„Invaziniai šliužai jau jokia naujiena. Mes su jais kovojame jau kokius 8 metus, kai užsivežėme jų iš Ispanijos su egzotiniais augalais.
Tai dabar oro sąlygos yra tokios, kaip Ispanijoje: šiluma ir drėgmė. Tad jie sėkmingai peržiemoja ir tuo labiau sėkmingai dauginasi. Pas mus, matote, labai daug žalios masės, nepjautų žolynų, apleistų plotų. Jiems idealu ten daugintis.
Tai šie metai ypač sudėtingi dėl jų. O tie parazitai yra labai ėdrūs ir ypatingai pakenkia jauniems daigeliams. Šiemet, kadangi labai lijo, tai net ir ūgtelėjusiems augalams kenkia“, – išryškino problemą pašnekovė.
Gali sugraužti augalą
D. Mačiuitienė pasakojo, kad šie gyviai – itin pavojingi. Jie savo kelyje nesirenka vienų ar kitų išskirtinių augalų, o gali sunaikinti viską, ką mato.
„Invaziniai šliužai sugriaužia augalą iki pat pabaigos. Taip žmonės netenka viso savo derliaus.
Jie ypatingai mėgsta plačialapius augalus, tačiau paskutiniu metu tiesiog sunku pasakyti, ko jie nebegraužia.
Šiemet labai įspūdingi metai jų suvešėjimui. Įmonėse netgi ėmė trūkti preparatų jų naikinimui“, – apie šliužų keliamas problemas pasakojo specialistė.
Pasak D. Mačiuitienės, pas ją į parduotuvę vis užsuka klientų, kurie gyvena netoliese. Ji pasidalijo istorija vienos klientės, kurios augalus visiškai sunaikino šliužai:
„Turime klienčių, kurios nugyvenusios 40-imt metų, ateina ir pirmą kartą pamato, kaip viskas, visi augaliukai, sodinukai nugraužti darže ir šiltnamyje.
Tiesiog negali patikėti tuo, ką girdi. Klientai patys stebisi, kad šliužai taip naikina jų derlių. Tiesiog gaila tų žmonių, jų pastangų ir meilės įdėtos į sodinimą...“
Natūralios šliužų naikinimo priemonės
Specialistė įvardijo kelias natūralias priemones, kurios yra veiksmingos ir jos klientams padeda apsiginti nuo šliužų:
- druska;
- medžio pelenai;
- kiaušinių lukštai;
- žvyras.
„Druska ir medžio pelenai tikrai gali padėti. Druska yra natrio chloridas ir veikdama kaip chloras, graužianti priemonė, juos naikina.
Medžio pelenai turi savyje fosfatų. Jie veiksmingi iki tol, kol nesušlampa. Taip naikina šliužus“, – atskleidė pašnekovė.
Tuo tarpu tokios aštrios dalelės, kaip kiaušinių lukštai ir žvyras taip pat gali pakenkti invaziniams šliužams:
„Jas visas reikia dėti aplink ten, ką norime apsaugoti. Tai, pavyzdžiui, aplink augalus.
Taip pat, jeigu žinome vietą, iš kur jie paršliaužia, galima tokią kaip ribą užsiberti tų priemonių. O jeigu tie plotai nemaži – tai aplink augalus, gyvatvorę, aplink komposto krūvą reiktų dėti.“
Mechaninis šliužų naikinimas
Dar vienas metodas invaziniams šliužams naikinti – jų rinkimas. Tačiau, pasak specialistės, jis veiksmingas tuomet, jeigu juo iš visos sodų bendrijos užsiima ne vienas sodininkas.
„Pagrindinis invazinių šliužų naikinimo būdas – pastovus tų šliužų rinkimas. Tik yra kita problema – vieni juos renka, kiti jų nerenka. Tai gaunasi tokia kova su vėjo malūnais.
Štai ir prieš kelias dienas užėjusi klientė sakė: „Na, jeigu visi rinktumėme, tai jų tikrai būtų mažiau. Bet kai renki vienas, tai jų tik daugėja“. Tad čia jau reikia kolektyvinio darbo“, – apie būdą pasakojo specialistė.
D. Mačiuitienė paaiškino, kad šie šliužai sodininkus erzina ir dėl to, jog labai greitai dauginasi. Tad, jeigu šliužai nenaikinami, vietoje vieno rasto šliužo vasarą, kitąmet galima atrasti jų šimtus:
„Žinote, tie šliužai vietoje vienos vados atsiveda tris vadas per sezoną. Tai gali vietoje vieno kitais metais jų būti 1000-1200, jeigu mes taip paliksime tą šliužą peržiemoti.
Anksčiau žmonės labai dejavo, kad sraigės daug žalos padaro. Bet jų iš vienos vados būna tik 200-400. Tai invaziniai šliužai dauginasi žaibiškai – vos atsimerksi ir jau 800-1200 šliužų rasi.“
Cheminės šliužų naikinimo priemonės
Jeigu natūralios priemonės nepadeda, tuomet įprastai sodininkai griebiasi cheminių įrankių. Pasak D. Mačiuitienės, tokių rinkoje nėra daug, šiuo metu priemonės dar tik kuriamos.
„Yra cheminių metodų šliužams naikinti. Yra vienas registruotas įrankis, tinkamas visiems, bet yra ir kitas – jis skirtas tik profesionaliems ūkininkams.
Taip pat yra atsirandančių ir ekologiškų priemonių. Jų principas yra sutraukiantis. Tai kolkas jie dar nėra mūsų išbandyti.
Tačiau pats pirmasis Lietuvą pasiekė feramolis. Jis yra pagamintas geležies sulfato pagrindu ir sveikia išsausinančiai.
Iš esmės, tai yra tokios kaip trąšos medžiagos, mėlynos. Jos skleidžia viliojantį kvapą ir tie šliužai sušliaužia ant grūdelių. Šie juos išsausina ir nulaipina nuo augalų.
Medžiaga yra draugiška aplinkai, dėl to dėl augalams ir gyvūnams nekenks. Ji tik šliužus naikina“, – apie priemones papasakojo specialistė.
