Širdies ir kraujagyslių ligomis sergančių pacientų draugijos „Sveika širdis“ pirmininkė Rasa Šemiotienė neslėpė, kad kai taip viskas išbrangę, reikia gerokai pasverti, reikia vieno ar kito papildo, o norint nusipirktų būtinų vaistų ir atsisakyti geresnio maisto.
„Tenka atsisakyti, kas yra ne pirmos svarbos. Taip pabrango elektra, tai reikia galvoti – ar papildą pirkti, ar laukti, kol iš buto išmes antstolis? Taigi visi skaičiuoja, nenusiperka geresnio maisto, kad įsigytų papildą ar vaistą“, – pasakojo ji.
Pacientus atstovaujančios organizacijos pažymi, kad vis tik didžiausias „peilis“ – vaistų išbraukinėjimas iš kompensuojamųjų vaistų kainyno.
Pacientai nepaliauja prašyti, kad būtų leidžiama nekeisti gydymo ir būtų kompensuojami tie patys vaistai. Nuogąstaudami, kad nors ir tos pačios veikliosios medžiagos, bet kitas vaistas netiks, jie priversti kaip reikiant patuštinti piniginę perkant vaistą už pilną kainą.
„Jei nori tęsti vaistus, turi mokėti pilną kainą. Skundžiasi, kad prieš tai kompensavo, o dabar moka po 60 eurų, bet pensija maža, negali to sau leisti. Žmonės prašo originalių vaistų, nenori generinių, nes jų poveikis kitas“, – kalbėjo R. Šemiotienė.
Pasak Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkės Vidos Augustinienės, jau geriau būtų šiek tiek didesnė priemoka, bet vaistai nebūtų išbraukiami iš kainyno. „Svarbu, kad žmogui nereikėtų mokėti pilnos kainos. Rašėme ir raštus dėl to į ministeriją, bet jie dėl to nesileidžia į kalbas, sako, kad tada nebelieka konkurencijos dėl firmų. Nors jos ir taip tik paskutinę akimirką pamato, pateko į kainyną ar ne, ir nieko pakeisti nebegali“, – sakė ji.
Vaistų kainas kelia gamintojai
Vaistinių tinklų atstovai konstatuoja, kad ir vaistinės neišvengiamai susiduria su energijos išteklių kainų augimu, tačiau pažymi, kad tai nėra veiksnys, turintis įtakos vaistų kainai vaistinėse.
Labiausiai gi „kerta“ tiekėjų didinamos kainos, kurie be energijos išteklių kaip kainų kilimo priežastį įvardija ir brangstančias žaliavas, apsunkintą logistiką, kam įtakos turėjo ir karas.
Tuo metu receptinių nekompensuojamų vaistų kainos nekito, mat jų kainodarą reguliuoja valstybė. Taip pat ir receptinių kompensuojamų vaistų kainų kainos vaistinės nenustato.
„Vaistų kainas ir antkainius reguliuoja valstybė, tad mes neturime jokios įtakos ir negalime jų didinti savo nuožiūra. Vaistų ar kito asortimento kainas gali kelti gamintojai, kurie tai daro įvertinę išaugusias energetikos ar darbo užmokesčio sąnaudas“, – portalui tv3.lt komentavo UAB „Nemuno vaistinė“ generalinė direktorė Aušra Budrikienė.
Vis tik ji teigė negalinti išskirti konkrečios prekių kategorijos, kurios kainos „Camelia“ vaistinių tinkle labiausiai išaugo: „Skirtingi gamintojai elgiasi skirtingai – vieni kainų nekėlė, kiti jas didino ir 10 proc. ar daugiau.“
„Eurovaistinės“ komunikacijos vadovė Rolanda Lipnevičiūtė taip pat negalėjo įvardyti išskirtinių vaistų ar medicinos priemonių kategorijų, kuriose būtų stebimas didesnis augimas nei kitur. Pasak jos, bendrai stebimas nuo kelių iki keliolikos procentų kainų kilimas.
„Vis dėlto, vaistų ir kitų medicinos priemonių kainų augimą stebime bendraudami su savo tiekėjais, kurie pastaruoju metu dažniau nei anksčiau peržiūri savo kainas. Kylančias kainas gamintojų rinkoje lemia keletas dedamųjų, ir ne vien energetiniai klausimai, t. y. brangesnės pakuočių žaliavos, tokios kaip kartonas ar stiklas, darbuotojų užmokesčio klausimai“, – nurodė ji.
Perka didesniais kiekiais
Panašiai situaciją nušvietė ir BENU vaistinių tinklo rinkodaros ir komunikacijos vadovė Rita Šelekaitė-Ivaškevičienė. Ji teigė, kad pirmiausia stengiasi sutaupyti patys, optimizuoti išteklių sąnaudas, tačiau gamintojų didinamos kainas neišvengiamai atsiliepia ir mažmeninėms kainoms.
„Kitaip tariant, kai didėja kaina, už kurią įsigyjame prekes, tuomet natūraliai kyla ir galutinė kaina vaistinėje. Pagrindinė mūsų strategija šiuo metu – greita reakcija, kuri padeda šiek tiek amortizuoti kainų kilimą. Reikalui esant, nuperkame didesnį kiekį prekių, taip padidindami jų likutį sandėliuose ir stengdamiesi, kad konkrečios prekės kaina rinkoje liktų kuo ilgiau nepakitusi. Žinoma, toks sprendimas nėra ilgalaikis, tačiau šiuo metu tai yra vienintelis racionalus būdas bent šiek tiek stabilizuoti situaciją“, – aiškino ji.
Pašnekovė pridūrė, kad be energijos išteklių tiekėjai, kaip kainų kilimo priežastį, įvardija brangstančias žaliavas gamybai, besikeičiančias tiekimo grandines (kai nebevykdo gamybos Rusijoje, Baltarusijoje) bei nepastovų žaliavų tiekimą dėl karo.
Vaistinės atstovė priminė ir Lietuvos statistikos departamento duomenis, kurie rodo, kad vartojimo prekės ir paslaugos šių metų rugpjūčio mėnesį lyginant su praėjusių metų rugpjūčio mėnesiu, brango 22,4 proc.
„Iš jų sveikatos priežiūrai vartotojams teko skirti 8 proc. daugiau nei pernai rugpjūtį. Tačiau lyginant su liepos mėnesiu, kainos sveikatos priežiūros srityje kilo tik 0,4 proc.“, – pastebėjo R. Šelekaitė-Ivaškevičienė.
Ėmėsi taupymo planų
Be kita ko, ji pridūrė, kad energijos išteklių taupymas vaistinėse nėra naujiena.
„Nuo 2017 metų mes vadovaujamės energijos naudojimo vadybos sistemų standartu ISO 5001. Jis taikomas tiek BENU vaistinių tinkle, tiek jas valdančioje „Tamro“. Didesnius pokyčius pajautė „Tamro“ biuro Lietuvoje darbuotojai.
Tačiau vadinamieji pokyčiai ne itin skiriasi nuo to, ką jau patyrėme prasidėjus COVID-19 pandemijai. Išteklius taupome grįžę prie hibridinio darbo modelio, kai dvi sutartas dienas per savaitę dirbame nuotoliu“, – komentavo R. Šelekaitė-Ivaškevičienė.
„Eurovaistinės“ atstovė R. Lipnevičiūtė nurodė, kad vaistinių tinklas elektros energijos kaštų augimą mažina peržiūrėdamas savo procesus, kreipdama dėmesį į efektyvumą, energijos taupymo veiksmus: LED lempučių diegimą, fasadų ir iškabų išjungimą tamsiu paros metu ir pan.
Iššūkiai lydi dar nuo pandemijos pradžios
Pažymėjusi, kad nereceptinių vaistinių preparatų, higienos prekių ir kitų medicinos priemonių kainų pokytis pastaruoju metu nėra ženklus „Gintarinės vaistinės“ rinkodaros vadovė Irena Tėvelienė atkreipė dėmesį, kad vaistinėms pastaruoju metu tenka ne vienas iššūkis. Tai – tiek infliacija, tiek atsižvelgiant į rinkos tendencijas ir trūkstant darbuotojų, nuolatos didinamas darbo užmokestis ir logistinių bei energetinių kaštų augimas.
„Vieni didžiausių iššūkių mūsų rinkoje, kuri yra bene labiausia konkurencinga, bet tuo pačiu ir reguliuojama valstybinių institucijų, yra prisitaikyti prie teisinių rinkos reguliavimo pokyčių ir reikalavimų, pavyzdžiui dėl kompensuojamų vaistų likučio palaikymo, kai keičiasi kainynas.
Pandemijos pradžioje vaistinės gi turėjo persiorientuoti dirbti, jog atitiktų pasikeitusius pacientų lūkesčius, konsultuoti pacientus ne tik apie vaistų vartojimą, bet negalint jiems patekti pas gydytojus, tapo tie, pas kuriuos gyventojai plūdo su daugybe kitų sveikatos klausimų“, – komentavo ji.
