Lėtinė inkstų liga yra viena dažniausių pasaulyje – ja serga tiek vaikai, tiek suaugusieji. Negana to, vienas iš 7–8 suaugusiųjų serga apie tai nė neįtardamas. Šiuo metu tai yra 10-oji pagal dažnį mirties priežastis, kai prieš 14 metų ji dar buvo 17 vietoje.
„Europoje lėtine inkstų liga serga daugiau nei 100 mln. individų, bet dar 300 mln. turi riziką, kad jiems ši liga išsivystys. Lėtinė inkstų liga ne tik sutrumpina gyvenimo trukmę, bet ir pablogina kokybę. Trys ketvirtadaliai, ypač sergantys aukštesnio laipsnio inkstų liga, tampa nedarbingi, jiems reikia socialinių išmokų. Taip pat gydymas dializėmis, transplantacijos yra be galo brangus dalykas“, – nuotolinės konferencijos metu konstatavo VUL Santaros klinikų Nefrologijos centro vadovas prof. Marius Miglinas.
Simptomai pasirodo, tik kai inkstai jau stipriai pažeisti
Inkstai valo mūsų kraują, padeda įsisavinti reikalingas medžiagos, o nereikalingas – pašalinti. Taip pat jų funkcija – reguliuoti druskos ir skysčių kiekį organizme. Vis tik įtarti, kad šis gyvybiškai svarbus organas sutriko, ne taip paprasta – simptomai atsiranda tada, kai inkstų veikla jau yra ženkliai sutrikusi.
„Iš pradžių simptomų būna nedaug ar visai nėra, tačiau labiau pažengusiose stadijose, kai daug sutrinka inkstų veikla, didėja kraujo spaudimas, gali atsirasti tinimai, kiti sutrikimai kaip odos sausumas, niežulys. Neretai mūsų pacientai patenka pas inkstų ligų gydytoją, kai jiems diagnozuojama mažakraujystė. Simptomų iš pradžių būna nedaug, vėliau jų daugėja“, – kalbėjo gydytojas nefrologas.
Pediatrijos centro gydytojas, vaikų nefrologas, doc. dr. Karolis Ažukaitis pasakojo, kad vaikų inkstų ligų specifika kiek kitokia, mat tokiame amžiuje tai dažniausiai yra įgimtos problemos. Vis tik pirmieji simptomai gali būti panašūs.
„Inkstų ligų klasta yra ta, kad ją atrasti anksti pagal simptomus yra gana sudėtinga. Vaikams lygiai taip pat gali vystytis nepaaiškinama mažakraujystė, didėja kraujospūdis, blogėja savijauta, nuovargis, silpnumas.
„Nėra absoliučiai saugių inkstams vaistų nuo skausmo, tačiau jaunam žmogui, kuris neturi gretutinių ligų, vartoja vaistus nuo skausmo ne ilgiau kaip 5 dienas, jei vartojama viena cheminė medžiaga, tai yra gana saugu“, – sakė M. Miglinas.
Vienas unikaliausių dalykų, kas susiję su vaikais, kai inkstai sutrinka ankstyvu gyvenimo periodu, tada paaiškėja, kiek daug jie daro –reguliuoja, kaip pasisavinami mineralai, kaip jie nukeliauja į kaulus, reguliuoja kraujo rūgštingumą, taip pat ir tokį dalyką, kaip organizmas atsako į augimą stimuliuojančias medžiagas, kurias gamina smegenys, kad vaikas augtų. Ilgą laiką nediagnozavus lėtinės inkstų ligos sustoja vaiko augimas. Tai vienas didžiausių iššūkių prižiūrint tokius vaikus“, – konstatavo gydytojas.
Dažnas šlapinimasis naktį – pavojingas simptomas
Gydytojai atkreipė dėmesį, kad dar vienas simptomas, kuris galėtų padėti įtarti lėtinę inkstų ligą – dažnas noras atsikelti šlapintis naktį.
„Tai rodytų, kad inkstai nustoja gebėti koncentruoti šlapimą, kas vyksta naktį, tad reikia dažniau šlapintis. Taip kad tinimai, padidėjęs kraujospūdis, mažakraujystė, padažnėjęs šlapinimasis naktį, kaulų apykaitos sutrikimai, odos sausumas, apetito stoka, rytinis šleikštulys – visa tai gali rodyti, kad yra problemos su inkstais“, – simptomus apibendrino M. Miglinas.
Pasak K. Ažukaičio, žmonės dažnai klaidingai galvoja, kad jei inkstai nebedirba, nebeturėtų gaminti šlapimo.
„Bet ypač vaikystėje, kai inkstų ligos išsivyto dėl kitų priežasčių, net esant reikšmingai sutrikus inkstų funkcijai vaikas gali šlapintis normaliai ar net daugiau, nei įprasta.
Ir naktinis šlapinimasis, ypač jei atsiranda paauglystėje, staiga, jį lydi didelis troškulys, gėrimas prieš naktį, kelis kartus atsikėlimas pasišlapinti – tai jau raudonos vėliavos, kad kažkas nėra gerai“, – įspėjo nefrologas.
Būtini ne tik šlapimo, bet ir kraujo tyrimai
Norint inkstų ligą nustatyti laiku, gydytojai pabrėžė, kaip svarbu profilaktiškai ar juo labiau pajutus kokius simptomus atvykti išsitirti.
„Norisi nustatyti ligą kuo anksčiau, bet kadangi simptomų ypač ligos pradžioje nėra daug, tai ir mūsų galimybės nustatyti ligas labai ribotos. Negalime pasakyti kažkokio požymio, kad štai jau reikia kreiptis į gydytoją. Galime rekomenduoti kraujo tyrimus ir pagal tai nustatyti, ar yra inkstų liga“, – kalbėjo M. Miglinas.
„Taip kad tinimai, padidėjęs kraujospūdis, mažakraujystė, padažnėjęs šlapinimasis naktį, kaulų apykaitos sutrikimai, odos sausumas, apetito stoka, rytinis šleikštulys – visa tai gali rodyti, kad yra problemos su inkstais“, – sakė M. Miglinas.
Jis atkreipė dėmesį, kad profilaktiškai reikėtų padaryti ir šlapimo tyrimą, kuris kartais yra lyg nustumiamas į šoną:
„Labai svarbu apie tai kalbėti. Pas šeimos gydytoją ateinama pamatuoti kraujospūdį, cholesterolį, tačiau labai retai kalbama apie inkstus. Labai svarbu atlikti tiek šlapimo, tiek kraujo tyrimus.“
Pasak K. Ažukaičio, atsiradus įtarimams dėl inkstų ligos vaikui, jį nefrologui turėtų nusiųsti šeimos gydytojas. Tačiau jei patys tėvai pastebi tam tikrus simptomus, apie tai turėtų pasakyti.
„Jei vaikas jaučia didesnį nuovargį, prastėja apetitas, pradeda prasčiau augti, atsiranda galvos skausmai, kas galėtų būti kraujo spaudimo padidėjimo požymis, gali pakisti šlapimo spalva. Bet reguliariai reikia atlikti šlapimo tyrimus, kas gali padėti išduoti ligą“, – vardijo gydytojas.
Šie žmonės – padidintoje rizikos zonoje
Paklaustas, kas turėtų būti atidesni savo inkstų sveikatai, M. Miglinas priminė, kad visi vyresni nei 18 metų žmonės turėtų bent kartą įsivertinti inkstų veiklą.
„Bet yra rizikos grupės – tiems, kuriems padidėjęs kraujospūdis, nustatytas cukrinis diabetas, jie turi žymų antsvorį, nutukimą ar šeimoje jau yra inkstų ligų, jiems reikia bent kartą į metus pasitikrinti, jei viskas tvarkoje, tyrimus pakartoti po metų.
Taip pat jei yra inkstų akmenligė ir ji prasidėjo jauname amžiuje, juo labiau jei šeimoje jau yra ja sergančių akmenlige, šiems žmonėms reikėtų pasitikrinti“, – kalbėjo M. Miglinas.
Jis pridūrė, kad taip pat sergantiems onkologinėmis ligomis, gydomiems chemoterapiniais vaistais labai svaru įvertinti, ar vaistai nesukėlė inkstų pažeidimų – tam svarbu patikrinti kreatinino kiekį kraujyje ir atlikti šlapimo tyrimą.
Pasak K. Ažukaičio, vaikus atidžiau tikrinti reikėtų, jei tėvams yra nustatytos kažkokios inkstų, ypač įgimtos ligos, jie yra gimę neišnešioti. Taip pat vaikystėje dažnai pasikartojantys inkstų geldelės uždegimai turėtų būti vienas iš pavojingų požymių:
„Vaikams daugelis ligų yra įgimtos, kurios lemia inkstų ligos vystymąsi. Tėveliai turėtų žinoti, kad vaikams turėtų būti atliekami tyrimai, nuo 3 metų jau pamatuotas kraujospūdis ir vėliau permatuojamas.“
Tiesiogiai susiję su širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis
Nors lėtinė inkstų liga gali ilgai neduoti apie save žinoti, ši liga yra nepagydoma, tačiau gali būti kontroliuojama.
„Lėtinė inkstų liga progresuoja į inkstų funkcijos nepakankamumą, tokiam žmogui gresia dializės, inkstų transplantacija arba rimtos širdies ir kraujagyslių ligos. Laimei, dabar atsiranda galimybių sulėtinti lėtinės inkstų ligos progresavimą į inkstų nepakankamumą. Bet, deja, tai nėra pagydoma liga, tai yra diagnozė visam laikui ir ką mes galime padaryti – tik sulėtinti progresavimą ir tą reikia daryti, nes kuo didesnė stadija, tuo gresia didesnės komplikacijos“, – komentavo M. Miglinas.
Jis pabrėžė, kad itin glaudus inkstų sutrikimų ryšys yra su širdies ir kraujagyslių sistemos veikla. Kuo labiau išsivysčiusi lėtinė inkstų liga, tuo didesnė rizika išsivystyti kardiovaskulinėms ligoms.
„Inkstai yra kraujagyslių raizginiai ir rizikos veiksniai širdies ir inkstų ligoms yra labai panašūs. Mes, nefrologai, galime taikyti dializes, transplantacijas, bet didžiausia grėsmė tokiems pacientams yra širdies ir kraujagyslių ligos – infarktai, insultai ir kiti pažeidimai“, – kalbėjo profesorius.
K. Ažukaitis pabrėžė, kad vaikų amžiuje šis ryšys dar ryškesnis: „Pažengusi inkstų liga vaikystėje yra viena iš tų būklių, kai labai anksti pažeidžiamos vaikų kraujagyslės ir širdis, kalbame apie labai didelį kraujospūdį ir vaistus, vartojamus didelėmis dozėmis.“
M. Miglinas savo ruožtu konstatavo, kad daugėjant sergančiųjų nutukimu, antro tipo cukriniu diabetu, turinčiųjų padidėjusį kraujo spaudimą, iššūkių suvaldant lėtinę inkstų ligą tik didės.
Įspėjimas vartojantiems vaistus nuo skausmo
Patardami, kaip saugoti inkstus, gydytojai teigė, kad nieko čia neišrasi – būtina laikytis bendros sveikos gyvensenos taisyklių.
„Pagrindinė prevencija – žinoti savo kraujospūdį, gliukozės kiekį kraujyje, jei yra diagnozuotas padidėjęs kraujo spaudimas, reikia vartoti vaistus ir tą daryti taip, kaip paskyrė gydytojas.
Labai svarbi tinkama, subalansuota dieta, turi būti pakankamas fizinis krūvis, svarbu sekti savo kūno svorį. Svarbi reguliari fizinė veikla, reikia vartoti mažiau druskos, nevartoti be reikalo vaistų, jie jų gydytojas nepaskyrė. Nėra stebuklingo metodo, kaip išvengti šių ligų, bet tai gali padėti sumažinti“, – patarė M. Miglinas.
Jis pridūrė, kad labai svarbu nepiktnaudžiauti maisto papildais, vaistais nuo skausmo.
„Nėra absoliučiai saugių inkstams vaistų nuo skausmo, tačiau jaunam žmogui, kuris neturi gretutinių ligų, vartoja vaistus nuo skausmo ne ilgiau kaip 5 dienas, jei vartojama viena cheminė medžiaga, tai yra gana saugu.
Bet vartojant ilgą laiką, ypač jei tai vyresnio amžiaus žmonės, kurie dar vartoja ir kitus vaistus, jiems rizika yra didesnė. Ir tai yra problema – štai prieš keletą metų Belgijoje, Šveicarijoje antra priežastis, dėl ko buvo dializuojami žmonės, buvo vaistų nuo skausmo sukelti inkstų pažeidimai, ypač moterims. Ypač kenksmingi – kelių vaistų deriniai inkstams. Jie duoda pripratimą – nors skausmo nėra, bet, pavyzdžiui, Šveicarijoje laikrodžių gamyklose moterys vartojo vaistus, kad nedrebėtų rankos“, – aiškino profesorius.
Gera žinia turintiems inkstų problemų: nuo šiol akmenis išnaikins greičiau ir saugiau:
