Prieš kurį laiką naujienų portalas tv3.lt sulaukė skaitytojos Jurgos laiško, kuriame ji išdėstė savo santykių su anyta problemas.
„Po vakarykščio įvykio nebesuprantu, ar tik man vienai taip nenuskilo su anyta, nes kiekvieną kartą, kai tik susitinkam, ji randa, kaip įkąsti ar pašiepti. Bet jau kanda taip, kad kai tik ji išvažiuoja, nebegaliu neverkti“, – laišką pradeda Jurga iš Vilniaus.
„Vyro mama turėjo reikalų Vilniuje, tad nakvojo pas mus, kad nereikėtų naktį važiuoti atgal daugiau nei šimtą kilometrų, nors ir nesam su ja draugės, bet bendraujam kaip civilizuoti žmonės. Kadangi abu su vyru esam užsivertę darbais, pripažinsiu, namuose tikrai nėra idealios švaros, bet ir nepavadinsi landyne – keletas daiktų mėtėsi ne savo vietoje, kriauklėje buvo kelios neišplautos lėkštės.
Kaip kiekvienas normalus, mandagus žmogus, jai atvykus pasiūliau arbatos, visi kartu pavakarieniavome ir, kad nešvarūs indai nebestovėtų ilgiau, nuėjau jų išplauti.
Kol tvarkiausi, ji atėjo pas mane į virtuvę, atrodo, normaliai kalbėjomės, kai tiesiog tėškė man, kad aš net indų nemoku normaliai išplauti, atseit, jie visi purvini po mano plovimo. Kaip skuduru per veidą...
Tai ačiū kažkam aukščiau, kad bent negriebė kempinės iš rankų ir nepradėjo demonstruoti, kaip jas tinkamai plauti ir mokyti, kaip daryti kitus darbus.
Pasijaučiau tokia sumenkinta... Net nėra ko slėpti – stovėdama prie kriauklės apsiašarojau, nes net indų plauti nemoku! Ant tiek esu nevykėlė, paprasčiausių namų ruošos darbų negebu atlikti.
Nuoširdžiai pavydžiu toms, kurių anytos joms kaip draugės, kaip antros mamos. Aš, matyt, niekad to nepatirsiu, nes visada esu pati blogiausia, nieko nesugebanti ir išvis, jos akimis, kažkokia nevėkšla. Ir kaip norėti bendrauti su tokiu žmogumi, pasakykit man, kai tokios situacijos kartojasi nuolat?“ – klausia Jurga.
Apie anytų ir marčių santykius pasikalbėjome su psichologe Vitalija Navicke, kuri pasidalino įžvalgomis apie tai, dėl ko kyla ginčai tarp anytų ir marčių, kaip šiuos ginčus galima spręsti bei koks šioje situacijoje turėtų būti vyro vaidmuo.
Konfliktų priežastys
Pradėdama pokalbį V. Navickė pasidžiaugia, kad konfliktų tarp anytų ir marčių vis mažėja. Šį šuolį į priekį lemti galėjo žmonių noras domėtis psichologija, gilintis į ją, skaityti knygas, lankyti terapiją. „Tikrai jaučiasi pokytis. Žmonės įdeda į tai pastangų ir tai atsiperka“, – pastebi ji.
Vis tik, nors konfliktų ir mažėja, tačiau šeimose jų vis dar pasitaiko. Pasak psichologės, konfliktai dažnai kyla tada, kai anytos peržengia įvairias ribas, kišasi į privatų gyvenimą, duoda neprašytus patarimus, o marčios turi tokį lūkestį ir norą, kad anytos pasikeistų, kas irgi yra sunkumas priimti žmogų tokį, koks jis yra.
Specialistė kaip konflikto priežastis išskiria ir kartų klausimą. Dėl to kartais kyla pyktis, nepasitenkinimas. Problemos kyla ir dėl to, kad žmonės sunkiai kalba apie tai, kas jiems nepatinka, jie bijo pasakyti, ką galvoja.
Pavyzdžiui, marčios bijo pasikalbėti su anytomis, anytos su marčiomis, gražiai ir pagarbiai išdėstyti, kas nepatinka, ką norėtų keisti tame santykyje ir dažniausiai viduje yra kaupiamos nuoskaudos, dėl kurių vėliau iškyla pykčiai „lygiose vietose“. Tai yra neišsikalbėjimo rezultatas.
Vyro vaidmuo
Prakalbus apie vyro vaidmenį anytų ir marčių santykiuose, psichologė nurodė pagrindinius aspektus:
„Kalbant apie dviejų žmonių santykius, trečiasis asmuo gali tapti atpirkimo ožiu – asmeniu, kuris neformaliai perima vaidmenį pranešti vienai ar kitai pusei tam tikrą informaciją apie konfliktą.
Tokiu atveju, trečiasis asmuo gali būti įtrauktas į konfliktą ir jį dar labiau pagilinti. Komunikacija per trečią asmenį dažnai trukdo tiesioginiam ir efektyviam pokalbiui tarp pagrindinių suinteresuotųjų asmenų.
Pavyzdžiui, vyras gali išklausyti žmoną, o sūnus – mamą, tačiau jei konfliktas tampa nuolatiniu ir nesprendžiamas brandžiai, gali būti naudinga sumažinti bendravimo kiekį su konflikto šaltiniu.
Tai gali reikšti retesnį vizitų skaičių ar net atskirus susitikimus, pavyzdžiui, vyrui ir žmonai nereikia kartu vykti pas vyro tėvus. Dažnai vyras gali jaustis tarsi būtų spaudžiamas pasirinkti tarp dviejų pusių, kurias jis myli, ir tai gali virsti į nemalonų žaidimą.“
Svarbu, kad santykiuose būtų išlaikyta aiški ir atvira komunikacija. Jei konfliktai kyla dažnai ir nesprendžiami konstruktyviai, gali būti naudinga ieškoti būdų sumažinti konfliktinių situacijų skaičių ir rasti būdus, kaip geriau bendradarbiauti bei palaikyti sveikus santykius.
Kaip spręsti konfliktus?
Taigi, kokiais būdais galima spręsti konfliktus tarp anytos ir marčios? Pasak V. Navickės, svarbu suvokti ir priimti situaciją tokią, kokia ji yra, bei žmogų tokį, koks jis yra. Lūkestis, kad žmonės savaime pasikeis ar elgsis kitaip, gali sukelti įtampą ir būti kenksmingas.
Turėtume atsiminti, kad mes galime keisti tik save ir savo požiūrį, o ne kitus. Pavyzdžiui, vietoje to, kad stengtumėmės pakeisti kitą žmogų, svarbiau yra atviresnė komunikacija – išsakyti, kas mums patinka, kas nepatinka ir taip užtikrinti aiškų bendravimą.
„Jei mes kartojame savo pageidavimus ir nesulaukiame jokio pasikeitimo iš kito žmogaus, svarbu suvokti, kad galbūt pokyčių nebus. Tokiu atveju, galima apsvarstyti, kaip sumažinti bendravimo kiekį arba ieškoti bendrų temų, kurios gali sukurti ryšį ir sumažinti konfliktus. Nereikėtų koncentruotis tik į problemas – svarbu ieškoti ir pozityvių būdų, kaip praleisti kokybišką laiką kartu.
Jei susiduriame su nesukalbamais žmonėmis, kurie gali netgi mus žeminti, svarbu rasti būdų apsisaugoti. Nereikėtų savęs spausti ir laikytis tradicijų vien dėl to, kad išlaikytume socialinį įvaizdį, pavyzdžiui, priverstinai lankytis per šventes ar kviesti šeimos narius, jei tai kelia didelį stresą. Prisiminkite, kad įstatymai nenumato pareigos būti kartu per visas šventes – leiskite sau, prireikus, sumažinti bendravimą iki minimumo“, – pataria psichologė.
Pašnekovė taip pat priduria, kad konfliktai yra natūrali gyvenimo dalis ir jie gali būti naudingi, jei sprendžiami brandžiai. Pagarbus ir atviras bendravimas, neperžengiant ribų, yra esminis dalykas sprendžiant konfliktus. Nors gali būti sunku ir kartais konfliktai gali priversti mus jaustis įstrigusiems, išmokti kalbėtis atvirai ir išsakyti savo poreikius bei ribas yra būtina, siekiant sveikų ir harmoningų santykių.
Konfliktų esmė yra rasti, kaip galima elgtis kitaip ir spręsti problemas. Tačiau dažnai susiduriame su tuo, kad nežinome, kaip teisingai spręsti konfliktus arba kaip konfliktuoti brandžiai. Konfliktai dažnai siejami su rėkimu ir kitais destruktyviais būdais, kurie tik sukelia papildomą įtampą.
Svarbu mokytis, kaip konfliktų metu elgtis pagarbiai, be pakelto tono ir atvirai išsakyti savo jausmus. Pozityvus požiūris nereiškia, kad niekada nesusipyksime ar nebus konfliktų – tai reiškia, kad reikia ieškoti būdų, kaip spręsti problemas konstruktyviai ir efektyviai.
Jei santykiuose, pavyzdžiui, tarp marčios ir anytos, nėra konfliktų, tai gali rodyti, kad kažkuri pusė arba abi nuslopina savo poreikius. Tokiu atveju, jei konfliktai sprendžiami nebrandžiai, svarbu apsvarstyti, kiek vidinių resursų turime ir stengtis kuo mažiau įsitraukti į situacijas, kurios kelia įtampą.
„Rekomenduojama vengti temų, kurios gali sukelti konfliktus, kaip religija, politika ar vaiko auklėjimas. Vietoj to, ieškokite temų, kurios sujungtų žmones ir leistų jaustis gerai kartu.
Yra begalė temų, kurios gali sukurti ryšį ir mažinti konfliktus, todėl verta ieškoti bendrų interesų ir bendravimo būdų, kurie būtų mažiau prieštaringi ir daugiau teigiami“, – šypteli specialistė.
Vaiko gimimas
Anot psichologės, vaiko gimimas gali turėti įvairių poveikių santykiams ir nustebinti, nes jis gali paveikti santykius tiek teigiamai, tiek neigiamai. Pavyzdžiui, moteris, kuri puikiai sutardavo su savo mama, gali pradėti nesutarti po vaiko gimimo.
Tas pats gali nutikti ir su anyta – kai kurios anytos gali būti labai palaikančios ir suteikti daug pagalbos, tačiau kitas dalykas yra ar marčia gebės priimti šią pagalbą ir ar ji bus noriai priimta.
Vaiko atsiradimas yra vadinamas kriziniu momentu, tačiau tai nebūtinai turi būti blogas dalykas. Tai gali būti nauja patirtis, iš kurios galima išmokti daug apie save ir sustiprėti. Yra toks dalykas kaip pokriznis augimas, kuris gali tapti galimu ryšio objektu. Tačiau šioje situacijoje taip pat gali atsiskleisti konfliktai, ypač jei mamos ir anytos turi skirtingus požiūrius į vaikų auklėjimą.
„Jei mama ir anyta turi skirtingus požiūrius apie vaikų auklėjimą, svarbu vengti išsiskiriančių pozicijų ir atsisakyti nuostatos, kad vienas požiūris yra geresnis už kitą. Kiekvienas žmogus turi savo požiūrį ir tai nereiškia, kad bandymas auklėti vaiką kitaip yra skirtas sumenkinti kitą asmenį.
Anytai svarbu atnaujinti žinias apie vaikų auklėjimą, nes yra daug naujos mokslinės informacijos, kuri gali padėti suprasti, kaip lavinti vaikus ir nustatyti ribas, kurios yra palankios tiek fizinei, tiek emocinei sveikatai.
Jei anyta nori suteikti pagalbą, pavyzdžiui, padėti su vaiku ar nupirkti reikalingus daiktus, svarbu gerbti marčios nuomonę ir jos poreikius. Komunikacija turėtų būti pagarbi ir atvira.
Jei marčia nori, kad anyta paklaustų, ar gali atlikti tam tikras veiklas arba duoti tam tikrus produktus, tai turi būti daroma su pagarba ir bendradarbiaujant. Vengti savivaliauti ir gerbti vieni kitų ribas bei poreikius yra svarbu, kad santykiai išliktų harmoningi ir be papildomo streso“, – pokalbį užbaigia V. Navickė.
