Mano vardas yra Simonas Bartulis. Esu Lietuvos pilietis, balsuoju kiekvienuose rinkimuose jau beveik dešimt metų. Deja, jau ilgą laiką nebegyvenu Lietuvoje – išvažiavau studijuoti į Singapūrą prieš 7 metus ir toliau pasilikau ten dirbti. Mano kasdienybė ir šeima Singapūre yra gan paprasta, o kai kam gal net atrodytų „nuobodi.“ Su savo partneriu – ypač po karantino – kas savaitę bandome naujus receptus, žiūrime truputį per daug televizijos ir kartu sportuojame.
Tačiau mūsų pora šiek tiek skiriasi nuo vadinamosios normos – esame tos pačios lyties asmenys. Su vaikinu draugaujame jau daugiau nei trejus metus, tačiau geriausiu atveju ir Singapūre, ir Lietuvoje būtume traktuojami kaip kambariokai. Todėl man asmeniškai yra labai svarbu Jūsų paprašyti palaikyti pristatytą partnerystės įstatymą.
Manau, kad daug diskusijų Lietuvoje apie LGBTQ teises vyksta abstrakčiai. Tokių įstatymų oponentai kalba apie simbolines grėsmes šeimai, o LGBTQ žmonės – apie neapykantą, orumą. Visos šios baimės neatsirado iš niekur ir taip pat yra svarbios. Tačiau būtent todėl norėjau pasidalinti šiuo laišku su Jumis ir pasakyti, kiek daug gėrio atneštų šis įstatymas mano gyvenime.
Pirmiausia, mano partneris nėra ES pilietis ir tai yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl aš vis dar negrįžau į Lietuvą. Skirtingų lyčių poros, sudariusios santuoką, gali atvykti su sutuoktiniu gyventi į Lietuvą. Į santuoką aš nesitaikau, nes tai nėra įmanoma. Ji – apibrėžta LR Konstitucijoje. Tačiau aš neturiu jokio kito būdo apibrėžti ir įteisinti savo santykių, kad galėčiau kartu gyventi su partneriu Europos Sąjungoje ar Lietuvoje. Tai mane atitolina nuo savo tėvynės, kur gyvena mano vyresni tėvai, geri draugai ir kurių esu labai išsiilgęs. Joks kitas įstatymas išskyrus civilinės partnerystės negalėtų man padovanoti šitos teisės su savo mylimu žmogumi gyventi kartu ten, kur buvau gimęs.
Yra ir kitų praktinių aspektų. Tik per civilinį poros įteisinimą galima lengviau gauti paskolas, pradėti kartu planuoti savo gyvenimą. Heteroseksualioms poroms santuoka suteikia ne tik simbolinį, bet ir finansinį saugumą ir stabilumą. Kadangi man ir mano partneriui jau yra beveik po 30 metų, mes galvojame apie mūsų ateitį, norime kartu įsigyti būstą. Tačiau to padaryti, kaip kitos poros, negalime kartu, nes bankas mus traktuotų ne kaip porą. Pripažinkime: visoms jaunoms poroms reikia pagalbos ir ta pagalba kuria stabilius tarpusavio žmonių santykius, kurių rezultatas – sveika ir stabilesnė visuomenė.
Tikiu, kad galime rasti ir bendrą kalbą bei poziciją: visų porų stabilumas, gerbūvis turi būti Lietuvos prioritetas. Nuo to, kad tokie žmonės kaip aš jausis saugiau, pagerės bendras Lietuvos gyvenimas, kas yra vertybė visiems. Iš kitų kažko atimti aš tikrai nenoriu ir net jei jie nemanys, kad tokios poros „įmanomos“ ar „teisingos“, aš tiesiog labai džiaugčiausi lygybe.
Su civilinio statuso suteikimu tos pačios lyties poroms ateina ir daug kitų teisių ir pareigų. Mano partnerio šeima lieka gyventi Singapūre, tad sudarius partnerystę aš galėčiau vienas jį lankyti kuomet jis serga ar net priimti sprendimus už jį ekstremalios situacijos atveju. Ne viską gali taip vadinami bendro gyvenimo susitarimai. Nesuteikiant civilinio statuso poroms, jų apimtis būtų labai siaura bei teisiškai neaprėptų tokių dalykų kaip migracijos teisę, sprendimo ir atsakomybės perleidimas artimajam. Tokie įstatymai mus traktuotų kaip verso partnerius, o ne artimuosius. Tačiau bet kas galėtų pripažinti, kad mes esame pastarieji.
Galų gale, aš jausčiausi oriai. Suprasčiau, kad mano tėvynė įsipareigoja ginti mane ir mano partnerį, nes mes esame lygiaverčiai ir kad mūsų santykiai – grįsti įsipareigojimu vienas kitam, meile, prieraišumu, ir bendro gyvenimo kūrimu – yra teisiškai gerbiami. Orumo trūkumus metų metus buvo priežastis emigruoti daugeliui lietuvių. Jūs neprivalote sutikti su homoseksualumu, laikyti tokius santykius taip pat artimais, bet vis tiek galite sutikti, kad orumo nusipelno visi.
Iš nieko kito mes teisių nenorime atimti. Prašau, apsaugokite mane ir mano artimuosius.
Laiško autorius: Simonas Bartulis
