perkaitimas

Šiomis vasaros dienomis, kai termometro stulpeliai pakyla itin aukštai, svarbu būti ypač atsargiems, kad išvengtume perkaitimo. Karštis gali sukelti ne tik diskomfortą, bet ir rimtų sveikatos problemų, ypač jei organizmas netenka daug skysčių ir druskų dėl ilgo prakaitavimo.

Miegoti su kojinėmis malonu ir šilta. Tačiau nereikėtų apsigauti, už šio įpročio slypi pavojai. Vaistininkas inspektorius Abbasas Kanani papasakojo apie tris kylančius pavojus sveikatai mūvint kojines lovoje.

Virš 30 laipsnių temperatūra ir jokio lietaus tampa tikru darbymečiu veterinarams, kurie šiuo metu sulaukia ypač daug perkaitusių, nusilpusių ir ištroškusių gyvūnų. Gydytojai pasakoja, kad žmonės dažniausiai patys neįvertina itin aukštos oro temperatūros ir augintinius palieka automobiliuose ar namuose karštą dieną su mažu kiekiu vandens. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Mėgavimasis vasaros saule yra ne visada malonus – per ilgas buvimas saulės spinduliuose gali baigtis sveikatai pavojingomis būklėmis: šilumos arba saulės smūgiu. Kuo skiriasi šios būklės, kokį poveikį turi sveikatai, kokiais simptomais pasireiškia ir kaip elgtis susidūrus su šilumos arba saulės smūgiu, naujienų portalui tv3.lt pasakojo Higienos instituto Sveikatos stiprinimo centro Aplinkos sveikatinimo skyriaus vyr. specialistė Ilona Burkauskienė.

Daugelis žino, kad siekiant išvengti žalos odai saulės voniomis reikėtų mėgautis atsakingai, tačiau tokie sveikatos sutrikimai kaip perkaitimas ar saulės smūgis – taip pat kelia rimtą pavojų. Jie gali pasireikšti ne tik gamtoje ar paplūdimyje, bet ir miesto centre, tad svarbu išlikti budriems visą vasaros sezoną. Šeimos gydytojas Paulius Jacevičius dalijasi esminiais patarimais, padėsiančiais užkirsti kelią saulės sukeliamoms rizikoms bei kaip elgtis, jei apsisaugoti nespėjote.

Į aukštos oro temperatūros prognozes daugelis žmonių žvelgia su nerimu, tad tvieskiant saulei jie į lauką išeina tik nešini gertuve su vandeniu ar dėvėdami kepurę. Vis dėlto svarbu nepamiršti, kad varginanti kaitra yra kur kas pavojingesnė vaikams nei suaugusiesiems. Anot Panevėžio „MediCA klinika“ vaikų ligų gydytojos Aidos Gurevičienės, vaikams prisitaikyti prie temperatūros pokyčių yra sudėtingiau, todėl jiems kyla didesnė rizika perkaisti, rašoma pranešime spaudai.

Lietuvą užplūdus tropiniams karščiams ligonines užgriuvo ketvirtadaliu daugiau pacientų nei įprastai. Ir bent kol kas ne dėl nudegimų ar saulės smūgių – daug kam paaštrėjo ir iki tol kamavusios lėtinės ligos. Sinoptikai sako fiksuojantys rekordinius karščius, kokių neturėjome daugiau nei septyniasdešimt metų. O artimiausiomis dienomis žada dar pragariškesnius orus. Tad medikai ragina žmones saikingiau mėgautis saule. Ypač vyresnius.

Saulės smūgis, dar vadinamas perkaitimu, sukelia pykinimą, šalčio ar karščio pojūtį, drebulį, orientacijos praradimą ir silpnumą. Todėl svarbu tinkamai rūpintis tokios būsenos ištiktu žmogumi. Visiems patinka saulė. Barbekiu, sėdėjimas lauko terasose ir kiti laiko leidimo lauke būdai vasarą labai populiarūs, bet dažnai pamirštame apie tamsiąją karštų vasaros dienų pusę: perkaitimą. Jei kada nors po dienos saulėje esate jautę drebulį, pykinimą ir silpnumą, tikrai žinosite, apie ką kalba.

Vasara į Lietuvą atėjo su trenksmu – termometrai perkopė 25 laipsnius šilumos. Atrodo, kad geriau būti negali: pagaliau baigėsi pavasaris ir šalies gyventojai jau leidžia laisvalaikį prie ežerų ar jūros. Bet ne visi žmonės laukia alinančių saulės spindulių. Karščiai yra pavojingi ne tik asmenims, sergantiems kraujagyslių ir širdies ligomis, bet ir mažiems vaikams. "Euromed" šeimos gydytoja Ala Grigienė pasakoja, kokie pavojai tykoja karštuoju metu laiku ir kaip galima jų išvengti.

Karštis vis dar nesitraukia iš Lietuvos, o aukšti termometro stulpeliai nieko gero nežada mūsų sveikatai. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų skubiosios medicinos specialistai primena, kad užklupusia kaitra vertėtų džiaugtis išmintingai. Medikai ir gelbėtojai ragina gyventojus per karščius saugotis šilumos ir saulės smūgių. Juos patyrusių žmonių pastarąsias kelias dienas gerokai padaugėjo. Pagalbos prireikia ir mieste dirbantiems žmonėms, ir pajūrio poilsiautojams.

Karšti orai neketina trauktis iš Lietuvos, o pražūtingu sprendimu gali tapti netinkamas elgesys automobiliuose. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistė Rūta Macenaitė įspėja, kokia transporto priemonių savininkų klaida gali baigtis labai liūdnai. Per karščius itin įkaista ne tik stovėjimo aikštelėse palikti automobiliai, bet ir vairuojamos transporto priemonės keliuose.

Kaitri vasaros saulė kviečia vis daugiau laiko praleisti gamtoje ir gryname ore. Tačiau besimėgaujant saulės voniomis nederėtų pamiršti ir apsaugos priemonių, įvairių galvos apdangalų bei gerti daug vandens. Daug laiko praleidžiant tiesioginiuose saulės spinduliuose kyla perkaitimo ir šilumos smūgio grėsmės. Perkaitimo ir šilumos smūgio požymiai yra panašūs, tačiau šilumos smūgio šiek tiek sunkesni ir stipresni.

Termometrų stulpeliams kylant link 30 laipsnių gydytojai įspėja, kam labiausiai reikėtų pasirūpinti savo sveikata. Anot kardiologų, jautriausi karščiui – vyriausieji ir patys mažiausi. Kadangi vaiko kūno termoleguliacija dar nesusiformavusi prie didelės temperatūros, jis prisitaiko ne taip greitai kaip suaugusysis. Taip pat prasčiau išsivystę vaiko atsivėsinimo mechanizmai. Vyresnio amžiaus žmonėms karštą dieną didžiausią pavojų kelia dehidratacija.

Po keletą metų trukusios defliacijos Lietuva staiga tapo sparčiausią kainų augimą fiksuojančia valstybe Europoje. Rugpjūčio mėn. infliacija Lietuvoje jau siekė beveik 5 proc., tuo tarpu nekilnojamojo turto (NT) kainų augimas pirmoje šių metų pusėje viršijo 10 proc. Ar tai jau reiškia, kad Lietuvos ekonomika kaista? Kas yra ekonomikos perkaitimas? Ekonomikos perkaitimu yra laikoma situacija, kai visuminė paklausa pradeda stipriai viršyti gamybinį šalies potencialą.

Kai kurie lietuviai mėgsta paaimanuoti dėl blogo oro vasarą, dėl lietaus, dėl aukštų kainų ir t.t. Turbūt tokius žmones, kurie ypač nesidžiaugia savo vasara ar atostogomis, ypač nuramins sužinojus, kad yra žmonių, kuriems vasara paraėjo daug, daug blogiau. Nuotraukų galerijoje matysite pačius baisiausius nudegimus nuo saulės – kai kurie sukels juoką pro ašarą, o kai kur turėsite ištarti stiprų „auč.

Sveikatos specialistai ragina saugotis nuo tiesioginių saulės spindulių, kurie gali turėti neigiamos įtakos sveikatai. Kenksmingas saulės poveikis gali sukelti saulės smūgį ar perkaitimą, kuriam ištikus reikia veikti nedvejojant. Svarbiausia perkaitusį saulėje žmogų kuo skubiau nugabenti į pavėsį. Taip teigia didžioji dauguma socialiniame tinkle „Facebook“ patirtimi besidalinančių interneto vartotojų.

Pajūrio gelbėtojai sako, kad užėjus karščiams, darbo gerokai padaugėjo. Tačiau šįkart gelbėti tenka ne skęstančius, o saulėje perkaitusius žmones. Palangoje, kaip ir kituose pajūrio paplūdimiuose, šiomis dienomis tiršta žmonių. Poilsiautojų nebaugina net per 30 laipsnių įkaitęs oras. Kai kurie atskubėję nuo ankstaus ryto prie jūros išbūna kone visą dieną.

Orų prognozės žada karštas dienas Lietuvoje, todėl visi skubame mėgautis saulės voniomis. Vis dėlto svarbu žinoti, jog buvimas tiesioginiuose saulės spinduliuose gali būti kenksmingas ne tik odai, bet ir visam organizmui. Kokie pavojai gresia ir kaip nuo jų apsisaugoti? Saulės spinduliai – odos vėžio grėsmė Tiesioginiai saulės spinduliai gali būti ankstyvo odos senėjimo priežastimi. Per didelis ultravioletinių spindulių kiekis lemia odos elastingumo praradimą, ji tampa plona ir raukšlėta.

Gali skambėti keistai, tačiau drambliams rūpi visai ne stilinga išvaizda, o funkcionalumas. Taip galima pasakyti apie dramblių odą dengiančius retus plaukus, kurie, anot Prinstono universiteto tyrėjų, yra esminis dalykas, saugantis dramblius nuo perkaitimo, rašo „Newscientist.com“. Iš pirmo žvilgsnio tokia naujiena gali skambėti absurdiškai – juk daugeliui gyvūnų kailis reiškia ne ką kitą, o šilumos sulaikymą. Dramblių atveju plaukai šilumą išsklaido.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) naujausioje savo ataskaitoje ragina Rusiją imtis griežtesnės fiskalinės ir monetarinės politikos ir taip apsaugoti ekonomiką nuo perkaitimo bei sumažinti infliaciją. TVF atstovai pastaraisiais mėnesiais ne kartą perspėjo, kad baiminasi, jog Rusijos ekonomika gali perkaisti, nes paklausa auga sparčiau nei galima produkcija, todėl didėja infliacija.

Rokiškio ligoninėje mirė nuo saulės perkaitęs vyriškis. Šeštadienį į Rokiškio ligoninę  pristatytas nenustatytos tapatybės vyriškis. Pasak pareigūnų,  pristatytas asmuo buvo ištiktas komos. Patalpinus į reanimacijos skyrių po kelių valandų jis mirė. Manoma, jog vyrą ištiko saulės smūgis. Šiuo metu nustatinėjama jos asmenybė.

Daug kalbėta apie „Apple“ išmaniojo telefono „iPhone“ sprogstantį charakterį, įskaitant incidentus Jungtinėse Valstijose, Australijoje ir kitose šalyse. Tačiau tai, kas įvyko su 17-mečiu Suomijos gyventoju Henriu Helminenu, galima laikyti akivaizdžiu „iPhone“ „karšto būdo“ įrodymu. Pirma, mobilusis įrenginys užsidegė prie pat žmogaus kūno, tiksliau, vaikino kelnių kišenėje, antra, pastarąjį incidentą užfiksavo stebėjimo kamera.

Rusijos ekonomikai gresia perkaitimas, ypač po to, kai buvo padidinta šių metų nuo naftos nepriklausančio biudžeto deficito prognozė, teigia Tarptautinio valiutos fondo (TVF) atstovas Gerry Rice. „Vyriausybė turėtų pasinaudoti aukštomis naftos kainomis sumažindama nuo naftos nepriklausantį deficitą ir išsaugoti netikėtą pelną už naftą atsargos fonde. Toks žingsnis ne tik apsaugotų ekonomiką nuo perkaitimo, bet ir sumažintų fiskalinį pažeidžiamumą“, – žurnalistams sakė G. Rice.

Žiovulys – ne tik nuovargio ar nuobodulio ženklas. Tai būdas, kuriuo mūsų organizmas vėsina smegenis, teigia mokslininkai. Smegenys, kaip ir kompiuteris, geriausiai veikia tuomet, kai yra vėsios, tačiau per daug jas apkrovus jos gali perkaisti, o tai sumažina gebėjimą apdoroti informaciją, rašo britų „The Telegraph“. Kai galva ima kaisti, žiovulys suveikia kaip natūralus „termostatas“, leidžiantis patekti vėsiam orui ir sumažinti smegenų temperatūrą, rodo tyrimas.

Kinijos planuotam švelniam ekonomikos nusileidimui kyla rimta grėsmė. Panašu, kad trejus metus pūstas kreditų burbulas gali sprogti. „Potenciali grėsmė tikrai didelė“, - sakė buvęs Kinijos pareigūnas Zhu Minas, šiuo metu užimantis pareigas TVF. Anot jo, paskolų santykis Kinijoje lyginant su BVP išaugo iki 200 proc. Tuo tarpu iki „Lehman“ katastrofos šis skaičius tesiekė 100 proc. Esant tokiam staigiam atotrūkiui kyla panaši grėsmė, kokią jau regėjo vakarų ekonomikos.

Po Fukušimos nelaimės Japonijoje pradėjus elektros taupymo kampaniją ir išjungus daugelį oro kondicionierių, padaugėjo karščio smūgį gavusių žmonių. Nuo birželio iki liepos pradžios į ligonines pristatyta daugiau kaip 13 tūkst. perkaitusių žmonių, rodo Gaisrų ir nelaimių valdymo agentūros duomenys. 26 jų mirė, praneša naujienų agentūra AFP. Vien birželį, lyginant su praėjusiais metais, šilumos smūgį patyrusių žmonių išaugo trigubai. Daugiau kaip pusė nukentėjusiųjų buvo 65 metų ir vyresni.