Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų Reabilitacijos klinikos vadovas profesorius Raimondas Kubilius sako, kad neseniai jų atliktas tyrimas leido susidaryti bendrą vaizdą, kokiais simptomai labiausiai skundžiasi lietuviai, persirgę koronavirusu.
Tyrimo metu paaiškėjo, kad bent 95 proc. sirgusiųjų vargino bent vienas ligos požymis.
„Sergantieji lietuvaičiai išskyrė šiuos dažniausius vyraujančius simptomus: bemaž 75 proc. sergančiųjų nurodė būdingiausią simptomų triadą, kad juos vargino nuovargis, dalinis arba visiškas uoslės praradimas ir užsitęsęs karščiavimas.
Likusieji dažniausi simptomai buvo užsitęsę migruojančio pobūdžio kaulų, sąnarių ir raumenų skausmai, dalinis arba visiškas skonio praradimas, kas trečias sergantysis skundėsi gerklės skausmu, sausu kosuliu ir išliekančiu dusuliu, oro stoka nedidelio fizinio krūvio metu, nerimu ir nemiga, kas penktas persirgęs skundėsi virškinimo sistemos įvairiais sutrikimais (viduriavimu, vidurių užkietėjmu)“, – pažymi jis.
R. Kubilius priduria, kad dėl simptomų įvairovės galima teigti, kad virusas paliečia visas organizmo sistemas: „Taigi matome, kad simptomai esti patys įvairiausi. Persirgus COVID-19 infekcija nėra nei vienos organizmo sistemos, kuri nebūtų paliesta.“
Atsiranda ir naujų varginančių simptomų
Beveik kas dešimtam virusu persirgusiam žmogui išsivysto pokovidinis sindromas – persirgus po 4 savaičių išlieka ligos simptomai arba atsiranda nauji, bloginantys bendrą sveikatos būklę. Specialistas mini, kad gali atsirasti net ir atminties sutrikimai:
„Dažniausiai kas antras pacientas skundėsi išlikusiu fizinių jėgų stygiumi, bendru nuovargiu ir atminties sutrikimais – nesugeba spręsti kryžiažodžių, sunku įsiminti perskaitytos knygos puslapį ir kita, bemaž kas trečiam išsivysto dėmesio, koncentracijos sutrikimai, uoslės praradimas, galvos svaigimas, širdies permušimai, aritmija, nuotaikų svyravimas, nemiga“, – sako jis.
Nerimą kelia tai, kad daugelį pacientų kamuoja ir skausminiai simptomai: „Bemaž kas penktą pacientą vargino dusulys, nerimas, išlikę migruojančio, varginančio pobūdžio skausmai, galvos svaigimas.“
Profesoriui paantrina ir Aukštadvario pirminės sveikatos priežiūros centro šeimos gydytoja Jurga Dūdienė. Ji sako, kad vis jaunesni pacientai atkeliauja besiskųsdami problemomis, kurios paprastai kamuoja žymiai vyresnius žmones.
„Jau nerasime šeimos gydytojo, nesusidūrusio su pasveikusiu nuo COVID-19. „Daktare, nesuprantu, bet aš pavargstu vos nušluosčiusi dulkes – turiu prisėsti ir atsikvėpti“ – čia trisdešimtmetės jaunos mamos žodžiai. „Negaliu pakankamai lengvai kvėpuot vaikščiodamas, o kai užlipu į antra aukštą – jaučiu oro trūkumą…“, „man širdis labai daužosi, krūtinėje jaučiu lyg drebėjimą ir vis pamirštu, kur ką padėjau, ko ėjau, miegas labai blogas“ – čia du mano pacientai, gydyti ligoninėje. „Mama po ligoninės grįžus, tokia nuolat susierzinusi, blogai miega, negali visko pasidaryti, turbūt todėl pyksta…“. Čia realios situacijos kasdienėje mūsų praktikoje dabar“, – dalinasi ji.
Ryškina gretutinių ligų požymius
Specialistas R. Kubilius pažymi, kad daugeliui persirgusiųjų ligos simptomai išnyksta tik po pusės metų. Buvo nustatyta ir atvejų, kuomet koronaviruso liekamieji reiškiniai pacientą vargino net ir po metų, o kai kuriems lyg peilis paaštrino lėtinių ligų simptomus.
„Įdomu ir tai, kad pokovidinis sindromas paryškino ir gretutinių ligų simptomus, kurie iki susirgimo COVID-19 visiškai buvo kontroliuoti. Mūsų Lietuvos populiacijoje pokovidiniu sindromu sergantiesiems naujai buvo diagnozuotos skydliaukės patologijos, pastebėjome, jog dažniau dėl atsiradusių naujų simptomų – permušimų, padidėjusio kraujospūdžio pacientai simptomų kontrolei pradėjo vartoti medikamentus“, – kalbėjo pašnekovas.
R. Kubilius pasidalino jį nustebinusiu keistu pacientės nusiskundimu: „Neperseniausiai pas mus konsultacijos atvyko pacientė, kuriai nuo praėjusių metų lapkričio mėnesio vis neatsistato uoslės funkcija, kai pacientę vargina nemalonus supuvusio kiaušinio kvapas.“
Koronavirusas persirgusiems netgi pasireiškė sutrikusia širdies bei kraujagyslių veikla – R. Kubilius pažymi, kad kartais liekamieji reiškiniai gali išsivystyti į širdies raumens uždegimą, kuris gali būti sunkiai nuspėjamas.
„Sergantieji tiek COVID-19, tiek užsitęsusiu kovidu, skundžiasi atsiradusiais naujais, iki tol nebuvusiais širdies ir kraujagyslių ligų simptomais, atsiradusiais permušimais, padidintu kraujospūdžiu, netgi padidėjusiomis cholesterolio vertėmis ar skausmu širdies plote.
Neretai gydytojai šiuos simptomus vertina kaip atsaką į užsitęsusią ligą ir šiuos simptomus pakanka malšinti simptominiu gydymu. Retais atvejais, liga gali įtraukti ir širdies raumens uždegimą, kurio atokiosios išeitys, deja, gali būt sunkiai nuspėjamos“, – niūrią žinią skelbia jis.
Neįmanoma nuspėti simptomų
Nors ir beveik 90 proc. sirgusiųjų COVID-19 iki ligos savo būklę vertino gerai, po sirgimo ir jiems pasireiškė įvairiausi nauji simptomai. Įdomu tai, kad galimai didesnė tikimybė susirgti pokovidiniu sindromu yra moterims.
„Šiandien tik galime modeliuoti, kad tikimybė pokovidiniams sindromui dažnesnė yra moterims. Mūsų tyrime 87 proc. sirgusiųjų buvo moterys, net 50,8 proc. sirgusiųjų buvo iki 40 m. amžiaus. Net 92 proc. buvo darbingo amžiaus žmonės“, – apibūdina situaciją profesorius.
Specialistai išsiaiškino, kad sveikata, persirgus koronavirusu, visiškai atsistatė tik 37,3 proc. sirgusiųjų, 47,6 proc. teigė, kad jų sveikata šiek tiek pablogėjo, o 15 proc. pažymėjo, kad sveikata pablogėjo labai. Į gydytojus pacientai, persirgę šiuo virusu, kreiptis dar vis vengia.
Patarė, kaip stiprinti organizmą
Šeimos gydytoja socialiniuose tinkluose pasidalino, ką galima daryti, kad pagerintume savo savijautą ir sustiprintume jo funkcijas.
„Radau tokius 6 žingsnius (aktualu ir fizinį darbą dirbantiems, lygiai kaip ir protinį/kūrybinį darbą turintiems):
- Mankšta – fizinis aktyvumas. Būtina sąlyga – krūvį didinti palaipsniui, atlikti reguliariai kasdien. Labai rekomenduojama treniruoti pilvinį kvėpavimą. Pratimai ĮKVĖPIMAS : IŠKVĖPIMAS = 2:4. Ištvermė turi būti treniruojama nuosekliai, jei fizinio aktyvumo ir intensyvesnio kalbėjimo metu prasideda kvėpavimo pasunkėjimas, oro trūkumas – stabtelkite (nebejudėkite, nebekalbėkite), susitelkite į ramų įkvėpimą-iškvėpimą. Netgi perkelkite dėmesį nuo savo būsenos – į horizontą, į paveikslą. Padeda trūkstant oro – atsisėdus pasilenkti į priekį.
- Mityba – reguliarus, visavertis sveikatai palankus gausus vitaminų ir mineralų šviežias maistas. Svorio pokyčiai COVID infekcijos metu kinta – didėja/mažėja. Turi būti daržovių, baltymų (kiaušiniai, paukštiena, varškė, augaliniai baltymai); maistas nekeptas, nerūkytas – tai tikrai svarbu (lengvai virškinamas, troškintas, virtas). Tinka tęsti ir visus ligos metu vartotus maisto papildus ir vitaminus.
- Atminties pratimai (COVID19 pažeidžia atminties centrą). Mąstymo ir dėmesingumo atsistatymui – lavinantys – dėlionės; atminties žaidimai/pratimai ar net eilėraščių, dainų mokymasis mintinai – viskas, kas priverčia protą dirbti. Aktualu irgi krūvį didinti – nuo lengvo iki „aštraus proto“ reikalaujančių užduočių. Ypatingai svarbus kokybiškas pakankamas MIEGAS! Nerimo profilaktika.
- Suprasti, kad negrįžtama į savo gyvenimo tempą vos grįžus iš ligoninės, ar po ambulatorinio gydymo vos parašius „COVID infekcija įveikta“. Įvertinkite savo lūkesčius, sulėtinkite tempą – galimas pereinamasis laikotarpis – grįžimui į ankstesnes darbingumo vėžias.
- Atkreipkite dėmesį į nerimą keliančius signalus – net jeigu tai užsitęsęs galvos skausmas ar intensyvus nuovargis, nerimas – kreipkitės dėl ištyrimo.
- Priimkit pagalbą net paprastuose buitiniuose reikaluose – tai padės kovoti su išsekimu, palaipsniui atgauti savo energingumą.
- Turėkite omenyje, kad Jūs ką tik nugalėjote ligą (kaip ir COVID19, taip ir bet kokią kitą sunkią infekcinę ligą), kuri ypatingai ūmiai pažeidė Jūsų imuninę sistemą, ir būtų labai protinga grįžti prie kasdienių darbų palaipsniui, o ne nerti stačia galva atgal į beprotišką tempą.“
