Štai neseniai iš Jungtinės Karalystės pasiekė sukrečianti žinia – pagyvenęs vyras mirė perdozavęs vitamino D. 89 metų vyras vartojo vitamino D papildą, ant kurio nebuvo įspėjimų apie mirtiną šalutinį poveikį, jei jo būtų vartojama per daug.
Nors organizmui būtina gauti pakankamai vitamino D, dar 2022 metais žurnale „BMJ Case Reports“ buvo paskelbtas medikų perspėjimas, kad „pasaulyje vis dažniau pastebima hipervitaminozės D tendencija“, o tai yra reta būklė, kurią sukelia per didelis vitamino kiekis.
Vitaminas D, kaip ir vitaminai A, E ir K, yra tirpūs riebaluose, dėl to jie yra kaupiami, bet jų perteklius gali būti pavojingas. Vitamino D galima gauti su maistu, per odą veikiant ultravioletiniams saulės spinduliams ir vartojant papildus. Vis tik būtent jų neapdairus vartojimas gali pridaryti bėdos.
Dažniau perdozuoja vaikai
Šeimos gydytoja Elena Šukė patikino, kad vitamino D papildų įmanoma perdozuoti kaip ir bet kokios kitos medžiagos ar vaisto.
„Kad kliniškai matytume, tai gal nėra tokia dažna situacija, bet tikrai pasitaiko. Ir dažniausiai taip nutinka vaikams, ypač mažiems, suaugusieji dažniausiai kartkartėmis seka vitamino D kiekį kraujyje ir pasidaro tyrimą. Tuo metu vaikus mes linkę labiau saugoti ir rečiau imti kraują, ypač iš venos.
Taigi dažna tokia situacija, kad vitamino D netiriam, o duodam, kiek reikia ir gal dar daugiau, nes vaikas gal pablyškęs atrodo, paprakaitavęs... Tad tų perdozavimų gali būti ir tikrai būna“, – pasakojo gydytoja.
Jos aiškinimu, dažniausiai vaikai perdozuoja vitamino D dėl paprasčiausio tėvų neapdairumo.
„Jie nesupranta, kaip kūdikiui gali užtekti vieno vitamino D lašiuko ir nusprendžia, kad čia gal gydytojo klaida ir duoda vieną šaukštuką. Tai ne kartą girdėta situacija, kai yra labai perdozuojama vitamino D. Kitas variantas – vitamino D tyrimo nedarome, bet jo duodame nuolat, kartais – ir daugiau, nes žinome, kad jo trūksta, ir tas perdozavimas gali įvykti“, – kalbėjo E. Šukė.
Suaugusieji gali perdozuoti vitamino D, jei irgi nusprendžia gerti dvigubai ar trigubai didesnę dozę – vietoj 2000 TV vienetų 20 tūkst. ir panašiai. „Čia kaip ir vaikams, kai vietoj lašiuko duoda šaukštelį – tai daugiau įvyksta ne specialiai, o susipainiojus“, – pridūrė ji.
Tiesa, gydytoja priminė, kad natūralių šaltinių gaunant vitaminą D jo perdozuoti neįmanoma.
„Nors įvairiuose polivitaminuose, skirtuose kaulams ar imunitetui stiprinti, tikrai yra vitamino D, bet kiekiai yra labai maži, tad ir šitaip vartojant perdozuoti yra labai sunku. Dažniausiai taip nutinka, kai yra vartojamas grynas vitaminas D“, – nurodė šeimos gydytoja.
Kada vitamino D per daug?
Pašnekovė priminė, kad toksiškas vitamino D kiekis laikomas, kai kraujyje randama daugiau nei 250 nmol/l.
„Šiaip lietuviams šviesiaodžiams norma yra apie 100 nmol/l. Viršijus 250 jau gali prasidėti toksinis vitamino D poveikis. Pirmiausia jis labiausiai pasireiškia mūsų inkstams – juose, liaudiškai sakant, prasideda kalkėjimas – kalcinozė.
Tai reiškia, gali pradėti atsirasti inkstų akmenys, kurie gali pažeisti ir pačius inkstus. Jei yra didelis apsinuodijimas ir jis laiku negydomas, nepagaunamas, tai inkstų kalcinozė gali negrįžtamai pažeisti inkstus. Bet dažniausiai ta būklė pagaunama laiku ir vaikų nefrologai su tuo susitvarko“, – pasakojo E. Šukė.
Ji pridūrė, kad suaugusiems vitamino D perdozavimo toksiškumas matomas retai. „Bet lengvas perdozavimas, kai riba dar nesiekia 250, o kažkur apie 200 nmol/l, tokių situacijų irgi pasitaiko“, – kalbėjo gydytoja.
Gali pakenkti ir kraujagyslėms?
Iš lūpų į lūpas pasigirsta ir svarstymų, kad perteklinai vartojant vitamino D papildus gali būti pakenkti ne tik inkstai, bet ir imti kalkėti kraujagyslės. Tiesa, gydytojai tokias hipotezes vertina atsargiai.
„Pirmiausia yra pažeidžiami inkstai. Aišku, teoriškai, jei nieko nedaroma, toliau vartojama per didelėmis dozėmis, toliau gali būti pažeistos ir kitos kūno kraujagyslės – ne tik inkstų. Bet turbūt tai kazuistinis atvejis, kai bandoma piktybiškai perdozuoti. Įprastai vartojant pasidarius tyrimą ar juo labiau paskyrus gydytojui, jo perdozuoti labai sunku“, – konstatavo E. Šukė.
Kraujagyslių chirurgė Ingrida Ašakienė taip pat teigė tikrai nepastebinti praktikoje, kad galėtų būti padaugėjusių tokių sutrikimų ir juo labiau kad juos būtų galima sieti su vitamino D pertekliumi.
„Kad būtų pastebėta, kad tai daro įtaką kraujagyslių aterosklerozinių plokštelių atsiradimą, nelabai to pastebėta, nelabai ir tiriama. Dar tikrai žmonės nevartoja tiek vitamino D, kad galėtume pamatyti, kad net kraujagyslės užkalkėja“, – sakė ji.
Tačiau gydytoja primygtinai ragino periodiškai pasidaryti kraujo tyrimus, mat perdozuoti vitamino D išties realu.
„Visada kas pusmetį ar tris mėnesius reikėtų pasitikrinti vitamino D koncentraciją. Kadangi šis vitaminas dabar tiek daug reklamuojamas, žmonės yra tapę vitamino D aukomis, vartoja kiek gali, bet niekas nesitikrina.
Pati neseniai pasidariau tyrimai ir rodo 106 nmol/l, jau per daug. Atrodo, žiema, virusai puola, reikia vitamino, bet reikėtų pasitikrinti. Kita vertus, pastebima, kad dabar daugiau tokių atvejų aptinkama, nes žmonės pradėjo aktyviai tikrintis.
E. Šukė vis tik konstatavo, kad nėra visuotinės rekomendacijos, kaip dažnai reikėtų atlikti vitamino D tyrimą jį vartojat.
„Bet pasitikrinti jį tikrai reikėtų, nes tai kažkoks kitas elementas, kurį lengvai gauname su maistu ir retai būna trūkumas. Pasidarius tyrimą patarčiau pasikonsultuoti su šeimos ar kitu gydytoju, kurie pasakytų, ar pagėrus papildų reikėtų tyrimą po pusmečio pakartoti ar kartą per metus pastebėti ir kokia būtų tolimesnė taktika“, – pastebėjo gydytoja.
Klausimai vaistinėse apie vitaminą D – vieni dažniausių
Vaistinių tinklų atstovai teigia, kad klausimai apie vitaminą D vaistinėse – vieni dažniausių.
„Apie vitaminą D vaistinėse sulaukiama turbūt daugiausiai klausimų. Šis vitaminas taip pat yra ir vienas populiariausių ir labiausiai tyrinėjamų vitaminų šiandien“, – konstatavo „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Raimonda Truncė.
Vaistinių tinklo rinkodaros vadovė Irena Tėvelienė patikino, kad, lyginant 2019–2023 metų tendencijas, galima teigti, kad visuomenė vitamino D svarbą vertina vis labiau.
„Kiekvienais metais matome pardavimų augimo tendencijas. Visuomenė tampa vis labiau edukuota, sąmoningesne, be abejo ir informacijos viešoje erdvėje atsiranda vis daugiau, bet tikrai pastebime, kad žmonės vaistinės vis dažniau klausinėja, kada ir kaip vartoti vitaminus, kaip neperdozuoti, kaip vartoti su kitais papildais ir vaistais ir t.t.“ – pastebėjo ji.
Nors paprastai didesnis susidomėjimas vitamino D papildais vaistinėse pastebimas rudenį ir pirmaisiais žiemos mėnesiais. Tiesa, norėdami greito vitamino efekto gyventojai ir persistengia.
„Vitamino D perdozavimas yra įmanomas. Dažniausiai vitamino D perdozuoja greito efekto norintys žmonės, kurie viršija ant pakuočių nurodytas vitaminų vartojimo dozes. Prieš pradedant vartoti vitaminą D, visada pirmiausia patariama pasidaryti kraujo tyrimą ir tik tuomet pradėti vartoti vitaminą pagal gydytojo rekomendacijas“, – pastebėjo „Eurovaistinės“ vaistininkė Jovita Aleknienė.
„Įsigydami vitamino D papildus vaistinėse žmonės neretai klausia apie tinkamiausią jų vartojimą, o jei įsigyjama keletas maisto papildų – būtinai konsultuojame ir dėl tinkamiausio jų derinimo“, – antrino budinčios BENU vaistinės vedėja vaistininkė Inga Norkienė.
Kokie vitamino D perdozavimo simptomai?
Ji įspėjo, kad apie vitamino D perdozavimą gali išduoti tokie simptomai kaip apetito praradimas, vidurių užkietėjimas, troškulys, dezorientacija, galvos svaigimas, nuovargis, pykinimas ir vėmimas, raumenų silpnumas, pakilęs kraujo spaudimas.
„Šie simptomai gali atsirasti dėl hiperkalcemijos – t. y. kalcio kiekio pertekliaus organizme, kuris susidarė dėl vitamino D perdozavimo. Taip pat gali sutrikti kepenų ir virškinamojo trakto veikla. Visgi, šie simptomai gali signalizuoti ir apie kitų vitaminų trūkumus arba perteklių, todėl būtina pasidaryti kraujo tyrimus“, – dėstė J. Aleknienė.
Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Jurgita Jankauskienė patikino, kad šių priežasčių, visada stengiamasi išsiaiškinti, ar pacientas žino vitamino D vartojimo principus:
„Taip pat – ar darėsi atitinkamus kraujo tyrimus, ar jaučia neįprastus simptomus, kokius maisto produktus dažniausiai renkasi bei ar vartoja kitų maisto papildų. Atsižvelgus į tai, galime patarti kokio stiprumo preparatą pasirinkti.“
Gyvybiškai būtinas „saulės vitaminas“
Vaistininkė R. Truncė savo ruožtu priminė, kad labai skaudžių pasekmių turi ir vitamino D trūkumas: „Seniai įrodyta, kad vitamino D trūkumas sukelia kalcio ir fosforo apykaitos sutrikimus, dėl ko gali išsivystyti kaulų ligos, tokios kaip rachitas, osteoporozė ar osteomaliacija.“
Rekomenduojama vitamino D koncentracija kraujyje yra nuo 75 nmol/l (30 ng/ml) iki 125 nmol/l (50ng/ml). Jei šio vitamino kraujyje yra mažiau nei 20 ng/ml – tai jau žymus trūkumas.
Apie vitamino D perdozavimą gali išduoti tokie simptomai kaip apetito praradimas, vidurių užkietėjimas, troškulys, dezorientacija, galvos svaigimas, nuovargis, pykinimas ir vėmimas, raumenų silpnumas, pakilęs kraujo spaudimas.
Dažniausiai kūdikiams iki pusės metų rekomenduojama 400 IU, 6–12 mėnesių kūdikiams – 400–600 IU, 1–10 metų vaikams – 600–1000 IU, suaugusiems – 2000 IU per parą. Įprasta profilaktinė dozė – 1000 IU per parą, o turint lėtinių ligų, nusilpus imunitetui, peršalus, galima dozę didinti ir iki 4000 IU.
„Vitaminas D žmogaus organizme yra aptinkamas dviem formomis – D2 ir D3. Vitaminą D2 žmogus gauna su augaliniu maistu, pavyzdžiui, alyvuogių aliejumi, avižomis ir grybais. Vitaminas D3 gaunamas su gyvuliniu maistu, tokiu kaip riebi žuvis, kiaušiniai, sviestas, taip pat ultravioletiniams spinduliams veikiant odą. Deja, vitamino D su maistu gaunama tik apie 10 proc. reikalingos normos“, – aiškino R. Truncė.
Profilaktinės vitamino D dozės – ir vasarą
Pasa jos, nors pacientai dažnai galvoja, kad vitaminas D yra žiemos vitaminas, nes vasaros metu pakankamą jo kiekį gali gauti laiką leidžiant saulės atokaitoje, yra ne visai taip.
„Kad ir kaip atrodytų keista, vitaminas D saulėje gaminasi pirmąsias 15 minučių, o per didelis saulės ultravioletinių spindulių kiekis nedidina vitamino D gamybos, mat jo perteklius suyra odoje. Vasarą sukauptas vitaminas D dažniausiai pasišalina per 3–4 savaites, todėl jau rugsėjo gale ar spalio viduryje galima turėti šio vitamino deficitą.
Viena dažniausiai daromų klaidų vartojant vitaminą D – vasaros metu nutraukiamas jo vartojimas. Lietuvos gyventojai yra šiauriečiai ir saulėtų dienų šalyje nėra tiek daug, be to, didelė dalis žmonių dirba uždarose patalpose.
Vasarą rekomenduojama rinktis minimalią palaikomąją dozę – 800-1000 veikimo vienetų. Suaugusiam žmogui rudenį ir žiemą dozę reikėtų padidinti iki 1600–2000 UI, o esant tam tikroms organizmo būklėms ar ryškiam vitamino trūkumui – iki 4000 UI“, – aiškino vaistininkė.
Daug laiko leisti ant saulės nesaugu
Šeimos gydytoja E. Šukė patvirtino, kad ir vasarą reikalingos profilaktinės vitamino D dozės, mat saulėje vitaminas D gaminasi labai nedideliais kiekiais.
„Pavyzdžiui, vitaminas D nesigamina veido odoje, kuri dažniausiai būna ant saulės. Geriausiai vitaminas D gaminasi torso – nugaros ir krūtinės – odoje, taigi jau reikia būti su maudymosi kostiumėliu. Taip pat koks kremo su SPF naudojimas blokuoja vitamino D gamybą, tai reiškia, kad ant tiesioginių saulės spindulių reikia būti visiškai be jokios apsaugos nuo saulės, kas dermatologų ir visų sveiko proto žmonių yra suprantama, kad tai nėra rekomenduojama.
Be to, per valandą laiko buvimo ant tiesioginių saulės spindulių pasigamina apie 1000 UI. Tad norint išlaikyti profilaktinę dozę reikėtų būti 2–4 valandas ant saulės be jokios apsaugos, kas nelabai įmanoma ir rekomenduojama dėl vėžio rizikos“, – įspėjo gydytoja.
Pagrindiniai vitamino D trūkumo požymiai yra nuovargis ir mieguistumas, irzlumas, raumenų silpnumas, padidėjęs jautrumas skausmui, kraujospūdžio pokyčiai, mat vitaminas D itin svarbus širdies ir kraujagyslių sistemai.
Šio vitamino įsisavinimą gali sumažinti antsvoris, kepenų funkcijos sutrikimai, virškinimo problemos, tulžies trūkumas ir padidėjęs rūgštingumas. Taip pat nemažai įtakos turi amžius. Jei turite vieną ar kelis iš šių rizikos faktorių, kraujo tyrimą rekomenduojama atlikti nors kartą per metus, kad būtų galima koreguoti vitamino dozę, tačiau visada rekomenduojama prieš vitaminų vartojimą, tyrimus pasitarti su savo šeimos gydytojas.
Vaistinėse žmonės permoka net dvigubai: atskleidė, kaip vaistų ar vitaminų nusipirkti pigiau:
