Botulino toksino injekcijos kartais yra vadinamos „priešnuodžiu raukšlėms“. Tokių grožio procedūrų metu yra suleidžiamas tam tikro botulino toksino tirpalo kiekis į koreguotinas veido sritis, dažniausiai siekiant pakoreguoti ant veido atsiradusias raukšles ar nelygumus.
Apie tai, ką svarbu žinoti apie botulino injekcijas, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų laidoje „Estetinė dematologija: įgeidis ar būtinybė“ papasakojo gydytojas dermatovenerologas Tadas Raudonis.
Jis atskleidė, kokią naudą galima gauti iš botulino injekcijų, kurią vietą tarp pavojingiausių invazinių procedūrų užima botulino injekcijos bei kokią žalą jos gali padaryti.
Invazinių procedūrų skirstymas
Laidos metu gydytojas suskirstė grožio procedūras pagal tai, kaip giliai į odą yra leidžiamos injekcijos. Pasak jo, kuo giliau leidžiama medžiaga – tuo procedūra pavojingesnė.
Mažiausiai pavojingos ir rizikingos procedūros yra tos, kurios atliekamos tik paviršiniuose odos sluoksniuose – epidermį arba dermą.
„Visų šių procedūrų rizika yra gana minimali, blogiausia kas gali būti – po procedūros atsirasti mėlynė ant veido, vien dėl to, kad praduriame odą su adata. Jeigu tinkamai atlikta procedūra, tai nėra ko baimintis.
Šių procedūrų tikslas yra pagerinti paviršinę odos struktūrą, užpildyti labai smulkias paviršines raukšleles, mažinti susikaupusį pigmentą odoje“, – atskleidė jis.
Tuo tarpu antrąją vietą užėmė tos procedūros, kurių metu medžiagos leidžiamos į raumenis arba šiek tiek giliau. Botulino toksino injekcijos – vienos iš jų.
„Botulino toksinas yra skirtas mimikos raumenims atpalaiduoti, kad jie būtų, pavyzdžiui, lygesni kaktos srityje, taip pat jis skirtas korekcijai aplinkui akis.
Dar botulino toksinas gali būti skirtas bruksizmui (bruksizmas – nevalingas dantų griežimas, trynimas, stiprus sukandimas – aut. past.) gydyti, leidžiant injekciją į kramtomąjį raumenį ar kaklo zoną“, – paaiškino T. Raudonis.
Pavojingiausios iš šių procedūrų yra tos, kurių metu injekcijos leidžiamos į riebalinį audinį. Tai yra įvairūs audinių užpildai arba hialurono rūgštis.
Gydytojo teigimu, tokias injekcijas būtų galima pavadinti „medicininiais implantais“, mat jie vietoje, kurioje yra suleidžiami, sukuria tūrį ir formą audiniuose.
„Tai viena iš rizikingesnių procedūrų, nes, pavyzdžiui, suleidus medžiagos aplink akis, pacientui gali grėsti apakimas neribotam laikui, susidaryti odos nekrozė, likti randai veide. Tad reiktų labai labai atsargiai rinktis, pas ką tokią procedūrą atlikti“, – perspėjo dermatovenerologas.
Botulino toksino injekcijų nauda
Grožis ir estetika – visiems skirtingai suprantamos sąvokos, vieniems užimančios svarbią vietą gyvenime, o kitiems neretai nukeliaujančios į antrą planą.
Dėl to kartais galima išgirsti, kad apie panašias grožio procedūras atsiliepiama kaip apie „įgeidį“, o ne būtinybę.
Iš dalies tam pritarė ir gydytojas T. Raudonis. Jo manymu, griežtos būtinybės estetinei dermatologijai, įskaitant botulino toksino injekcijas, nėra. Visgi, tokios procedūros turi pliusų.
„Tai būdas paslėpti trūkumus, maskuoti kompleksus, kurie žmonėms atsiranda: galbūt vagota kakta, nelygi veido oda, asimetrijos, atsiradusios veide“, – laidos metu kalbėjo dermatovenerologas.
Pasak jo, estetinės dermatologijos procedūros neretai gali padėti žmonėms tiek susitvarkyti su fiziniais trūkumais, tiek teigiamai paveikti psichologinę žmonių sveikatą.
Anot jo, galima pastebėti, kad nors panašios procedūros nėra būtinos, tačiau jos tampa priemone gyvenimo kokybės pagerinimui ir pasitikėjimo savimi auginimui.
„Taip pat jos padeda spręsti kai kurias problemas, kurios yra ne visai estetinės – padidėjęs prakaitavimas pažastyse, delnuose ar paduose“, – akcentavo jis.
Botulino toksino injekcijų žala
Laidos metu ėmus kalbėti apie įvairių injekcijų žalą, gydytojas dermatovenerologas išskyrė ir botulino toksino galimą poveikį žmogui.
Jis pasakojo, kad kartais išties galima pamatyti, kaip žmogus po tokios procedūros atrodo mažų mažiausiai neestetiškai.
„Kalbant apie botulino toksiną, tai kartais jo yra leidžiama aplink lūpas, siekiant koreguoti per aukštai kylančią lūpą, matomas dantenas. Neteisingai pataikius, galima lūpų asimetrija, žmogus gali atrodyti kaip po insulto, kai jo pusė veido yra nusileidusi žemyn ir nekalbanti“, – perspėjimu dalijosi T. Raudonis.
Visgi, jis skubėjo nuraminti, kad šis pavojus – laikinas. Pasak gydytojo, dažniausiai tai susitvarko savaime per maždaug pusmetį, tad tai nėra negrįžtama žala pacientui.
„Bet turbūt retas kuris norėtų taip atrodyti, juo labiau susimokėjęs už paslaugą pinigus“, – pridūrė jis.
Dėl šios priežasties T. Raudonis akcentavo tinkamų ir kvalifikuotų specialistų pasirinkimą. Pasak jo, šiuo metu rinka yra „iškreipta“ ir pacientams gali būti sunku suprasti, kurie specialistai iš tiesų kvalifikuoti, o kurie – ne.
„Iš tiesų, reiktų kreiptis į gydytoją dermatovenerologą arba į plastinės rekonstrukcijos chirurgą – tai yra dvi pagrindinės specialybės Lietuvoje, kurios gali tai daryti.
Kiti šių paslaugų teisiškai ir legaliai teikti negali, tad renkantis kliniką reiktų visada šalia atsidaryti Valstybinės akreditavimo sveikatos tarnybos puslapį, kuriame yra duomenų bazė su visomis sveikatos priežiūros specialistų licencijomis ir pasitikrinti gydytoją pagal pavardę, kokią jis kvalifikaciją turi“, – paaiškino T. Raudonis.
Visą laidą apie estetinės dermatologijos procedūras galite pamatyti čia.
