Etnologas, profesorius Libertas Klimka naujienų portalui tv3.lt pasakojo, kad Šviesos diena sureikšminta ne šiaip sau, o Šv. Liucijos dieną mini daugelis Baltijos jūros skalaujamų valstybių.
Pirmiausia, nuo gruodžio 13-osios Saulė, nors kiekvieną rytą dar „pramiega“ minutę kitą, kas vakarą leidžiasi tuo pat metu:
„Jeigu žvilgteltumėte į astronominį kalendorių, pastebėtumėte, kad saulė leidžiasi vis tuo pat metu, vakarai nebeilgės. Iki saulėgrįžos diena vis trumpėjo, o naktys ilgėjo. Nuo šios dienos, beliekant 12 dienų iki Šv. Kalėdų, vakarai nebeilgėja, tuo pačiu metu saulė leidžiasi.“
L. Klimka pabrėžia įdomiausią šios dienos aspektą – senoliai, neturėdami jokių didelių išteklių, pastebėjo šį reiškinį, kad vakarai nebetrumpėja.
Spėdavo ateinančių metų orus
Be to, tai žymėjo ir tikrąją žiemos švenčių laukimo pradžią, kai vaikai gamindavo žaisliukus eglutei, karpydavo snaiges, mokydavosi daineles ir eilėraštukus. Šeimininkės pradėdavo tvarkyti namus, galvoti, ką padės ant šventinio stalo. Manoma, kad vyravo ir šiai dienai būdingos apeigos.
„Etnologai mano, kad gal senovėje buvo kažkokios apeigos šią dieną daromos – galbūt saulės sugrįžimo šaukimo apeigos, galbūt namų židinio pagerbimo apeigos, nes sakydavo, kad reikia į krosnį įmesti kokį nors „ugnies mitulį“ – smalingą kelmą, kuris ilgiau dega ir daugiau šviesos skleidžia aplinkui“, – pasakojo etnologas.
12 dienų iki Šv. Kalėdų sureikšmintos ir dėl to, kad, senolių manymu, leido atspėti, kokie orai laukia ateinančiais metais.
„Sakydavo, kokia gruodžio 13-oji, toks bus sausio mėnuo, kokia gruodžio 14-oji diena, toks bus vasaris, gruodžio 15-oji atitinka kovo orus ir taip toliau. Visų metų galima išdėlioti eilutę ir atspėti, kokie bus orai“, – teigė L. Klimka.
Protėviai kiekvieną dieną stebėdavo, ar lyja, ar sninga, ar pučia vėjas, kokia diena iki pietų, o kokia popiet – tai leisdavo nuspėti kiekvieno mėnesio orų charakterį.
„Kartais prie slenksčio namų kaimo troboj paberdavo 12 žiupsnelių druskos ir nuo kerčios įvardydavo, kur sausis, vasaris, kovas, balandis ir taip toliau.
Po kiek laiko žiūrėdavo, kuris tas žiupsnelis labiausiai sudrėksta. Iš to spėdavo, kad tas mėnuo bus lietingiausias metas. Tai savo ruožtu turi reikšmės derliui“, – apie orų spėjimus kalbėjo pašnekovas.
Atskleidė, ar Kalėdos bus baltos
Šviesos diena sutapatinta su Šv. Liucijos diena, kuri itin svarbi skandinavams. Nors ten vyrauja evangelikų liuteronų konfesija, kuri nepripažįsta šventųjų garbinimo, Šv. Liucijos diena ten būtinai paminima.
Skandinavijos šalyse šią dieną rengiama jaunimo procesija, kurią veda baltai aprengta mergaitė, rankoje nešanti pyragą su 12 žvakelių, ją lydi jaunimas, nešinas žvakėmis.
Vis tik, dabar dažniausiai visiems kylantis klausimas, kokie orai laukia per Kalėdas. L. Klimka sako, kad gali laukti permainos, bet panašu, kad Kalėdos bus baltos:
„Šv. Martynas buvo šiltas, per Kalėdas turėtų būti šaltuko, bet prieš Kalėdas gali būti ir atlydys vieną kitą dieną. Atrodo, kad permainų dabar tikrai netrūksta ir požymių, kad jų bus.“
O jei savo kieme jau pastebėjote svirbelius ar sniegenas – paukščius, kurie žiemoja Lietuvoje – žinokite, kad tai geras ženklas. Tai prognozuoja, kad Kalėdos bus šaltos ir baltos.
