„Visa ši avarija yra mistika. Mes atsitrenkėme į važiuojantį autobusą. Aš iki šiol nežinau, kaip tai įvyko. Draugas vairavo nuo pagrindinio kelio link išvažiavimo, o greitis buvo 190 km/val. Tai yra žiaurus greitis. Aš jo gražiai klausiau, kas atsitiko, tačiau jis man nepaaiškino, galbūt bijojo.
Autobusu važiavo 8 ar 9 keleiviai ir vairuotojas, tačiau niekas nieko nematė, nors vairuotojas iš pradžių ir sakė, jog lyg ir matė, kaip mano draugas bandė juos aplenkti. Tačiau tai, kaip įvyko ši avarija nėra vienintelis mistinis dalykas.
Kai buvau ligoninėje – buvo dingę mano daiktai: kuprinė, telefonas, dokumentai. Per tą laikotarpį, kol daiktų neturėjau: manęs ieškojo policija, aš buvau lyg dingęs asmuo, nors su policija po įvykio aš bendravau. Taip pat dingo ir mano užrašai, kurie neatsirado iki šiol.
Telefonas atsirado, tačiau nėra aišku, pas ką jis buvo visą mėnesį. Daiktai turėjo būti ligoninės saugykloje, tačiau iš ten jie buvo dingę“, – pasakoja Neda.
Negalėjo pajudinti savo kūno
Moteris tikina, jog dievina saulėlydžius, todėl su draugu nusprendė nuvykti į jos mylimiausia paplūdimį. Kadangi iki jo maždaug 2 valandos kelio, Nedos draugas važiuoti nenorėjo, tačiau ji įkalbėjo ir po pietų pora patraukė link išsvajotos vietos. Planavo pavakarieniauti, sutikti saulėlydį ir romantiškai praleisti vakarą.
Bevažiuojant automobiliu Neda užsnūdo, tačiau staiga atsibudo nuo smūgio arba nuo skausmo – šito moteris tiksliai jau nebepamena. Atmerkusi akis pamatė liepsną, visur aplink degė ugnis, o ji sėdėjo automobilyje ir buvo suspausta oro pagalvių – iš priekio ir iš šono.
Apsidairiusi ji suprato, kad draugo automobilyje nėra, todėl pradėjo rėkti ir pamatė jį lauke, bėgiojantį aplink sumaitotą automobilį. Neda norėdama pajudėti – negalėjo valdyti savo kūno, nejautė nei rankų, nei kojų ir todėl pradėjo dar labiau panikuoti.
„Man buvo labai baisu, kai pabandžiau atsisegti saugos diržą manęs neklausė rankos, negalėjau nieko padaryti, o aplinkui buvo vien ugnis, maniau, jog automobilis tuoj sprogs ir aš sudegsiu gyva. Pradėjau šauktis pagalbos ir draugas mane paėmęs už pažastų ištraukė.
Tuomet aš suklupau ir pajutau nežmonišką skausmą. Skaudėjo pilvą, nugarą ir jis buvo toks aštrus, lyg 5 gimdymai. Šaukiausi Dievo, kad leistų man numirti, nes negalėjau to ištverti, tačiau staiga nebegalėjau net rėkti, pasidarė sunku kvėpuoti“, – su siaubu prisimena pašnekovė.
Atskleidė, ką matė būdama komoje
Visą laiką Neda buvo sąmoninga, atvažiavo greitoji pagalba, suleido vaistų, kurie nuėmė skausmą. Ligoninėje būdama moteris paskambino savo sesei bei sūnui, pranešti, kad įvyko avarija, kad jai labai skauda, tačiau to fakto, kad su jais kalbėjo – pati moteris neatsimena.
Apžiūrėjus ją ligoninėje gydytojai pamatė, jog moteriai yra trūkęs žarnynas, susikaupę skysčiai, lūžę keturi šonkauliai ir jie buvo susmegę į plaučius, todėl Nedai ir buvo sunku kvėpuoti, buvo skilęs stuburas, dėl ko prireikė 9 valandų operacijos, o vėliau atsirado ir sepsis, dėl kurio moteris vos neprarado gyvybės.
Vėliau Nedą ištiko koma, kurioje gulėdama ji matė įdomius dalykus. „Dauguma pasakoja, kad būdami komoje mato tunelį, tačiau tunelio aš nemačiau, jaučiau didžiulę ramybę ir tarsi mačiau save iš šono, kai guliu ant lovos, o lovos gale sėdi Dievas.
Dievas nebuvo toks, kaip paveiksluose: jaunas ir tamsiaplaukis. Jis buvo senas, aukštas ir lieknas, apsivilkęs baltus rūbus, tarsi suknelę ir labai gero veido.
Su Dievu mes aptarinėjome mano gyvenimą nuo pat jaunystės, visas situacijas, ką ir kodėl padariau. Vėliau Dievas norėjo išeiti, aš prašiau jo, kad mane pasiimtų kartu, nes nebenoriu vėl jausti skausmo, tačiau jis pasakė, kad man dar reikia daug ką patirti ir aš atsibudau“, – apie tai, ką matė 3 savaites komoje praleidusi, pasakoja moteris.
Pabudusi iš komos ji nesuvokė, kiek yra valandų, kuris dabar metų laikas. Nors palatoje ir buvo pakabintas laikrodis, kuris rodė tiek datą, tiek laiką, tačiau Nedai tai buvo tik paprasti skaičiai. Vėliau sūnus atvežė telefoną, tačiau moteris juo naudotis nebemokėjo. Tą faktą, kad su šiuo daiktu ji gali paskambinti – suprato, tačiau kaip tai padaryti – neaišku.
„Visiškai neturėjau jėgų, negalėjau pakelti net vienkartinės vandens stiklinės. Turėjau iš naujo mokytis vaikščioti. Sunku buvo ir kalbėti, mano balsas buvo pasikeitęs, visada atrodė, kad spaudžia krūtinę. Šlubavo atmintis, negalėjau atsiminti jokių slaptažodžių, o jie visi buvo surašyti mano dingusiame dienoraštyje“, – atvirauja pašnekovė.
„Palikau savo draugą, kuris vairavo“
Atsigavimas vyko palaipsniui. Po 3 mėnesių moteris jau pradėjo geriau mąstyti, pati savo jėgomis bandė kabintis į gyvenimą, pasirūpinti savimi, nes norėjo įrodyti tiek sau, tiek kitiems, jog yra stipri.
Neda visada buvo energinga, gamtos žmogus, norėdavo keliauti, o dabar to daryti nebegali, nes greitai pavargsta. Šiuo metu jai yra likę randai ne tik ant kūno, bet ir širdyje – moteriai vis dar sunku psichologiškai.
„Palikau savo draugą, kuris vairavo. Pasakiau jam, kad nebesugebėsiu jo mylėti taip, kaip prieš avariją. Ilgą laiką bandžiau jį suprasti, atleidau už jo neatsakingą elgesį, tačiau visada pykau, kad jis nenorėjo būti su manimi po nelaimės“, – su ašaromis akyse pasakoja Neda.
Po avarijos atsirado ir įvairių baimių. Vairuoti pati moteris nebijo, tačiau važiuoja labai lėtai, nes bijo greičio ir staigumo. Bijo važiuoti traukiniais, nes jų greitis didelis, o Nedai atrodo, kad bet kurią minutę trenksis, tačiau vieno dalyko avariją patyrusi moteris nebebijo – mirties.
„Aš jau tarsi pabuvau mirusi, buvau su Dievu ir žinau, jog ten yra gera, tylu, ramu...Ten visos problemos nesvarbios. Mirties bijoti nereikia.
Po avarijos pradėjau labiau tikėti Dievu. Tokios situacijos, kai sugenda automobilis ir nėra pinigų jo sutvarkyti man atrodo bereikšmės. Pagalvoju, palaukiu ir visos problemos išsisprendžia.
Daug kalbuosi su Dievu, užduodu jam klausimus ir prašau atsakymo. Pradėjau džiaugtis mažais dalykais. Anksčiau dažnai būdavau pikta ir pavargusi, o dabar į viską pradėjau žiūrėti paprasčiau“, – šypteli Neda užbaigdama pokalbį.
