Specialisto teigimu, dėl galimų skyrybų tiek praėjusiais metais, tiek dabar kreipiasi panašus skaičius porų, tačiau gerokai padaugėjo žmonių, besikreipiančių dėl itin išaugusio barnių skaičiaus.
Nespėję susitaikyti vėl susipyksta
A. Kaluginas tvirtina, kad normalu yra poroje gyvenantiems žmonėms pyktis ir taikytis, ypač kai tai vyksta ne kiekvieną dieną. Psichoterapeuto teigimu, pandemijos metu žmonės tapo jautresni ir nebe taip gerai valdo savo emocijas prieš partnerį:
„Emocinių pliūpsnių, net emocinio smurto pasidarė daugiau, žmonės nespėja po vieno konflikto susitaikyti, o jau yra kitas. Tas srautas yra suaktyvėjęs.
Čia ir yra skirtumas tarp normalios situacijos praėjusiais metais ir šios situacijos, paprastai tariant, dažniau žmonės pradėjo nebevaldyti emocijų. Jautresni tapo.
Jei pykstamės dėl kažkokių indų neišplautų, sakykime, kartą per mėnesį, ar dėl vaikų auklėjimo, tai kaip ir nieko, bet jei tai vyksta du kartus per dieną, tada tai tampa sunki našta ir nebeatlaiko emocijos tiek vienam, tiek kitam.“
Pakenkti gali nenoras susiderinti
Abiem poros nariams karantino metu dirbant iš namų, eksperto teigimu, kyla grėsmė pradėti lyginti, kurio darbas yra svarbesnis. A. Kaluginas dalijasi istorija iš savo praktikos:
„Man, pavyzdžiui, žmona sako: „Man reikia dirbti, yra labai svarbus susitikimas, o vaikai lipa ant galvos, čia dar nieko, bet vyras tuo metu, galėtų vaikus prižiūrėti, man gi svarbus susitikimas.“
Į ką vyras atkerta, kad: „Mano susitikimas ne ką prastesnis už tavo, tai kodėl dabar aš vaikus turiu prižiūrėti, nes aš irgi turiu susitikimą. Telekonferenciją su Niujorku.“ Pradedame matuotis, kieno darbas yra svarbesnis.“
Psichoterapeutas pastebi, kad poros, kurios sugeba susitarti ir nori suderinti savo nuotolinio darbo grafikus, iš tokių konfliktų išeina taikiai arba jų apskritai išvengia.
Eksperto manymu, dažnai tokio tipo nesutarimai poroje kyla ne dėl pačio nuotolinio darbo:
„Viena iš priežasčių padažnėjusių konfliktų yra gal ne kiek pats nuotolinis darbas, kiek nemokėjimas, negebėjimas ir kartais net nenoras suderinti šituos grafikus: kiek, ko, kas dirba, kas tuo metu prižiūri vaikus, kas tvarkosi, kieno darbas svarbesnis ar mažiau svarbus.“
Santykių temos turėtų palaukti
A. Kalugino manymu, šiuo sudėtingu laikotarpiu vertėtų su antrąja puse dažniau kalbėtis ir komunikuoti techninėmis temomis, o apie santykius pokalbiams palaukti stabilesnio laikotarpio:
„Šiame laikotarpyje kaip niekad yra svarbu komunikuoti, kalbėtis ir kalbėtis būtent apie tai, kaip suderinti tuos nuotolinio darbo grafikus, kaip paskirstyti buities atsakomybes, kaip paskirstyti tarpusavyje vaikų priežiūrą, jei jie ne darželyje ar mokykloje.
Tas komunikavimas, tai ne šiaip kalbėtis apie santykius, kas pats savaime yra svarbu, bet kalbėtis nesigilinant į „tu tokia, o tu toks“, nes jei pradedame žerti priekaištų lavinas vienas kitam, tai įnešam tik dar daugiau destrukcijos, šiuo laikotarpiu nereikia gvildenti santykių temos. Šitas temas palikime vėlesniam laikotarpiui, kai viskas stabilizuosis.“
Psichoterapeutas dar kartą įspėja, kad bendraudami su antrąja puse neturėtume matuoti, kurio darbas svarbesnis, tačiau parodyti, kad galime sutarti.
Laikas „sau“ gali tapti spąstais
Gali atrodyti, kad jei dirbame su partneriu vienoje patalpoje, reikėtų ir po darbo dienos pabūti atskirai, skirti laiko sau.
A. Kaluginas perspėja: dažnai viešumoje girdimas patarimas skirti daugiau laiko sau gali tapti pavojingais spąstais ir sukelti dar didesnį konfliktą poroje:
„Jeigu mes dabar dirbame nuotoliniu būdu, vienoje erdvėje ir aš sakau: „man reikia pailsėti“ ir šitą suvokiu kaip pabuvimą su savimi kokias 2–3 valandas, tai vyras ar žmona, antroji pusė, nesąmoningai gali pagalvoti: „poilsiui tau manęs nereikia“, „aš tau nusibodau“, „tu nori nuo manęs pailsėti.“
Pradedame savyje kelti kažkokius kaltinimus ir čia yra labai plonas ledas. Jeigu skiriame laiko sau, antroji pusė jaučiasi atstumta, nereikalinga. Čia dar atsiranda naujos priežastys konfliktams ir nesutarimams, todėl labai kviečiu atsargiai pritaikyti tuos patarimus ir tas rekomendacijas, kurias girdime iš daugelio šaltinių, apie tą laiką sau ir privačią erdvę.“
Santykių ekspertas siūlo alternatyvą, kaip pailsėti, tačiau nesudaryti sąlygų antrajai pusei jaustis atstumtai:
„Jeigu tik įmanoma, psichologiškai saugiai visų pirma pabūti kartu, kad ir patylėti, kad ir tiesiog pavalgyti kartu, reikia būtinai tuo pasinaudoti. Kitaip tariant, nei vienas iš poros, ypač jautriai reaguojantys žmonės, neturi pasijausti atstumtas ar nereikalingas.“
Pozityvių minčių viršenybė
Kitas patarimas, kurį A. Kaluginas vadina universaliu ir tinkamu ne tik šiuo sunkiu pandemijos laikotarpiu, bet ir ilgaamžiškų santykių paslaptimi. Jo manymu, pozityvios mintys partnerio atžvilgiu turėtų būti svarbesnės, nei, tarkime, neišplauti indai:
„Žmonės būna atkerta: „Kaip čia neprarasti pozityvumo, jei viskas yra žiauriai blogai: prastovos, pinigai, pajamos, perspektyva neaiški, nestabilumas. Kur to optimizmo semtis, jeigu viskas yra juoda.“
Čia aš ir sakau: „Žmonės, nedarykit klaidos, niekas iš jūsų neatėmė pozityvių minčių apie savo artimuosius. Mintimis, bent mažų mažiausiai, juos galite apkabinti, mylėti, kitaip tariant, nežaloti ir nenuodyti savo minčių.“
O jeigu mes rasime galimybę tas mintis paversti kūnu, fiziniu elgesiu ir iš tikrųjų apkabinti, pabučiuoti, pabūti kartu – dar geriau. Štai ir optimizmas.“
Žinoma, psichoterapeutas pripažįsta, kad negatyvių dalykų savo aplinkoje ignoruoti nereikia, tačiau šie neturi apimti visų mūsų minčių:
„Mes negalime pradėti nekęsti savo vaikų vien todėl, kad jiems yra nuobodu, ir kad jie lipa mums ant sprando. Arba negalime smerkti mūsų antrosios pusės, kad jie lygiai taip pat dirba iš namų kaip ir aš, nes visi turime vienodas, tas pačias sąlygas.
Ta viršenybė pozityvaus nusiteikimo, va čia ir yra paslaptis, ir būtent tokiais sunkiais laikotarpiais, kaip yra dabar, tai tampa ypatingai svarbu.“
Pokalbį apie porų santykius su Kaluginu žiūrėkite:
