Pasidalinęs savo laimikiu „Grybautojų“ grupėje, Vladas rašė: „Su klasiokės pagalba šiandieninis derlius buvo nurinktas. Galima ramiai sėsti prie stalo ir ruošti žiemai.“
Plungės rajone dviese jie grybavo apie keturias valandas. Naujienų portalui tv3.lt Vladas pasakojo, kad grybų jie rado pačių įvairiausių.
„Baravykai, raudonikiai, lepšės, kazlėkai, voveraitės“, – vardino jis.
Toks vyro laimikis žadą atėmė ir kitiems grybautojams. Plungiškio nuotrauka grupėje sulaukė apie 1,2 tūkst. patiktų ir daugiau nei 100 komentarų.
„Praradau žadą, laikas sustojo, akyse pasiliko stovėti kibirai su baravykais. Tai – nepaaiškinamas jausmas, bet iki ryto grybai vaidensis akyse, o ryte būsiu jau miške. Ir nesvarbu, kad nerasiu nei vieno baravyko, bet tikėsiu, kad kitąkart tikrai rasiu. Jūs, Vladai, tikras grybautojas. Šaunuolis!“ – gyrė Vladą viena moteris.
Kiti taip pat negalėjo atsistebėti: „Oho, kiek grybų!“
Vienas vyras juokavo, jog gerai, kad Vladas buvo pasiėmęs ne tik pintinių, bet ir kibirų, matant tokį grybų kiekį. Atsakydamas į šį pastebėjimą grybautojas juokavo: „Jaučiau, kad geruoju nesibaigs.“
Ką būtina žinoti einant grybauti?
Kad grybavimas neapkarstų, anksčiau naujienų portalui tv3.lt mikologas Jonas Kasparavičius papasakojo, ko svarbu nepamiršti einant į mišką.
Kalbėdamas apie tai, kokius grybus galima rinkti, o kurių ne, mikologas J. Kasparavičius sakė, kad svarbiausia taisyklė – labai paprasta: „Nepažįstu – neimu, abejoju – neimu.“
Kaip atpažinti grybus? Mikologas J. Kasparavičius teigia, kad nepažįstant grybo ir norint jį atpažinti, galima jį parsinešti į namus ir atlasų ar interneto bei specialistų pagalba bandyti jį atpažinti.
„Tokiu atveju grybą būtina ne pjauti, o atsargiai išrauti, kad matytųsi ir būtų nepažeistos, nenučiupinėtos visos jo dalys. Grybas turi būti ne tik pradėjęs augti, o jau išaugęs. Gali būti ir keli grybai įvairiose augimo stadijose. Kartais tai labai palengvina grybo atpažinimą“, – patarė jis.
Tačiau specialistas įspėja, kad neretai pavojinga yra pasitikėti kitų, o ypatingai garbaus amžiaus žmonių gebėjimu pažinti grybus. Jeigu asmuo gerai mato ir geba kritiškai bei objektyviai įvertinti savo žinias ir gebėjimą atpažinti grybus, tokiu atveju, viskas gerai, tačiau vis tiek išlikite budrūs:
„Deja, kartais vis pasitaiko atvejų, kai žmogus jau blogai mato ir nelabai sugeba atpažinti grybą, tačiau yra įsitikinęs savo žiniomis ir patirtimi: „Visą gyvenimą rinkau grybus ir niekada neapsinuodijau, o dabar jau nesugebėsiu atpažinti.“
Dar blogesnė situacija, kai žmogus „instinktyviai“ jaučia grybus. Deja, bet mūsų instinktai grybų atveju yra blogas patarėjas. Nei spalva, nei forma, nei kiti požymiai negali mums padėti nuspręsti ar grybas valgomas, ar ne.
Yra puikių valgomų raudonos arba žalios spalvos grybų, tačiau yra ir nuodingų. Tą patį galima pasakyti ir apie baltos, rudos ir kitų spalvų grybus“, – pridūrė mikologas.
Kartais žmonės bando atpažinti grybą ar šis tinkamas vartoti, ar ne, pagal kvapą. Tačiau pasitelkus tokį atpažinimo metodą, galima itin lengvai apsigauti, jeigu grybo kvapas aitrus arba kartus. J. Kasparavičius paaiškina, kad vienų grybų aitrus skonis išmirkius, išvirus ar iškepus išnyksta, o kitų – ne.
