Medikai ir gelbėtojai ragina gyventojus per karščius saugotis šilumos ir saulės smūgių. Juos patyrusių žmonių pastarąsias kelias dienas gerokai padaugėjo. Pagalbos prireikia ir mieste dirbantiems žmonėms, ir pajūrio poilsiautojams.
„Užvakar trys pacientai kreipėsi dėl saulės ir šilumos smūgio, vakar jau atsirado penki pacientai“, – ketvirtadienį sakė Vilniaus greitosios medicinos pagalbos atstovas Igoris Lukaševas.
Reikalus susitvarkyti iš ryto
Pasak mediko, žmonės kaitros metu turėtų vengti būti saulėje, vartoti daugiau skysčių, negerti alkoholio.
„Rekomenduojame reikalus susitvarkyti iš ryto, kada dar ne taip spigina saulė, arba jau vėliau vakare. Einant į miestą dienos metu turėti galvos apdangalą. Skysčių būtinai vartoti, bet gerti mažais gurkšniais, kad skystis pasisavintų“, – kalbėjo medikas.
I. Lukaševo teigimu, statybose saugiausia dirbti nuo 6 iki 11 valandos, o popiet darbus pradėti nuo 17 valandos.
„Kurie labai nori degintis, rekomenduojame nepamiršti apsaugos kremų, nevartoti alkoholio. Ir aišku daugiau būti pavėsyje. Taip pat rekomenduojame nenešioti sintetinių drabužių, kad drabužiai būtų lengvi“, – kalbėjo jis.
Pasak Palangos gelbėtojų vado Jono Pirožniko, šiomis dienomis buvo du atvejai, kai žmones iš paplūdimio sušlubavus sveikatai gelbėtojams reikėjo vežti į netoliese esančią sanatoriją pagalbai suteikti.
„Mes turime kol kas problemą su tais poilsiautojais, kurie turi sveikatos problemų. Jie ateina tada, kai saulė pavojinga, gauna saulės smūgį. Ateina be galvos uždangalų, be skėčių – nesisaugo“, – sakė J. Pirožnikas.
Daug besimaudančių
Jis pabrėžė, kad mėgautis saule į paplūdimį susiruošę žmonės turėtų gerti daug vandens, prisidengti galvą.
Per rekordinius trečiadienio karščius Lietuvos vandens telkiniuose nuskendo šeši žmonės. Pajūryje, pasak gelbėtojo, nelaimių kol kas pavyko išvengti, nors besimaudančių yra labai daug.
„Labai daug besimaudančių. Bet mes kontroliuojame situaciją, stebime“, – sakė jis.
Besimaudantiems didelį pavojų šiuo metu kelia kaitrios saulės ir šalto Baltijos jūros vandens derinys, kai žmonės iš karščio staiga pasineria į šaltą vandenį. Pasak gelbėtojo, nors jūros paviršiaus temperatūra gali siekti ir 18 laipsnių, apie dviejų metrų gylyje temperatūra gali būti vos 14 laipsnių.
Karštą dieną Kauno klinikų skubusiosios medicinos specialistai pataria vengti saulėkaitos aktyviausiu jos metu 11 – 15 valandą, kur tik įmanoma rinktis pavėsį, vartoti daug skysčių be alkoholio ir kofeino bei dėvėti šviesius ir laisvus rūbus, nepamirštant galvos apdangalų bei apsauginio kremo.
Tačiau niekam ne paslaptis, kad lietuviai neretai tokių patarimų nesilaiko, o tokiais atvejais gresia perkaitimas arba šilumos smūgis.
PERKAITIMAS
Simptomai: galvos svaigulys, bendras silpnumas;
- Normali ar nežymiai padidėjusi kūno temperatūra;
- Šalta, drėgna, blyški oda;
- Prakaitavimas (dažniausiai gausus);
- Dažnas, bet silpnas pulsas, sumažėjęs kraujospūdis;
- Pykinimas, vėmimas;
- Raumenų spazmai (mėšlungis).
Pirmoji pagalba, perkaitus: Pasitraukite į pavėsį ar gerai vėdinamą patalpą. Nusivilkite ar bent jau atlaisvinkite viršutinius rūbus. Gerkite daug mineralinio vandens ar kitų nealkoholinių gėrimų be kofeino, kad akurtumėte elektrolitų balansą. Vėsinkitės šaltu dušu arba šaltais kompresais. Jei visos šios priemonės nepadėjo pasijusti geriau, kreipkitės į medikus.
ŠILUMOS SMŪGIS
Simptomai: tvinkčiojantis galvos skausmas, svaigulys arba alpimas, bendras silpnumas;
- Aukšta kūno temperatūra, iki 40 laipsnių ir daugiau;
- Karšta, sausa, raudona oda;
- Dažniausiai visai neprakaituojama;
- Dažni, stiprūs širdies tvinksniai;
- Pykinimas, vėmimas.
Laiku nesumažinus kūno temperatūros, simptomai progresuoja, gali pasireikšti traukuliai, sumišimas, dezorientacija, sąmonės sutrikimas, atsirasti negrįžtamų gyvyinių organų pažeidimas, ištikti mirtis.
Pirmoji pagalba, ištikus šilumos smūgiui: Kvieskite greitąją medicinos pagalbą (tel.nr. 033 arba 112). Kol laukite GMP, patraukite žmogų į pavėsį ar gerai vėdinamą patalpą. Paguldykite į tokią padėtį, kurioje žmogaus kojos būtų aukščiau nei jo galva. Nuvilkite rūbus ir įvyniokite kūną į šaltu vandeniu suvilgytą audeklą. Dėkite šaltus kompresus kirkšnies, pažastų, kaklo srityse. Jei žmogus sąmoningas ir nevemia, pagirdykite šaltu vandeniu. Niekur nesitraukite, kol atvyks GMP brigada.
Profilaktinės perkaitimo ir šilumos smūgio priemonės
- Venkite saulėkaitos aktyviausiu jos metus (11 – 15 val.). Būkite pavėsyje;
- Vartokite daug skysčių (be alkoholio ir kofeino);
- Venkite fizinio krūvio saulėkaitoje;
- Nepamirškite galvos apdangalų, apsauginio kremo;
- Rinkitės šviesius, laisvus rūbus.
Ketvirtadienio orai
Ketvirtadienio rytas – šiek tiek gaivesnis ir daugiau žadantis. Panašu, kad pagaliau galime sulaukti lietaus, o gal net krušos. Nepasaint to, oro temperatūra neturėtų keistis, todėl ir toliau mus šildys kaitrios saulės vonios. Dieną nepastoviai debesuota. Daugelyje rajonų trumpi lietūs, vietomis smarkūs, perkūnija. Kai kur galima kruša.
Vėjas pietryčių, antroje dienos pusėje vakariniuose rajonuose pereinantis į pietų, pietvakarių, 8–13 m/s, per perkūniją gūsiai 15–20 m/s. Aukščiausia temperatūra 31–36, pajūryje 28-30 laipsnių karščio. Penktadienį daug kur trumpi lietūs, perkūnija. Vėjas nepastovios krypties, 4–9 m/s, dieną pietvakarių pereinantis į vakarų, šiaurės vakarų, 7–12 m/s, per perkūniją vietomis gūsiai 15–18 m/s.
Temperatūra naktį 18–22, dieną 27–32, vakariniuose rajonuose vietomis 22–25 laipsniai.
Pernelyg aukšta aplinkos temperatūra yra žalinga žmonių sveikatai
Perkaisti ir susirgti galima per ilgai būnant saulėje, sunkiai dirbant ar sportuojant karštą dieną, ilgai būnant karštoje aplinkoje (įkaitusioje patalpoje, automobilyje ir kt.). Neretai net ir trumpalaikis karščio poveikis gali būti žalingas sveikatai.
Veikiant karščiui žmogaus organizmas siekia palaikyti normalią kūno temperatūrą. Dažniausiai normali kūno temperatūra yra palaikoma prakaituojant (taip organizmas netenka dalies skysčių, kuriuos reikia papildyti), tačiau kartais to nepakanka,termoreguliacijos sistema perkraunama, ir kūno temperatūra ima kilti.
Normalią termoreguliaciją apsunkina didelė aplinkos drėgmė, kai kurios žmogaus būklės, pvz., senyvas amžius, karščiavimas, skysčių netekimas, širdies ligos, sutrikusi kraujotaka, alkoholio vartojimas, kai kurie vaistai ir kt.
Svarbiausia – atsivėsinti
Perkaitimas gali ištikti bet kurį žmogų, kai organizmas nebegali savęs atvėsinti. Pirmieji perkaitimo požymiai – ant odos pasirodę prakaito lašeliai.
Neatsivėsinus pavėsyje, neišgėrus skysčių, gali įvykti šiluminis smūgis: ima kilti kūno temperatūra (gali pakilti daugiau nei 40 °C), padažnėja ir sustiprėja pulsas, gali atsirasti labai stiprus galvos skausmas ir svaigimas, pykinimas, vėmimas, sąmonės netekimas. Įvykus šiluminiam smūgiui, patariama nedelsiant kviesti medikus, o kol jie atvyks, stengtis atvėsinti nukentėjusįjį: paguldyti į pavėsį ar vėsią patalpą, purkšti drungnu vandeniu ar suvynioti į drungną šlapią audinį.
Svarbios prevencinės priemonės
Esant karštam orui svarbu gerti daugiau skysčių. Tinkamai apsirengti, lengvais, laisvais, šviesiais rūbais, gerai atspindinčiais saulės šilumą ir šviesą. Jei labai karšta, stengtis kūną vėsinti drungnu dušu ar vonia, daugiau laiko praleisti vėsesnėse patalpose.
Karštą dieną dažniau užsukti į patalpas, kuriose oras yra kondicionuojamas (pvz. prekybos centrus). Per karščius riboti fizinį aktyvumą lauke. Nepalikti vaikų ir gyvūnų uždaruose automobiliuose (net ir tuomet, jei visi langai atviri). Saulėtą dieną nepamirškite: Naudoti apsauginius kremus nuo saulės spindulių poveikio odai. Lauke dėvėti galvos apdangalą ir akinius nuo saulės.
Naudojant kondicionavimo sistemas žinotina, kad labai didelis temperatūrų skirtumas tarp aplinkos oro temperatūros ir oro temperatūros patalpoje, gali sukelti peršalimo ligas. Reikėtų laikytis techninėje kondicionavimo sistemos dokumentacijoje nurodytų rekomendacijų. Vengti gerti šaltus skysčius.
