Vilnietė Agnė pasakojo nuėjusi netrumpą kelią, kol atrado jos dukros nesibaigiančių negalavimų priežastį – alergiją namų dulkių erkėms. Ji prisiminė, kad viskas prasidėjo šį rudenį, panašiu laiku, kai startavo sezoninės kvėpavimo takų virusų sukeliamos ligos.
„Atkreipiau dėmesį į iki tol nebuvusį ryškų simptomą ir jo ryšį tarp pabuvimo su gyvūnais. Pirmas simptomas būdavo, kad parausdavo akys. Ji pabūdavo pas senelius, kurie turi didelį gražų šunį, grįždavo į namus ir jau būdavo raudonos, niežtinčios akys, sloga, dažniausiai nosies neišpūsdavo. Vieną, antrą kartą taip. Susiejau tą ryšį, kad tai nutinka pabuvus su gyvūnu ir kreipėmės į gydytoją“, – kalbėjo moteris „Žinių radijo“ laidoje „Ekspertai pataria“.
„Pradėjau pati sekti, kiek čia dar vartosime tuos vaistus“
Ji pasakojo, kad kiekvieną kartą, kai paūmėjus dukros simptomams kreipdavo į gydytoją, būdavo išrašomi receptiniai vaistai akių uždegimui gydyti.
Dar vienas moters dukrai vienas pasireiškęs simptomas, kuris klaidino, buvo užeinantys ir praeinantys kosuliai, panašūs į laringitą.
„Paskui pradėjau pati sekti, kiek čia dar vartosime tuos vaistus, kad tai turi baigtis... Kreipėmės į gydytoją dar po tokio karto, pasakiau, kad matyčiau tokį ryšį po pabuvimo su gyvūnu ir gydytoja pasiūlė atlikti alergijos tyrimus“, – pasakojo Agnė.
Moteris džiaugėsi, kad dabar žino, kas yra dukrai, tačiau tam, kad jos būklė pagerėtų, teko gerokai pakeisti namų aplinką ir įpročius.
„Mes tikrai daug sirgome ir džiaugiuosi, kad žinome priežastį ir ką dabar daryti“, – konstatavo ji.
Tyko kiekvieno namuose, tačiau suserga ne visi?
Paklausta, kas yra ta alergija namų dulkių erkėms, Santaros klinikų gydytoja alergologė-klinikinė imunologė Justina Rudytė paaiškino, kad šie gyviai yra vienas dažniausiai įkvepiamų alergenų.
„Namų dulkių erkės – tai plika akimi nematomi voragyviai, jų išvengti beveik neįmanoma, jos yra kiekvieno mūsų namuose. Namų dulkių erkės mėgsta šilumą, drėgmę, minta tiek mūsų, tiek mūsų augintinių negyvomis odos ląstelėmis. Tai yra vienas dažniausių įkvepiamų alergenų, galinčių sukelti tiek alerginį rinitą, alerginę slogą, bronchinę astmą. Taip pat yra nustatytas alergijos dulkių erkėms ryšys su atopiniu dermatitu“, – dėstė gydytoja.
Ji teigė, kad didesnę riziką susirgti šia alergija turi tie, kurių vienas iš tėvų ar brolis, sesė šiuo metu ja serga ir jiems anksčiau yra nustatyta alergija – alerginė sloga, astma ar atopinis dermatitas.
„Pirmas simptomas būdavo, kad parausdavo akys. Ji pabūdavo pas senelius, kurie turi didelį gražų šunį, grįždavo į namus ir jau būdavo raudonos, niežtinčios akys, sloga, dažniausiai nosies neišpūsdavo“, – pasakojo mama Agnė.
„Dar viena yra higienos teorija – mokslinėse publikacijose, konferencijose vis daugiau dėmesio skiriama mikrobiotai ir kontaktui su kuo įvairesne aplinka ankstyvoje vaikystėje. Kitaip sakant, kuo įvairesnė mūsų mikrobiota, tuo, tikėtina, šis būdas veiks prevenciškai alergijų atžvilgiu“, – kalbėjo J. Rudytė.
Pašnekovės aiškinimu, vis daugėja įrodymų, kad iš esmės šiltnamio sąlygos, sterili aplinka vaikams kelia daugiau žala nei naudos.
„Atliekant tyrimus ir lyginant grupes vaikų, kurie gyvena kaime, valgo labiau naminį maistą, kuris yra iš daržo, turi didesnį kontaktą su naminiais gyvūnais, su tomis, kur vaikai labiau gyvena mieste, žaidžia betoninėse žaidimo aikštelėse, neturi daug brolių, seserų, pastarieji vaikai statistiškai dažniau serga tokio tipo alerginėmis ligomis“, – aiškino gydytoja.
Alergijos dulkių erkėms simptomai gali suklaidinti
Pašnekovė priminė, kad tipiški simptomai yra nosies užburkimas, skaidrus vandeningas varvėjimas, nosies, gomurio, kitą kartą – ir gerklės niežėjimas.
„Didžiajai daliai tokių pacientų būna ir akių paraudimas, niežėjimas, ašarojimas. Kitiems gali vystytis ir bronchinė astma, kuriai šiaip būdingas dusulys, švokštimas, bet kartais būna ir priepuolinis sausas kosulys.
Didesnė rizika, tai yra tikėtina, kad tai – mūsų pacientas, jei tie simptomai pasireiškia ankstyvesniame amžiuje, jaunesniems nei 20 metų pacientams“, – aiškino J. Rudytė. Paklausta, kaip nustatoma, kad žmogus yra alergiškas dulkių erkėms, gydytoja įvardijo kelis galimus būdus:
„Vertinant anamnezę yra galimi odos dūrio mėginiai, kraujo tyrimai, kitą sykį atliekame ir provokacinius nosies mėginius, tada tuos rezultatus siejame su klinika ir diferencijuojame su kitomis ligomis.“
Gydymas dažniausiai simptominis
Pasakodama apie pagalbos būdus pašnekovė pabrėžė, kad gydymas skiriamas atsižvelgiant į pacientą varginančių simptomų pobūdį ir intensyvumą. Dažnai gydymas yra pakopinis. Visų pirma dažniausiai gydymas yra simptominis – skiriami vaistai nuo alergijos, tai yra antihistamininiai vaistai, galima papildomai skirti į nosį purškiamus preparatus, lašus į akis.
Kai toks gydymas nėra pakankamai efektyvus, rekomenduojama yra specifinė alergenų imunoterapija.
„Šio gydymo principas – organizmą pratinti prie alergenų. Šiaip alerginė sloga yra rizikos veiksnys vystytis bronchinei astmai, o specifinė alergenų imunoterapija šiandien yra žinoma kaip vienintelis gydymo metodas, kuris gali prislopinti progresavimą. Bet ir šis gydymas turi trūkumų – nėra šimtaprocentinio efektyvumo, gydymas trunka ne vienus metus“, – pasakojo J. Rudytė.
Paklausta, į ką gali virsti negydoma ši alergija, gydytoja priminė, kad sunkiai kontroliuojami tokie simptomai yra rizikos veiksnys bronchinei astmai vytytis..
„O jei ji jau yra, tai nekontroliuojami astmos simptomai irgi veda į nekontroliuojamą astmos ligą. Nekalbu jau apie gyvenimo, miego kokybės trikdymą, tada sunkiau atlikti ir darbus, susikauti mokykloje. Aišku, pacientai kartais prie tokių simptomų pripranta. Bet kai jau progresuoja, kosulys pasireiškia dusuliu jau reiktų susiimti ir pradėti gydymą“, – pabrėžė alergologė-klinikinė imunologė.
Jokių užuolaidų, kilimų, minkštų žaislų
Savo patirtimi, kaip šeima kovoja su dukros alergija, pasidalino ir Agnė. Ji pasakojo, kad šiuo metu dukrai yra paskirti vaistai, tačiau labai daug ką lėmė namų darbų atlikimas.
„Tikriausiai vienas iš labiausiai pasiteisinusių dalykų – vaiko poilsio kambario skyrimas tik miegui. Aišku, ten turi vieną kitą žaislą, bet stengiamės, kad ten tik miegotų – mus labai vargino naktinis kosulys, jis užeidavo naktį, vaikas būdavo labai nepailsėjęs, irzlus.
„Tai yra vienas dažniausių įkvepiamų alergenų, galinčių sukelti tiek alerginį rinitą, alerginę slogą, bronchinę astmą“, – sakė J. Rudytė.
Tad paskyrėme kambarį miegui, pasikeitėme patalynę į antialerginę, atsisakėme minkštų žaislų. Tie, kurie liko, pagal gydytojos rekomendaciją yra pabuvoję šaldiklyje. Dar kokį dalyką taikom – vaikas drabužius persirengia vonioje – ne ten, kur miega“, – pasikeitusiais įpročiais dalinosi ji.
Agnė taip pat pasakojo, kad namuose neliko vilnonių apklotų, užuolaidų, kilimų. Ji džiaugėsi, kad kompleksiškai pritaikytos priemonės jau davė rezultatą.
„Norisi patarti, nes iš pradžių darėme klaidų. Kai buvo kosuliai gruodžio mėnesį, galvojau, kad vaikui – laringitas, drėkinome kambarį, nes galvojau, kad nuo to bus geriau“, – konstatavo moteris.
Gydytoja atkreipė dėmesį, kad, jei yra galimybė matuoti drėgmės lygį, ji patalpose turėtų būti mažesnė nei 50 proc.
Naminiams gyvūnėliams – griežtas „ne“?
Medikė taip pat paantrino, kad žaislų palaikymas šaldiklyje – viena pagalbos priemonių.
„Dulkių erkės mėgsta šilumą, drėgmę, tai daugiausiai būna mūsų minkštuose balduose, daiktuose, kilimuose, sunkiose užuolaidose. Tai aplinkos kontrolė turėtų prasidėti nuo namų, išskirtinai miegamojo.
Egzistuoja didelio tankio patalynės užvalkalai, bet juos vis tiek reiktų skalbti kartą per dvi savaites aukštoje temperatūroje – bent 60-ies laipsnių. Kai keičiame sezoninius rūbus, iškraustome juos iš lentynų, irgi yra rekomendacija rūbus perskalbti“, – patarė J. Rudytė.
Pasiteiravus, ar sergant alergija namų dulkių erkėms jokiu būdu negalima laikyti naminio gyvūnėlio, gydytoja ramino, kad nėra griežto atsakymo.
„Anksčiau gyvūnų griežtai buvo rekomenduojama atsisakyti, bet dabar įvertinama ir augintinių namie nauda, įtaka emocinei sveikatai. Kiekvienas iš gyvūnų atskirai nėra hipoalerginiai, kiekvienas jų išskiria skirtingą kiekį alergenų. Tad būna, kad būnant su vienu gyvūnu tas simptomų slenkstis nepasiekiamas, o su kitu pasiekiamas, tai vėlgi labai individualu. Pacientai pasakoja, kad su vieno draugo gyvūnu alergizuoja, o su kito – ne“, – komentavo gydytoja.
