Iš viešumos akiračio dingusi buvusi olimpietė A. Skujytė su šypsena sako, kad artėjant 2024 metų Paryžiaus olimpinėms žaidynėms, viduje kyla dvejopi jausmai – ir džiaugsmas už tuos, kurie Paryžiuje atstovaus Lietuvą, ir palengvėjimas, kad jos gyvenime šis etapas jau praeityje.
Prisiminė savo pirmąją olimpiadą
Likus mažiau nei 100 dienų iki didžiausio šių metų sporto renginio, lengvaatletė juokasi, kad kaip dvyliktokai švenčia šimtadienį, taip olimpiečiai akylai skaičiuoja paskutines likusias 100 dienų.
„Tiems, kurie dalyvauja ne pirmą sykį, vyksta normalus pasiruošimas varžyboms, kas pirmą kartą, jeigu netyčia turi normatyvus ir gali važiuoti, tai – jaudinantis pasiruošimas, laukimas su nekantravimu ir didžiulis noras dalyvauti.
Atsimenu savo pirmas olimpines, kai sakiau nepatikėsiu, kol neįsėsiu į lėktuvą. Tos olimpinės buvo Sidnėjuje ir kai jau patekau, buvo aišku, kad tikrai važiuosiu, tai atrodė tarsi stebuklas, dar neprisileidi tos minties, dar nežinai, ar tikrai viskas tikra“, – prisimena A. Skujytė.
Ji pabrėžia, kad galimybė dalyvauti olimpinėse žaidynėse daugeliu sportininkų yra didžiausia svajonė, taip pat ir didžiulė šventė išbandyti jose savo jėgas.
„Tas jauduliukas, žinant, kaip jie jaudinasi ir nori, nekantrauja, ruošiasi ir stengiasi, yra labai pažįstamas. Šiek tiek ir tolimas jausmas, bet pažįstamas“, – šypteli lengvaatletė.
Austra neslepia, kad artėjant olimpiadai, užplūsta lengva nostalgija, bet juokiasi dabar jau jaučianti palengvėjimą, kad nebereikia intensyviai ruoštis, nors buvo laikas, kai sporto renginių nė negalėjo žiūrėti:
„Aš labai, labai norėjau išvažiuoti į Rio olimpines žaidynes 2016 metais, bet pasiruošimas nebuvo sklandus. Dar buo vilčių, kad galbūt dar ir pavyktų, bet galiausiai visgi nepavyko. Tas varžybas jau nelabai galėjau žiūrėti, man per daug skaudėjo, kad man nepavyko patekti į dar vienas olimpines.
Po metų buvo Pasaulio čempionatas, jį jau kažkiek galėjau žiūrėti, o dabar pagalvoju, kaip gerai – nebereikia nei bėgti, nei šokti, nieko nebereikia (juokiasi). Etapas keičia etapą.“
Nuo sporto nenutolo
Vis tik, A. Skujytė nuo sporto nenutolo, kaip pati sako, neišėjo iš stadiono, tik perėjo į kitą jo pusę: dabar ji treniruoja, daugiausia vaikus, paauglius, studentus, taip pat mokosi. „Kol kas labai daug mano gyvenimo susiję su sportu“, – priduria.
Sportininkė su šypsena tarsteli, kad savo grupėje dar neturi olimpiečių, tačiau pasidžiaugia, kad viena jos treniruojama mergaitė, dabar jau studentė, dalyvavo Pasaulio čempionatuose savo amžiaus grupėje.
Ji priduria, kad nors patekti į olimpines žaidynes – kiekvieno sportininko svajonė, vyksta didžiulės ir sunkios atrankos, tad galimybę atstovauti savo šaliai iškovoti nėra paprasta.
Paklausta, ko palinkėtų Lietuvą šių metų liepos 26-rugpjūčio 11 dieną vyksiančiose olimpinėse žaidynėse atstovausiantiems sportininkams, A. Skujytė linkėjo vieno:
„Palinkėjimas labai elementarus, kad, pirmiausia, nereikia padaryti stebuklų, ten reikia padaryti savo rezultatus, kuriuos sportininkai rodo karjeros metu ir kitose varžybose. Reikia nurimti ir padaryti tai, ką geriausiai gali, ką geriausiai moki, kam daugiausiai dirbai.
Toks ir palinkėjimas būtų – su savimi kautis, ne su daugybe priešininkų, kurie atrodo labai baisūs, galingi, stiprūs. Reikia kautis su savimi pačiu ir padaryti savo.“
Žaidimas „galvOK“ – šeštadieniais, 19.30 val. tik per TV3!
