Apie gerojo ir blogojo cholesterolio skirtumus, su juo susijusias rizikas sveikatai bei būdus sumažinti blogojo cholesterolio kiekį organizme pakomentavo „Camelia“ vaistinių tinklo vaistininkė Ieva Sauserytė.
Kuo skiriasi blogasis ir gerasis cholesterolis?
Pasak vaistininkės I. Sauserytės, cholesterolis skirstomas į dvi grupes – „gerąjį“ ir „blogąjį“. „Gerasis“ cholesterolis ne tik nėra žalingas, bet žmogaus organizmui būtinas.
„Jis padeda skaidyti riebalus, gaminti tam tikrus hormonus, net dalyvauja vitamino D sintezėje“, – pasakoja vaistininkė.
Nors dažnai vadiname juos „bloguoju“ ir „geruoju“, iš tiesų cholesterolio tipai yra šie: mažo tankio lipoproteinas (MTL) ir didelio tankio lipoproteinas (DTL).
MTL dažniausiai vadinamas „bloguoju“ cholesteroliu, nes jo perteklius gali kauptis ant kraujagyslių sienelių ir skatinti aterosklerozės vystymąsi. Tuo metu DTL, arba „gerasis“ cholesterolis, padeda pašalinti perteklinį MTL iš kraujagyslių ir grąžina jį į kepenis.
Vaistininkė pabrėžia, kad padidėjęs blogojo cholesterolio kiekis kraujyje gali provokuoti uždegimus:
„Ilgainiui tai gali sukelti aterosklerozę – būklę, kai kraujagyslės siaurėja ir standėja, tampa mažiau elastingos, dėl ko blogėja kraujotaka ir išauga širdies ligų bei insulto rizika.“
Kas didina blogojo cholesterolio kiekį?
Padidėjusį cholesterolio kiekį gali lemti ne tik genai, bet ir gyvenimo būdas. Pasak I. Sauserytės, viena pagrindinių priežasčių – nesubalansuota mityba:
„Tai mityba, kurioje nestinga sočiųjų riebalų (jų randama riebioje mėsoje, svieste, sūriuose, palmių aliejuje) bei transriebalų, esančių keptuose ir stipriai perdirbtuose produktuose.“
Pasak ekspertės, cholesterolio kiekį didina ir kiti veiksniai: „Antsvoris, fizinio aktyvumo stoka, rūkymas – šie veiksniai ne tik padidina MTL kiekį, bet ir mažina DTL kiekį.“
Taip pat įtakos turi amžius, menopauzė, paveldimumas ir tokios ligos kaip diabetas, hipotirozė, inkstų ar kepenų funkcijos sutrikimai.
Tyli grėsmė: simptomai pasireiškia vėlai
Anot vaistininkės, padidėjusio „blogojo“ cholesterolio ženklus dažniausiai sunku pastebėti, nes šis nesukelia jokių tiesioginių simptomų, kuriuos žmogus galėtų pajausti.
Tačiau, pasak jos, ilgainiui gali pasireikšti kraujotakos sutrikimų simptomai: spaudimas ar skausmas krūtinėje, dusulys, nuovargis, galūnių šalimas ar skausmas. Retais atvejais atsiranda gelsvi gumbeliai odoje, ypač aplink akis.
„Kadangi simptomai dažniausiai išryškėja tik labai pažengusiais atvejais, padidėjusį cholesterolį geriausiai nustatyti atliekant profilaktinį kraujo tyrimą“, – pataria I. Sauserytė.
Tiesa, šis tyrimas dažniausiai rekomenduojamas tik vyresnio amžiaus žmonėms, nes šiems rizika – didžiausia.
Maistas, padedantis kovoti su bloguoju cholesteroliu
Net jei sužinojote, kad „blogojo“ cholesterolio kiekis jūsų kraujyje padidėjęs, yra būdų jį sumažinti patiems. Užvis svarbiausia – tinkama mityba.
„Tirpiosios skaidulos, gausiai randamos avižose, miežiuose, pupelėse, lęšiuose, obuoliuose, vynuogėse, braškėse ir citrusiniuose vaisiuose, jungiasi su cholesteroliu žarnyne ir padeda cholesterolį pašalinti iš organizmo“, – aiškina vaistininkė.
Ypač naudinga medžiaga – beta-gliukanas, esantis avižiniuose produktuose ir miežiuose.
Taip pat vertingos omega-3 riebalų rūgštys: „Jos randamos riebių žuvų (lašišos, skumbrės, tuno) sudėtyje bei augaliniuose šaltiniuose, tokiuose kaip linų sėmenys, chia sėklos ir graikiniai riešutai.“
Be to, žalios lapinės daržovės, tokios kaip špinatai, brokoliai ar lapiniai kopūstai, aprūpina organizmą skaidulomis ir antioksidantais.
Kas turėtų sunerimti labiausiai?
I. Sauserytė pabrėžia, kad didesnį dėmesį cholesterolio kontrolei turėtų skirti šios grupės:
- vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonės;
- turintys antsvorio arba nutukimą;
- rūkantieji arba ilgai rūkę;
- fiziškai neaktyvūs asmenys;
- tie, kurių mityba nesubalansuota ir kurie vartoja daug alkoholio;
- patiriantys lėtinį stresą.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
