Kūno svoris (kg) x 0,03 = vandens kiekis (ml)
Apskaičiavę šią formulę sužinosite kiek skysčių Jums reikia per parą. Tiesa, intensyviai sportuojant ar dirbant fizinį darbą, vandens gali reikėti daugiau.
Ar organizmas aprūpintas reikiamu kiekiu skysčių galima suprasti ir pagal šlapimo spalvą. Jei per tamsus - geriama per mažai, o jei permatomas - per daug. Ideali spalva būtų šviesi, gelsva, šiaudo spalvos.
Matome, kad vandens reikia ir nemažai. Tad kokį vandenį rinktis ? Aptarkime vandens rūšis ir galimus pasirinkimus.
1. Vandentiekio vanduo.
Vandentiekio vanduo yra dezinfekuojamas chemiškai, tai užtikrina bakteriologinį saugumą ir sunaikina vandenyje gyvenančius parazitus. Deja, taip sunaikinami ne tik parazitai, bet ir naudingosios vandens savybės. Toks vanduo nebeturi gyvybės. Žinoma, vandentiekio vandeniu tikrai nenusinuodysite.
2. Ledo tirpsmo vanduo.
Tirpsmo vanduo – tai vanduo, gautas ištirpus ledui. Nuo senų laikų žmonija vertino tirpsmo vandenį dėl jo teigiamo poveikio augalų, gyvūnų vystymuisi, žmogaus sveikatai, gyvenimo trukmei. Mūsų planetoje yra keliasdešimt regionų, kur žmonių gyvenimo trukmė dešimt – dvidešimt ir daugiau metų viršija įprastinį vidurkį. Dažnai šie ilgaamžiai būna kalnų gyventojai. Viena iš tokio ilgaamžiškumo priežasčių manoma yra ta, kad šie žmonės vartoja nuo kalnų viršūnių nubėgantį tirpstančio ledo upelių vandenį. Tirpsmo vanduo, kurio fiziologiniai parametrai yra artimi mūsų organizmo vidinės terpės parametrams, lengvai įsisavinamas, organizmui nereikia eikvoti energijos vandens struktūros pakeitimui. Todėl greičiau vyksta cheminės reakcijos, suaktyvinami druskų mainai. Ne veltui nuo seno buvo tikima, kad tirpsmo vanduo atnaujina organizmą.
Tirpsmo vandenyje, skirtingai nei paprastame, nelieka organizmui žalingo sunkiojo vandens (deuterio). Ruošiant tirpsmo vandenį, pasinaudojama ta savybe, kad sunkiojo vandens užšalimo temperatūra yra šiek tiek didesnė (apie 3,8 oC) nei paprasto vandens. Šaldant vandenį, jame esantis sunkusis vanduo užšals pirmiausia, suformuodamas ploną ledo plutelę.
3. Virintas vanduo.
Virinamas vanduo praranda ne tik žalingus mikroorganizmus. Verdant pakinta ir paties vandens struktūra. Vanduo savo vertę praranda, jei jis ilgai virinamas virš 90° C. Pavyzdžiui, verdant sriubas. Ruošiant arbatą taip pat labai svarbu išjungti virdulį tik užvirus vandeniui, o geriausia būtų pašildyti iki 80°C. Buitinės technikos parduotuvėse yra virdulių, kurie pasiekę šią temperatūrą išsijungia.
4. Mineralinis vanduo.
Natūraliu mineraliniu gali būti vadinamas tik gamtinėmis sąlygomis susidaręs požeminis vanduo, kuris pasižymi natūraliu tyrumu. Jis turi būti susiformavęs neužterštoje aplinkoje ir nuo taršos apsaugotame požeminiame vandens telkinyje, o išgaunamas iš vieno ar daugiau natūralių, taip pat dirbtinai atvertų šaltinių. Kuo požeminis vanduo ilgiau kontaktuoja su uolienomis, tuo jame ištirpsta daugiau mineralinių medžiagų.
Natūralus mineralinis vanduo – vienintelis maisto produktas, kurį pripažįsta valstybė. Šiuo metu Lietuvoje pripažinti tokių pavadinimų natūralūs mineraliniai vandenys: „Akvilė“, „Birštonas“, „Birutė“, „Elite“, „Fuldataler“, „Hermis“, „Neptūnas“, „Rasa“, „Rytas“, „Tichė“, „Vaiva“, „Vytautas“, „Darida“, „Sirab“.
Renkantis natūralų mineralinį vandenį, labai svarbu atkreipti dėmesį į jo cheminę sudėtį ir mineralinių medžiagų koncentraciją. Vanduo, kuriame ištirpusių mineralinių medžiagų yra labai mažai (ne daugiau nei 50 mg/l) arba mažai (ne daugiau nei 500 mg/l), gali būti geriamas kiekvieną dieną ir dažnai. Vandens, kuriame ištirpusių mineralinių druskų – daugiau nei 1500 mg/l, nereikėtų vartoti kaip geriamojo vandens. Jo pakanka vienos ar dviejų stiklinių per dieną.
Kaip pavyzdys vandens, kurį būtų galima vartoti kasdien yra „Rasa Light Minerals“ – natūralus žemos mineralizacijos(363 mg/l) mineralinis vanduo. "Akvilė" - vandens sausa liekana 150 mg/l. "Neptūnas" - 157 mg/l.
Pavyzdys aukštos mineralizacijos vandens - mineralinis vanduo "Vytautas", jame bendra ištirpusių medžiagų koncentracija yra 7309 mg/l. "Tiche" neviršija 1500 mg/, tačiau yra arti šios ribos - 1378 mg/l.
Apibendrinus galime teigti, kad kasdien reikėtų gerti pakankamą kiekį natūralaus, nevirinto, chemiškai neapdoroto, žemos mineralizacijos vandens.
Šaltinis: Emilija Miliauskė, tinklaraštis Kuras Kūnui
