Dėl šios priežasties gydytojai primena, kokie svarbiausi tyrimai turi būti atliekami, ir atkreipia dėmesį apie gresiančias pražūtingas pasekmes delsiantiems.
Higienos instituto (HI) duomenimis, vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė 2021 m. Lietuvoje buvo 74,3 metai: vyrų siekė 69,6, o moterų – 78,9 metus. Teigiama, kad dažniausiai lietuviai miršta dėl širdies ir kraujagyslių ligų, o šios sveikatos problemos dar labiau paaštrėjo užklupus pandemijai. Be to, pastebima, kad beveik pusę visų mirčių Lietuvoje lemia su gyvenimo būdu ir aplinka susiję rizikos veiksniai, pavyzdžiui, per menkas fizinis krūvis, nepilnavertė mityba ar žalingi įpročiai.
Dėmesį būtina sutelkti ne į ligas, bet sveikatos būklę
Šeimos gydytojas Eimantas Brazaitis, kalbėdamas apie Lietuvos gyventojų rūpinimąsi savo sveikata, pastebi, kad retas šalies gyventojas dabar atkreipia dėmesį į savo asmeninę savijautą, būklę.
Gydytojas taip pat pateikia gyvenimišką pavyzdį, kuris atspindi, kaip skirtinga liga, jos laiku nepastebėjus, gali sukurti aibę problemų.
„Pavyzdžiui, turime automobilį, kurio detalė pradėjo rūdyti. Jeigu mes žvelgsime pragmatiškai, paviršutiniškai, pamatysime, kad yra surūdijęs kėbulo sparnas – tai yra tarsi ligos diagnozė. Tačiau pagrindinė priežastis yra pats rūdijimas. Nors esamu momentu problema matoma tik vienoje kėbulo detalėje, bet greičiausiai vieni ar kiti procesai vėliau išryškės ant viso automobilio kėbulo.
Taigi gyventojams nereikėtų prisirišti prie konkrečios ligos diagnozės, tačiau būtina stebėti savo sveikatos būklę, o prireikus – nedelsiant kreiptis į gydytoją“, – kalbėjo jis.
Šiuos tyrimus galite atlikti ir namuose
Rūpinantis savo sveikata, kiekvienas gyventojas turėtų neužmiršti savarankiškai stebėti ir vertinti savo savijautą, žiūrėti, ar nepradėjote per greitai priaugti nereikalingo svorio.
„Viena dažniausiai šiuo metu pasitaikančių sveikatos problemų, su kuria susiduria gyventojai, yra viršsvoris. Todėl kiekvienam iš mūsų vertėtų pasimatuoti savo svorį, ūgį ir tokiu būdu pasiskaičiuoti kūno masės indeksą – svorį dalijant iš kvadratu pakelto ūgio“, – kalbėjo E. Brazaitis.
Gydytojas vardija, kad taip pat yra ir dar vienas paprastas, lengvai prieinamas būdas sekti savo sveikatos būklę – tai kraujospūdžio matavimas, mat tai gali būti geras indikatorius, atskleidžiantis pirmuosius ligos signalus.
„Jeigu kraujospūdis pamatuojamas vieną kartą ir jis yra padidėjęs, galbūt nereikėtų to laikyti sunegalavimu, kadangi matuoklyje rodomi duomenys gali priklausyti nuo įvairiausių faktorių, pavyzdžiui, fizinio krūvio, emocinės būklės, mitybos. Jeigu vieną kartą aptinkame padidėjusį spaudimą, vertėtų pasitikrinti kitą dieną“, – kalbėjo E. Brazaitis.
Sveikatos specialistai primena, kad vidutinis suaugusio žmogaus arterinis kraujo spaudimas turėtų būti 120 mm Hg ir 80 mm.
Apie kraujo spaudimo padidėjimo grėsmę tinklalaidėje „Sveikatos DNR“ taip pat kalbėjo ir profesorius, kardiologas, docentas Pranas Šerpytis, kuris tikino, kad galimai infarkto rizikai kelią gali užkirsti ir pats žmogus.
„Kartais infarktas ištinka, o priežasčių negali paaiškinti net mokslas. Vis dėlto nutolinti infarktą tikrai įmanoma. Labai svarbu įsiklausyti į savo organizmą bei tiksliai žinoti, kaip elgtis, jei sunegaluoti ar prastai jautiesi.
Pagrindinės infarkto priežastys, visų pirma, yra genetika. Jeigu šeimoje būta staigių mirčių nuo infarkto iki 50 metų, vadinasi, tikimybė staigiai mirčiai stipriai išauga. Taip pat pabrėžčiau ir kasdienybę – itin svarbu kiekvieną dieną matuoti kraujospūdį. Jeigu kraujospūdis didesnis nei 140/90, vadinasi, jis jau yra padidintas, todėl būtina koreguoti gyvenimo būdą“, – kalbėjo profesorius.
P. Šerpytis atkreipia dėmesį, kad, siekiant išvengti infarkto rizikos, žmonės taip pat turėtų pasitikrinti, ar organizme cholesterolio kiekis nėra per didelis.
„Svarbu ne tik kraujospūdis, bet ir cholesterolio kiekis kraujyje. Jeigu jo organizme yra per daug, tai aterosklerotiniai veiksmai vyksta gerokai sparčiau. Svarbu vartoti vaistus – tai tikrai nėra komercija, atvirkščiai, tai yra būtinybė, norint išvengti ligų“, – pastebėjo gydytojas.
Gyventojų delsimas kelia didelę riziką
Šeimos gydytoja Indrė Misevičiūtė ragina gyventojus rūpintis savo sveikata ir atlikti reikiamus tyrimus laiku. Be to, ligą nustačius iš anksto, išauga tikimybė, kad asmuo galės išvengti rimtų komplikacijų ir galiausiai pasveiks.
„Tikrindami žmonių sveikatą, mes, gydytojai, dažniausiai profilaktiškai atliekame kraujo tyrimus. Nors rekomendacijose yra nurodoma, kad gyventojai kraujo tyrimus turėtų atlikti kas dvejus metus, tikrai būtų pravartu daryti kasmet“, – teigė gydytoja.
I. Misevičiūtė neslepia, kad dalis gyventojų vengia apsilankyti pas gydytojus, todėl rizika susidurti su rimtomis sveikatos problemomis tik didėja.
„Kartais žmonės vengia, tarsi kažko bijo, pavyzdžiui, nenori, kad būtų atliekamas plaučių rentgeno tyrimas. Vis daugiau atsiranda ligonių, kuriems papildomai išrašomas siuntimas atlikti echoskopijos tyrimą.
Dažnai nustatomos ne tik kraujagyslių ligos, tačiau ir cukrinis diabetas, onkologinės ligos. Galima pastebėti, kad žmonės delsia kreiptis į medikus net ir tada, kai susiduria su peršalimo ligomis“, – kalbėjo medikė.
Pašnekovė svarsto, kad dalis gyventojų nesikreipia į medikus dar ir dėl to, nes mano, kad šiuo metu galioja tam tikri pandemijos metu galioję suvaržymai.
„Kai kurie žmonės klaidingai mano, kad po COVID-19 pandemijos ateiti ir išgirsti gydytojo konsultacijos ne nuotoliniu būdu negalima.
Gyventojai dažnai „tempia“ iki paskutinės sekundės, todėl žmonės, ypač vyresnio amžiaus, privalo bent vieną kartą metuose pasitikrinti savo sveikatą“, – kalbėjo gydytoja.
Nemokamos prevencinės programos – galimybė likti sveikiems
Tuo metu šeimos gydytojas E. Brazaitis antrina ir sako, kad nors apie vienus ar kitus sveikatos sutrikimus pacientai įtaria arba žino patys iš anksto, tačiau vis tiek yra delsiama kreiptis į gydytoją.
Dėl šios priežasties medikas dar kartą primena apie Lietuvoje vykdomas prevencines programas, galinčias užkirsti kelią tam tikroms ligoms, keliančioms grėsmę jūsų sveikatai.
„Gydytojas, atsižvelgdamas į konkrečius aspektus – lytį, amžių, kitus rizikos faktorius – turi nurodyti, kokius tyrimus ir kaip dažnai reikėtų atlikti. Tačiau įprastai asmenims iki 60-ies metų apsilankyti pas šeimos daktarą pakanka kartą per du metus. Kalbant apie prevencines programas, tyrimus reikėtų atlikti kas du arba tris metus“, – kalbėjo E. Brazaitis.
Vardijama, kad bene dažniausiai pasitaikančios ligos, su kuriomis susiduria gyventojai, yra padidėjęs cholesterolis, gliaukoma (akių liga), cukrinis diabetas, onkologinės, taip pat su padidėjusiu kraujo spaudimu susijusios ligos.
Būtent šie susirgimai, pasak gydytojo E. Brazaičio, turi vieną bendrą bruožą – pirminėse susirgimo stadijos simptomai nejaučiami arba jie yra menkai pastebimi.
„Tik retais atvejais šių ligų simptomai yra iš anksto smarkiai juntami, tad žmonės į gydytojus dažniausiai kreipiasi jau gerokai delsdami. Taigi yra labai svarbu atlikti reguliarius sveikatos tyrimus, kad kelias galimoms ligoms būtų užkirstas“, – sakė šeimos gydytojas.
Gydytojai primena, kad šiuo metu Lietuvoje vykdomos kelių ligų prevencijos programos. Aktualios vyrams yra prostatos (priešinės liaukos) vėžio prevencinė programa, storosios žarnos vėžio prevencinė programa, širdies ir kraujagyslių ligų prevencinė programa. Norint pasitikrinti pirmiausia reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris įvertins sveikatos būklę ir, jei reikia, skirs tyrimus bei nukreips pas gydytoją specialistą.
Surasti detalesnę informaciją apie šiuo metu vykdomus nemokamus prevencinius tyrimus galima čia.
Projektas finansuojamas Visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis, kurį administruoja Sveikatos apsaugos ministerija.
