Pirmuosius krūties vėžio požymius pastebėti nėra labai lengva, mat pirminė vėžio stadija gali praeiti be jokių išorinių simptomų, todėl gydytojas Andrejus Ostapenko pataria, kokie kūno pokyčiai gali byloti, kad sergate šia liga.
Pastebėjus požymius, nedelsiant kreiptis į gydytoją
Pasak gydytojo, krūties vėžį pastebėti įmanoma: „Šiuo aspektu sergančiąsias krūties vėžiu galima būtų padalyti į dvi grupes. Vieną grupę sudarytų ligonės, turinčios užčiuopiamą krūties naviką, kurį ir pačios gali apsičiuopti. Kitos grupės ligonių darinys neužčiuopiamas, pakitimai yra 1–2 milimetrų arba dar mažesni, jų neįmanoma nustatyti paprastos apčiuopos būdu.
Ypatingą dėmesį reikėtų atkreipti į tai, jog dažniausiai krūties vėžys yra neskausmingas ir moteris nekreipia dėmesio, nes darinio neskauda. Dažnai moteris klaidingai mano, kad jeigu darinys neskausmingas, rimtos ligos ten negali būti ir susieja tai su anksčiau buvusia krūties trauma.“
„Kiti krūties vėžio simptomai yra spenelio arba krūties odos įtraukimas, gali išryškėti pasilenkus, krūties arba jos dalies patinimas, paraudimas, odos sudirginimas arba jos sustorėjimas, kartais atrodantis kaip apelsino žievė, išskyros iš spenelio, išskyrus motinos pieną žindymo laikotarpiu, pažasties ir viršraktikaulinių limfmazgių padidėjimas.
Būna situacijų, kai krūties vėžys išplinta į pažasties ir viršraktikaulinius limfmazgius, tačiau krūtyje jis dar nėra pakankamai didelis, kad moteris jį galėtų užčiuopti. Pastebėjus bet kurį iš paminėtų požymių nedelsiant kreiptis į gydytoją,“ – patarė A. Ostapenko
Dezodorantų poveikis
Ne retai moterims kyla klausimas dėl dezodorantų poveikio sveikatai: „Dezodorantai negali sukelti vėžio. Šis klausimas buvo populiarus prieš 15–20 metų, tačiau ir šiuolaikiniame pasaulyje retkarčiais tenka išgirsti tokį moterų klausimą.
Dalis žmonių mano, kad dezodorantų veikliosios medžiagos, pavyzdžiui, aliuminio pagrindu pagaminti junginiai, kuriuos paprastai vadina aliuminio druskomis, gali sukelti krūties vėžį arba turėti įtakos vėžiui atsirasti. Per pastaruosius 20 metų jokio ryšio tarp dezodorantų naudojimo ir krūties vėžio nebuvo nustatyta. Esu sulaukęs klausimų apie riziką susirgti krūties vėžiu dėl pažastų depiliacijos. Manau reikėtų palikti šias temas mitų kategorijoje.“
Svarbu laiku pasitikrinti
Vidutinis sergančiųjų krūties vėžiu amžius Lietuvoje sutampa su krūtų profilaktinės patikros programos rekomendacijomis: „Didžioji dalis naujų krūties vėžio atvejų nustatoma moterims nuo 50 iki 69 metų amžiaus. Dėl to profilaktinė patikros programa yra orientuota į šią amžiaus grupę.
Serga ir jaunesnio amžiaus moterys, dėl to, turint nusiskundimų reikėtų nedelsiant kreiptis į gydytojus. Moterims nuo 18–20 metų yra rekomenduojama atlikti krūtų savityrą, apžiūrėti krūtis kiekvieną mėnesį tomis pačiomis ciklo dienomis, geriausia ciklo viduryje.“
„Amerikiečiai rekomenduoja moterims nuo 20 iki 39 metų kartą per 1-3 metus atlikti klinikinį krūtų ištyrimą. Nuo 40 metų – kartą per metus, o radus pakitimų krūtyse savityros metu, galima kreiptis į specialistą ir anksčiau,“ – pasakojo A. Ostapenko.
Jei šeimoje krūties vėžiu sirgo šeimos narys, tai gali koreguoti situaciją: „Genetiniai rizikos veiksniai – paveldimas krūties vėžys, ką rodo nustatyta BRCA1 arba BRCA2 geno mutacija. Moteris, kuriai nustatyta geno mutacija, turi būti tiriama dažniau ir kitais tyrimo metodais, ne tik mamografija ir krūtų ultragarsiniu tyrimu, bet ir krūtų magnetinio rezonanso tyrimu.“
Pagijimas priklauso nuo daugybės veiksnių
Šiandien krūties vėžys yra galimai pagydoma liga: „Kuo anksčiau ligonė kreipiasi į gydytojus, tuo gydymo rezultatai palankesni. Onkologijoje vertinamas 5 metų bendras išgyvenimas nuo susirgimo nustatymo ir pradėto gydymo. Nulinė ir I stadijos krūties vėžio atveju 5 metų išgyvenimas yra arti 100 proc. Esant II stadijai 5 metų išgyvenimas yra apie 93 proc.
Asmeninėje praktikoje stengiuosi nevartoti termino „pagydomas vėžys“ arba „nepagydomas vėžys“, nes tai neatspindi realios situacijos. Reikėtų orientuotis į proceso išplitimą, naviko biologiją, gydymo rezultatus ir onkologinės ligos kontrolę. Sergančiai IV stadijos vėžiu ligonei, taikant šiuolaikinį sudėtinį gydymą, rezultatai gali būti nenuviliantys.“
Pasak gydytojo, gydymas priklauso nuo onkologinės ligos stadijos, biologinio ligos varianto, piktybiškumo, moters amžiaus: „Paprastai taikomas sudėtinis gydymas, t.y. įvairių gydymo metodų kombinacija: chirurginis gydymas, chemoterapija, biologinė terapija, spindulinis gydymas. Šiuo metu pasaulyje ir Lietuvoje aktyviai susidomėta imunoterapiniu gydymu.
Kaip vyksta gydymas
Patvirtinus onkologinės ligos diagnozę, multidisciplininė komisija (MDK), sudaryta iš chirurgų onkologų, chemoterapeutų, radioterapeutų, radiologų, patologų, genetikų, plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojų, priima sprendimą dėl individualizuoto, skirto konkrečiam ligoniui, gydymo plano.“
Jeigu onkologinė liga yra ankstyvųjų stadijų: „Dažniausiai gydymas pradedamas nuo operacijos, po operacijos MDK komisija sprendžia, koks bus tolesnis individualizuotas gydymas.“
„Tam tikrais atvejais gydymas pradedamas nuo chemoterapijos, toks gydymas vadinamas neoadjuvantiniu. Dažniausiai neoadjuvantinė chemoterapija taikoma ligonėms, sergančioms III stadijos krūties vėžiu. Esant nepalankiam ligos variantui, jaunam ligonės amžiui, gydymas gali būti pradėtas nuo chemoterapijos ir esant ankstyvos stadijos krūties vėžiui.
Po 4–6 mėn. vertinama, kokį poveikį padarė medikamentinis gydymas ir planuojamas chirurginis gydymas. Šiuo metu, patvirtinus HER2 geno mutaciją, plačiai taikoma ir šiuolaikinė biologinė, krūties vėžio terapija. Nacionalinio vėžio instituto gydytojai onkologai naudoja tas pačias modernias lokalaus, chirurginio bei spindulinio ir sisteminio, chemoterapija, hormonų terapija, biologinė terapija, gydymo technologijas kaip ir kitose Europos Sąjungos šalyse,“ – kalbėjo gydytojas.
