveldimos, taigi tas genetinis pokytis keliavo per kartas, o didžioji dalis – apie 80 proc. atvejų yra vadinamieji sporainiai, kai genetinis pokytis įvyko pirmą kartą konkrečiai šiame individe visame giminės medyje.
Kalbant apie paveldimus vėžio atvejus, pavyzdžiui, krūties ar kiaušidžių, storžarnės vėžio, yra žinomi BRCA1 ir BRCA 2 genai. Tai jei moteris jau serga onkologine liga ir turi tą geną, jo perdavimo tikimybė vaikui yra 50 proc. Jei turėdama BRCA1 geno mutaciją ir sirgdama krūties vėžiu jį perdavė savo dukrai, yra paskaičiuota, kad, priklausomai nuo mutacijos tipo, krūties vėžio tikimybė gali būti nuo 40 proc. iki 85 proc. Tai – pakankamai nemažai, bet yra moterų, kurioms rizika yra 40 proc., tai yra mažiau nei kas antrai, o yra ir tų, kurioms arti 100 proc.
Tai reiškia, kad šalia paveldimumo įsijungia papildomi gyvensenos veiksniai. Yra net algoritmai, kaip sudaryti prevencinę programą, kai žmogus turi onkogeną. Tai paprasti pavyzdžiai – jei moteris, turėdama BRCA geno mutaciją, užsiima fizine veikla bent 150 minučių per savaitę, neturi antsvorio, yra porą kartų gimdžiusi ir reguliuoja streso lygį, tikimybė susirgti vėžiu sumažėja keletą kartų. Taigi įvairūs veiksniai gali sąlygoti to geno raišką.
Taip, iš dalies šeimos medis parodo, kokių ligų rizika yra ir konkrečiam žmogui. Bet jei gyvens sveikai, jis gali tą geną „užblokuoti“, kitaip sakant sumažinti jo pasireiškimą, ir jo įtaką asmens ligoms gali net nepasireikšti.
Nes BRCA geno mutacija yra geno, kuris apsaugo nuo vėžio, mutacija. Tai jei žmogus gyvens sveikesnį gyvenimo būdą, gal net neįvyks onkologinių ląstelių atsiradimas, kad nuo jų reikėtų saugotis. Taigi sveika gyvensena yra labai svarbi ir ypač svarbus dėmesys mitybai, Pasaulio sveikatos organizacija yra pažymėjusi, kad mityba turi 30 proc. įtakos onkologinių ligų atsiradimui. Taigi akcentas turėtų būti – reikia rinktis kuo mažiau perdirbtą maistą, su kuo mažiau priedų, parduotuvėje geriau žiūrėti į tuos produktus, kurių oficialus galiojimo laikas yra trumpas. Taip pat pirmenybė turėtų būti augalinio pagrindo maistui, mėsos valgyti per savaitę vidutiniškai pakanka 3 kartus. Aišku, mėsos poreikis priklauso ir nuo kraujo grupės – pasirodo, turintieji 1 kraujo grupę jaučia didesnį mėsos poreikį, nei kad 2 kraujo grupės atstovai.
Alzheimerio liga irgi nulemta genų – ar šiuo atveju juos irgi galime sąlygoti?
Keliai, kurie atveda prie šios ligos, kiekvienam žmogui yra labai skirtingi, bet yra įrodyta labai efektyvi gyvensenos įtaka šios ligos prevencijai. Nuo pirmųjų pokyčių smegenyse iki simptomų pasireiškimo Alzheimerio ligai formuotis prireikia apie 20 metų. Taigi pradėjęs gyventi sveikiau žmogus gali prevenciškai saugotis nuo šios ligos. Ir buvo pastebėta, kad Alzheimerio liga labai priklauso nuo gyvensenos ir ypač nesveikos mitybos. Dabar dalis neurofiziologų Alzheimerio ligą net priskiria prie 3 tipo cukrinio diabeto. Tai parodo, kad nesubalansuota mityba, ypač aukšto glikeminio indekso, lengvai įsisavinamų angliavandenių (cukrus, batonas, spurgos, makaronai) vartojimas sumažina maistinių medžiagų patekimą į smegenis. Tada jos neįsileidžia ne tik gerųjų perteklinių angliavandenių, bet kartais ir kitų mitybinių medžiagų. Maždaug 5 proc. atvejų Alzheimerio ligos yra dėl genetinio polinkio – tuomet liga dažniausiai išsivysto jaunesniame amžiuje, tai yra iki 65 metų.
Jei močiutė ar mama sirgo Alzheimerio liga, asmuo galėtų pasidaryti genetinius tyrimus, jie gali parodyti, kokia rizika susirgti turint atitinkamą geną. Tai žinodamas žmogus gali propaguoti nuo Alzheimerio ligos saugančią mitybą, čia svarbu Omega3 riebalų rūgštys, sezamų aliejus, graikiniai riešutai, smegenų treniruotės – kalbų, naujų žodžių, eilėraščių mokymasis, kryžiažodžių sprendimas ir panašiai. Visos šios praktikos nepraeina veltui, net jei žmogus turi genetinį polinkį.
Dėl dar kokių ligų polinkio galima išsitirti?
Genetiniai tyrimai yra kelių grupių – vadinamieji polinkio tyrimai, kurie bendrai tiria genus, kurie gali turėti įtakos tokioms ligoms kaip depresija, opaligė, epilepsija, Parkinsono liga. Bet jie rodo tik tendencijas, tai nėra nuosprendis. Šiuos tyrimus galima atlikti, bet genetikai labiau rekomenduoja atlikinėti tyrimus, kurie nagrinėja konkrečius genus, atsakingus už konkrečias ligas. Ir tokiu atveju reikia žinoti šeimos medį bent per dvi kartas, kokios ligos buvo dažniausios. Ir reikia tirti tą geną, kurio ligos įtaką nori įvertinti.
Neretai šiuolaikinėje medicinoje, kai nepavyksta nustatyti priežastinių ryšių, dėl ko kilo sutrikimas, kaltinamas paveldimumas. Kiek teisinga taip daryti?
Išties medicinoje ne viskas visada būna aišku iš karto. Kartais, ypač jei žmogus turi genetinę ligą, ieškant priežasčių tenka ir kokius 6 metus ar ilgiau praleisti vaikščiojant nuo specialisto prie specialisto. Ir vis tik jei žmogus turi neaiškų sutrikimą, šeimos gydytojas turėtų pagalvoti apie siuntimo galimybę genetiko konsultacijai. Nes net ir įtariant genetinę ligą pačiam specialistui ne viskas būna aišku. Padarai vieną tyrimą, viskas būna gerai, padarai kitą – irgi, ir nežinai, kas tiksliai yra. Tokiais atvejais genetikų konsiliumas nusprendžia atlikti viso genomo sekvenavimą. Tada analizuojamos visų 19 tūkst. genų baltymus koduojančios sritys ir taip galima rasti adatą šieno kupetoje.
Tai mokami tyrimai ar gali būti kompensuojami?
Pagal 2014 m. sveikatos apsaugos ministro įsakymą yra daug punktų, kada galima siųsti pacientą genetiko konsultacijai. Jei atitinki tuos punktus, genetiko konsultacijos universitetinėse klinikose yra nemokamos ir tyrimai konsiliumo sprendimu irgi gali būti atlikti valstybės lėšomis. Bet, taip, tai yra inovatyvūs, brangiai kainuojantys tyrimai.
Dar esate pastebėjęs tokį įdomų dalyką, kad apie tam tikrų ligų riziką gali įspėti ir ženklai žmogaus veide. Pavyzdžiui, veido raukšlės gali parodyti infarkto riziką.
Mokslininkai yra klasifikavę raukšles į tris laipsnius – nulinį, jei raukšlių nėra, ir tada trys laipsniai pagal raukšlių gylį. Tad jei žmogus pamato, kad kaktoje yra 2–3 mm gylio raukšlės, galbūt turėtų peržiūrėti savo dienotvarkę, gal atsisakyti kažkokių veiklų, daugiau dėmesio skirti vidiniam pasauliui, psichologinei gerovei, galbūt kažką keisti gyvenime, įtraukti naujų kūrybinių veiklų.
Apskritai iš visų kūno dalių veidas yra dalis, kurios struktūrą koduoja daugiausiai genų, ne veltui veidas laikomas žmogaus vizitine kortele. Kita vertus, kiekviena emocija atsispindi mimikos raumenyse, kurių yra keliasdešimt. Tai reiškia, kad žmogaus emocinė būsena, temperamentas ir kartais hormoninis fonas taip pat gali atsispindėti veido bruožuose.
Pasirodo, jei vyras turi ryškesnius antakių kaulinius lankus, galima sakyti, kad jo testosterono lygis yra didesnis. Viena vertus, tai gerai, bet jei tokiam žmogui jau yra 70 metų, reikėtų atidžiau jį ištirti dėl prostatos ligų. Kita vertus, yra įrodyta, kad veido horizontalios (tarp skruostikaulių) ir vertikalios (tarp nosikaulio ir smakro) ašies pamatavimas taip pat gali atspindėti testosterono lygį. Jei vyro horizontali ašis yra platesnė nei vertikali, psichologai išanalizavo, kad jie gali būti 2 kartus labiau linkę į neištikimybę nei vyrai, kurių vertikali ašis didesnė už horizontalią. Taigi veido bruožai gali atspindėti daugelį charakterio ypatybių ir rodyti polinkį į ligas. Aišku, tai daugiau aptakūs pirminiai požymiai prieš atliekant išsamią analizę.
Juk ir klasikinėje medicinoje pajuodę paakiai rodo, kad reikia labiau tirti inkstus ar kraujotaką, jei pamėlusios lūpos – širdį. Jei akies rainelėje yra baltas apvadas apie akies rainelę, tai rodo, kad pas žmogų gali būti padidėjusi cholesterolio koncentracija kraujyje.
Iš veido galime pamatyti ne tik hormonų įtaką žmogaus savijautai ir net tam tiktų genetinių ligų požymius. Pavyzdžiui, yra tokia Vilsono liga, kai kaupiasi varis kepenyse ir nervų sistemoje, tada apžiūrint pacientą iškart pažvelgiame į rainelę, nes dėl vario sankaupos organizme būna susiformavęs žalsvos spalvos ratelis (Kaizerio-Fleišerio žiedas) aplink rainelę.
Dėkoju už pokalbį.
27 “Bet jums, kurie klausotės, sakau: mylėkite savo priešus, darykite gera tiems, kurie jūsų nekenčia.
28 Laiminkite tuos, kurie jus keikia, ir melskitės už savo skriaudėjus.
29 Kas trenkia tau per vieną skruostą, atsuk ir antrąjį; kas atima iš tavęs apsiaustą, atiduok jam ir tuniką.
30 Duok kiekvienam, kuris prašo, ir nereikalauk atgal iš to, kuris tavo atėmė.
31 Kaip norite, kad jums žmonės darytų, taip ir jūs darykite jiems.
32 Jei mylite tuos, kurie jus myli, tai koks čia jūsų nuopelnas? Juk ir nusidėjėliai myli juos mylinčius.
33 Jei darote gera tiems, kurie jums gera daro, tai koks jūsų nuopelnas? Juk ir nusidėjėliai taip daro.
34 Jei skolinate tik tiems, iš kurių tikitės atgausią, koks jūsų nuopelnas? Juk ir nusidėjėliai skolina nusidėjėliams, kad atgautų paskolą.
35 Bet mylėkite savo priešus, darykite gera ir skolinkite, nieko nesitikėdami. Tuomet jūsų atlygis bus didelis, ir jūs būsite Aukščiausiojo vaikai; nes Jis maloningas ir nedėkingiesiems, ir piktiesiems.
36 Būkite gailestingi, kaip ir jūsų Tėvas yra gailestingas.
Kun 19,18
18 Nekeršykite ir atleiskite savo artimui. Mylėkite savo artimą kaip patys save. Aš esu Viešpats.
