Mama Raminta (tikrasis vardas redakcijai žinomas), kuri augina vienerių metų sūnų, šiais metais pirmą kartą išleido vaiką į darželį, tačiau negali suvaldyti streso bei nerimo, kol vaikas ne su ja. Kodėl mamoms būna sunku paleisti vaikus į darželį ir kaip valdyti nerimą papasakojo psichologė-psichoterapeutė Rosita Katauskienė.
Mamos nerimas
Mama Raminta pasidalino savo nerimu, pirmą kartą išleidžiant vienerių metų vaiką į darželį: „Visada galvojau, kad esu labai stipri, tačiau tą rytą, kai pirmą kartą palikau vaiką vieną su auklėtoja ir svetimais vaikais, supratau, kad esu labai jautri. Atvedžiau sūnų į darželį ir auklėtoja pasirodė labai grubi, nespėjau nei tinkamai su vaiku atsisveikinti, greitai paklausė vardo, pavardės, kada pasiimsiu ir uždarė duris prieš nosį.
Su didžiuliu nerimu palikau savo vaiką ten, grįžusi supratau, kad net nespėjau paklausti, ar padės jam pavalgyti... Jaučiu didelį stresą, nežinau kaip su tuo kovoti, nuolatos galvoju tik apie tai, ką dabar veikia mano mažylis, ar neverkia, ar juo ten tinkamai rūpinasi“, – susirūpinimo neslepia Raminta.
Psichologė-psichoterapeutė Rosita Katauskienė išgirdusi šią situaciją teigia suprantanti, kiek daug jausmų mama išgyvena, kaip jaučiasi nesaugiai, neužtikrintai, nerimauja ar tinkamai bus pasirūpinta jos vaikučiu. Psichologė mano, kad labai svarbu yra kurti bendradarbiaujantį ir pasitikėjimu grįstą ryšį su pedagogais, kuriems paliekame savo vaiką.
„Prieš pradedant lankyti darželį galima pasidomėti, kokia yra darželio politika vaiko adaptacijos jame laikotarpyje, tai yra, kiek laiko, kada, kokiose veiklose tėvai gali būti su vaiku. Visada reikia turėti omenyje, kad bet kokie kraštutinumai apsunkina tiek vaiko savijautą, tiek tėvų. Yra darželių, kurie tėvams leidžia būti kiek tik nori ir kokiose veiklose jie nori, yra darželių, kurie tėvų visiškai neįleidžia į grupę. Mano manymu, abu variantai nėra teisingi“, – savo nuomone pasidalino R. Katauskienė.
Pasitikėkite savo vaikais
Psichologė teigia, kad svarbu kalbėtis su pedagogais, išsakant savo nuogąstavimus bei lūkesčius, pasidalinant kaip jaučiatės ir kas jums būtų svarbu, pasidalinti vaiko turimomis stiprybėmis, galiomis. Labai svarbu, kad nekurtume savo galvoje katastrofų „o jei...tai“, „o kas jeigu...“ (o, kas jei nemokės pavalgyti; o kas jei nepamaitins, ar neliks alkanas; o kas jei nesupras, ko mano vaikutis nori, kaip jaučiasi).
„Pasitikėkite savo vaikais, ugdymo įstaigos darbuotojais, į naują etapą savo vaikučius palydėkite kuo ramesni. Pasitikėkite, kad pedagogai pasirūpins jūsų vaikais, padės jiems ne tik pavalgyti, bet ir įdės daug pastangų, kad vaikai patys išmoktų pavalgyti pagal savo raidos galimybes“, – ramina psichologė.
Atsisveikinti su vaiku yra labai svarbus ritualas, tačiau nereikėtų išsigąsti, kad neatsisveikinus, o vaikui pasigedus mamos, jis labai sunerims, patirs didelį šoką. Kiekvienas vaikas yra individualus, todėl svarbu kalbėtis su pedagogais, kaip reaguoja ir kaip jaučiasi vaikas, jums išėjus. Pagalvokite, kaip kitas dienas galite su vaiku susikurti atsisveikinimo ritualą prieš jį paleidžiant į grupę.
„Svarbu kalbėtis su pedagogais, koks vyks vaiko ugdymas, kaip bus mokoma savarankiškumo, kaip pedagogai tvarkosi su vaikais, kurie pagal amžių nėra savarankiški ir nepajėgūs pasirūpinti savimi. Svarbu paklausti ir turėti sau atsakymus į jus neraminančius klausimus. Dalinkitės savo jausmais su artimaisiais, draugais, mamomis, kurios šiuo metu taip pat išgyvena naujus etapus, išgirskite, kaip kiti tvarkosi su šiuo laikotarpiu“, – pataria R. Katauskienė.
Svarbu, kaip vaikas jaučiasi darželyje
Psichologės manymu, daug svarbiau yra ne kaip vaikas atsisveikina, o kaip jis jaučiasi darželyje dienos eigoje. Jei vaikas nurimsta, įsitraukia į veiklą, žaidžia su kitais vaikais, bendrauja su jais, tai ženklas, kad adaptacija vyksta sėkmingai ir sunku tik atsisveikinti su mama.
Daug blogiau jei vaikas taip ir nenurimsta, lieka atsiribojęs, neįsitraukia į veiklą, nevalgo arba labai mažai valgo, lieka tarsi sąstingyje ir tai tęsiasi ilgą laiką. Tai labai svarbi žinutė tėvams: arba vaikui dar reikia laiko adaptacijai, arba vaikas dar nepasiruošęs eiti į darželį ir reikėtų pagalvoti apie kitas vaiko priežiūros galimybes vaiko aplinkoje.
Tai ypač galioja vaikams iki 3 metų, nes vaikai iki 3 metų geriausiai jaučiasi savo aplinkoje su savo artimaisiais. Manoma, kad geriausias laikas vaikui eiti į darželį yra nuo 3 metų amžiaus, gaila, bet labai mažai žmonių gali sau tai leisti.
„Pats sunkiausias būna pirmas mėnuo, vėliau adaptacija lengvėja, tačia yra vaikučių, kuriems tai gali užtrukti ir iki pusės metų. Esu ne kartą iš mamų girdėjusi „aš niekur nebuvau palikusi savo vaiko ilgiau nei valandai“, nors vaikui jau netoli 2 metų. Tokiems vaikučiams ir patiems bus labai sunku atsiskirti, o mamai tai taps dar didesniu iššūkiu“, – pasakoja pašnekovė.
Verkimas – natūrali reakcija
Vaiko verkimas ar graudinimasis atsisveikinant adaptaciniu laikotarpiu yra visiškai natūrali reakcija, nes kaip ir tėvai, taip ir vaikas šiuo metu išgyvena sunkesnį laikotarpį. Kuomet vaikas išeina į darželį jis turi susitvarkyti su daug iššūkių: prisitaikyti prie naujos rutinos, naujų žmonių, didesnio triukšmo, naujų taisyklių, naujos aplinkos ir pan. Tad įvairios emocinės ir elgesio reakcijos (verkti, pyktį, nevalgyti, blogiau miegoti) yra normali vaiko reakcija į atsiradusį stresą, padidėjusią vidinę įtampą su kuria vaikas tokiu būdu tvarkosi. Kuo natūraliau tėvai tai priims, tuo lengviau bus visiems.
Psichologė aiškina, kad jei vaikas verkia, reikėtų su juo atsisveikinti kuo natūraliau, ryžtingiau, pozityviau ir trumpiau, neužgaišti daug laiko, nes tai tik dar labiau jautrins tiek vaiką, tiek pačią mamą. Vaiko suprantama kalba reikėtų jam paaiškinti, kada ateisite jį pasiimti (kai pavalgysi pietus, kai pamiegosi pietų miegelio, kai baigsi žaisti ir pan.). Galima pasakyti vaikui, kad jo pasiilgsite, apie jį galvosite kol jis bus su draugais, o jūs darbe.
„Aš asmeniškai su savo vaiku atsisveikindavau jam pasakydama „labai tavęs pasiilgsiu ir visą dieną apie tave galvosiu, nusipiešiu tave ir pasidėsiu ant darbo stalo“. Tai tapo lyg savotišku ritualu-žaidimu, nes jis kasdien klausdavo, kokį piešinį šiandien nusipiešiau, ką jis veikia tame piešinyje, ar nepamiršau kamuolio nupiešti, nes jis šiandien žaidė, prašydavo parodyti piešinį. Per laiką vaikas ima suprasti, kad tėvams išėjus vėliau jie grįžta“, – savo patirtimi pasidalino R. Katauskienė.
Atėjus laikui, kai vaikas pradeda lankyti darželį, stresą patiria tiek tėvai, tiek vaikai. „Iki darželio vaikas laiką leido su mama ar abiem tėvais, todėl atėjus laikui išeiti į darželį ir išsiskirti, palikti jį kitų atsakomybėje, tėvams tai kelia daug nerimo, kaltės jausmo, išsiskyrimo liūdesio, abejonių.
Taip pat daug mamų yra linkusios prisiimti atsakomybę už tai, kas vyksta darželyje, siekia apsaugoti savo vaikučius nuo sunkesnių išgyvenimų ir tai apsunkina pačios mamos vaiko paleidimą. Kiekviena mama turi leisti sau suprasti, kad išleidžiant vaiką pirmus metus į darželį yra visiškai normalu patirti nerimą, stresą, nežinomybę. Tiek tėvai turi leisti sau priimti ir išbūti šiuose jausmuose, tiek leisti šiuos jausmus patirti ir vaikučiui, nes vaikui tai taip pat nauja, nepatirta situacija“, – pasakoja pašnekovė.
Baisu ,kai nedirbančios mamytės atveda pirmus ryte i grupę vaikelius,o pasiima paskutinius.Labai "užsiėmusios",labiausiai nuskriaustos.
