Žemės ūkis ir taip yra nelengvas verslas, o dabar ūkininkams vieną po kito išbandymus siunčia ir gamta.
„Neįprastai šilta žiema daržovių augintojams kelia daug iššūkių. Viena pagrindinių problemų – kenkėjai, kurie esant tokiems orams, tikėtina, neiššals. Dabar visi daržovių augintojai suka galvas, kaip reikės įveikti kenkėjų antplūdžius. Juo labiau kad cheminių augalų apsaugos priemonių mažėja, jų vis daugiau išbraukiama iš leidžiamų naudoti sąrašo, o naujos priemonės dar neišbandytos, nežinia, kiek jos padės kovoti su kenkėjais. Ypač nerimauja kopūstinių daržovių augintojai“, – teigė Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) vadovė Zofija Cironkienė.
Įprastomis žiemomis didelė dalis kenkėjų, virusų, žalingų bakterijų nuo šalčio žūdavo, o dabar, jei nespustels šalčiai ir jie nežus, neišvengiamai padidės produkcijos kaštai. Šilta žiema ypač palanki įvairiems kenkėjams veistis.
Kėdainių rajone ūkininkaujantys ir česnakus, svogūnus auginantys Olga ir Vigilijus Vansevičiai tvirtina, kad auginti daržoves ir taip pakankamai sudėtinga, o dėl tokių šiltų žiemų padidėja rizika.
„Didžiausia bėda, kai neiššąla kenkėjai. Tuomet česnakuose būna mašalų, kandžių lervučių. Daug žalos padaro grambuolių lervos. Jei laukai tręšiami mėšlu, humusu, ten grambuolių lervų būna daug, o jei žiema šilta, grambuolių lervos neiššąla ir visi būsimi kenkėjai atsiranda daržovių pošaknyje ir graužia jų šaknis. Pernai jų daug buvo svogūnuose“, – pasakojo V. Vansevičius.
Dėl galimo kenkėjų antplūdžio nerimauja ir Šiaulių rajone morkas, svogūnus auginantis ūkininkas Julius Šateika.
„Jeigu nepašals, neiššals vabalai, bakterijos, todėl gali būti daugiau ligų, ūkininkams sezono metu bus daugiau darbų laukuose – teks kovoti su daržovių ligomis ir kenkėjais. Nebent jei dar spustelėtų šaltis kokią savaitę, gal situacija ir pagerėtų“, – sakė J. Šateika.
Žieminius česnakus kai kur teks atsodinti
„Visą šią žemą vyravo šilti orai, bet dar gali paspausti šaltis. Jei šalčiai prasidėtų kovo mėnesį, ypač antroje kovo pusėje, kada jau reikia ankstyvąsias daržoves sodinti po plėvele, augintojams teks darbus pradėti vėliau, laiku neišsodinti daigai suvargs, bus „užprogramuotas“ mažesnis derlius“, – tvirtino Z. Cironkienė.
Pasak LDAA vadovės, šalčių baiminasi ir žieminių česnakų augintojai, nes dabar atėję šalčiai pakenktų šioms daržovėms.
„Dėl neįprastai šiltų orų gruodžio–sausio mėnesiais laukuose kai kur žieminiai česnakai sudygo. Augintojai sako, kad šlapesnėse vietose česnakai gali būti ir supuvę, o kiti gerokai jau išlindę iš žemės. Tad ūkininkai nerimauja, kad česnakai nenušaltų“, – sakė Z. Cironkienė.
Netoli Elektrėnų ūkininkaujantis Marius Rulevičius teigė, kad reikia prisitaikyti prie besikeičiančių klimato sąlygų:
„Ir pernai buvo šilta žiema, todėl kai rudenį sodinome žieminius česnakus, pasodinome juos giliau nei įprastai. Buvome į laukus nuvažiavę pažiūrėti, tai dabar išdygęs tik vienas kitas. Žemės temperatūra nesiekia 8–9 laipsnių, kad jie pradėtų augti, o giliau žemėje dar šalčiau, tad kol kas nėra nieko baisaus. Be to, dar žadamos šalnos, kurios pristabdys dygimą.“
M. Rulevičius teigė, kad yra dirbęs Anglijoje, kur žiemos tokios, kokia dabar vyrauja Lietuvoje.
„Prisitaikysime, – tvirtina ūkininkas. – Pernai pasodinome smidrus (šparagus). Anglijoje jie auga, augs ir pas mus.“
Ūkininko V. Vansevičiaus nuomone, tokios šiltos žiemos – nieko gero.
„Mes esame pripratę prie sniego, jis – kaip užklotas augmenijai. Jeigu augalas prisitaikęs žiemą vegetuoti, tai jis ir turėtų vegetuoti, stiprėti, kaupti medžiagas savyje ir paskui pavasarį startuoti, kaip visa augmenija startuoja, o ne augti, skleistis, žydėti vegetacijos metu“, – tvirtino V. Vansevičius.
Ūkininkas teigė, kad šiltos žiemos neigiamos pasekmės žieminiams česnakams – akivaizdžios.
„Drėgmė, šalčio nėra ir į česnakų šakneles įsimetė puvinys. Vieną lauką žieminių česnakų reikia atsodinti“, – sakė V. Vansevičius.
Stiprių šalnų pasekmių ūkininkas nesiryžta prognozuoti, bet jei šalčio būtų vos keli laipsniai, išlindusios česnakų laiškų viršūnės gali ir pašalti – tai nieko baisaus, nes vis tiek pirmieji lapai pavasarį nunyksta, o iš ropelės pagrindo išauga nauji. Tačiau labai svarbu, kad nepašaltų augimo kūgelis.
Pasak V. Vansevičiaus, svogūnų derliui šilta žiema įtakos neturės.
„Ankstyvus svogūnus rausime ir pabandysime atsivežę sodinti jau žieminius. Jei ir toliau bus tokios šiltos žiemos, galima rudenį svogūną pasodinti, jį apdengti ir anksti pavasarį, apie gegužės mėnesį, rauti“, – sakė ūkininkas.
Klimatas keičiasi, ateityje tokių šiltų žiemų tikriausiai bus daugiau, todėl, pasak V. Vansevičiaus, teks keisti daržovių auginimo technologijas.
„Eisime arčiau vengrų, vokiečių praktikos, anksčiau daržoves sodinsime, dengsime plėvele, anksčiau kasime. Žiemines daržoves kasime nebe liepos mėnesį, o gegužės pabaigoje. Viskas priklauso nuo technologijų“, – teigė V. Vansevičius.
Klimato kaitos problemos – ir parodoje Berlyne
Vokietijoje, Berlyne, vykusioje vienoje didžiausių tarptautinėje vaisių ir daržovių parodoje „Fruit Logistica“ iš įvairių pasaulio šalių susirinko vaisių ir daržovių augintojai, importuotojai, eksportuotojai, gamintojai, didmeninės ir mažmeninės prekybos, pakavimo, transportavimo, sandėliavimo ir kitų sričių specialistai. Savo įžvalgomis dalijosi pasaulinio lygio ekspertai. Parodoje dalyvauja ir Lietuvos daržovių augintojai su savo stendu. Lietuvos daržovių augintojų asociacija savo nariams parodoje tikisi surasti produkcijos pirkėjų, pasisemti patirties iš kitų šalių specialistų.
„Parodos metu dar labiau galėjome suvokti, kaip viskas pasaulyje trapu, kaip klimato kaita veikia įvairius procesus, – sakė LDAA vadovė Z. Cironkienė. – Iš pradžių nesupratome, kodėl prie mūsų daržovių augintojų stendo eina prekybininkai iš tų šalių, iš kurių mūsų produkcija niekada nesidomėdavo. Pasirodo, Australijos produkcijos pirkėjai ieško kitų tiekėjų, nes gaisrai pakoregavo ir užsienio prekybos kryptis.“
Pasak Z. Cironkienės, klimato pokyčiai keičia ir ledo (angl. iceberg) – traškiųjų (gūžinių) salotų auginimo geografiją. Pietinės Europos šalys jau yra per karštos šioms salotoms auginti, o yra daug vartotojų, kurie be ledo salotų jau nebeįsivaizduoja savo virtuvės.
„Mes sakome, kad šių salotų galime auginti daugiau, nei reikia vietinei mūsų rinkai, bet tik tada, jei turime konkrečių pirkėjų. Parodoje jau pradėjome preliminarias derybas, toliau jos vyks Lietuvoje, – teigė Z. Cironkienė. – Kita vertus, mūsų augintojams reikia apsvarstyti, kiek ir ko dabartinėmis besikeičiančiomis klimato sąlygomis gali užauginti. Pavyzdžiui, mes negalime garantuoti, kad pakankamai užauginsime kad ir tų pačių ledo salotų. Pastarųjų metų vasaromis Lietuvoje būna vadinamųjų karščio bangų, ir jeigu per sezoną galima gauti tris „aisbergo“ salotų derlius, tai vieno derliaus dėl karštų orų negarantuojame, kad neprarasime. Turime galvoti, kaip prisitaikyti prie kintančio klimato.“
Kitas dalykas – Europos Sąjungos žaliasis susitarimas, labai ambicingi planai, klimato ir aplinkos problemos verčia keisti darbo, gamybos, vartojimo būdą. Apie tai buvo daug diskutuojama ir parodos renginiuose.
„Mūsų daržovių augintojai buvo atsirinkę Lietuvos sąlygoms tinkamiausias daržovių veisles, bet keičiantis klimatui teks jas keisti, rinktis naujas. Parodoje matome viską vienoje vietoje – kokių yra veislių, kokio tipo daržovės paklausios, ko reikia pirkėjui, ką gali pasiūlyti daržovių sėklų kompanijos. Į parodą atvažiavo ne vienas Lietuvos bulvių augintojas, kuris taip pat domisi bulvių sėklomis, vartotojų paklausa. Daržovių augintojui, kaip ir kiekvienam produkcijos gamintojui, svarbiausias yra vartotojas. O jis nori kuo sveikesnės produkcijos. Į tai turime sutelkti savo pastangas planuodami naujo derliaus auginimą“, – tvirtino Z. Cironkienė.
Šaltinis: www.valstietis.lt
