tadas raudonis

Nors atrodytų, kad apie saugius lytinius santykius šiuolaikiniame pasaulyje šnekama daug, gydytojai kalba apie lytiškai plintančių ligų bumą. Jos neretai jau savaime atrodo gėdingos, bet dažnai šių infekcijų pasigaunama „einant į kairę“, tad jas stengiamasi nuslėpti. Taip ligas ne tik galima toliau tyliai platinti – šitaip maskuojama ir tiksli statistika bei sergamumo mastas.

Rudens ir mokslo metų pradžia neatsiejama ir nuo laukiančio didesnio ligų, kurios plinta vaikų kolektyvuose, pakilimo. Viena tokių nemalonių ligų – niežai, sergamumas kuriais šiemet gerokai išaugęs. Šalyje stebimas nemažas sergamumo niežais pakilimas. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, šiemet per 7 šių metų mėnesius jau fiksuotas 1671 niežų atvejis, kai pernai per tokį patį laikotarpį – 376 atvejai. Štai vien liepos mėnesį buvo užregistruoti 193 susirgimai niežais.

Lytiškai plintančios ligos Lietuvoje vis dar yra tokios, apie kurias gėda ne tik kalbėti, bet ir kreiptis į medikus, pastebi gydytojai. Dėl to kai kurių lytiškai plintančių ligų Lietuvoje pagal statistiką registruojama ir nustatoma gerokai mažiau kaimyninėse šalyse, o tai reiškia tik vieną: žmonėms jos arba nediagnozuojamos, arba diagnozavus – neregistruojamos.

Vasara gydytojams dermatovenerologams karštas metas ne tik dėl nesaikingo žmonių mėgavimosi saule pasekmių, bet ir lytiškai plintančių infekcijų (LPI) padidėjimo. Tiesa, nors kai kurie bėga pasitikrinti, ar negavo kokios „dovanėlės“ po kurortinių nuotykių, daliai lietuvių nesvetimas ėjimas „į kairę“ ar dalyvavimas svingerių, net cheminio sekso vakarėliuose.

Noras turėti gražų ir sveiką veidą ne visuomet baigiasi laimingai, jei žmogus tam pasirenka abejotinos kvalifikacijos grožio specialistus ir neturi saiko. Deja, kai kurios procedūros pacientams, kurių didesnė dalis – moterys, baigiasi itin liūdnai. Apie tai, kaip rūpintis savo oda, kokios procedūros yra saugios ir kokios kvalifikacijos medikai gali leisti įvairias injekcijas naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ komentuoja Santaros klinikų gydytojas dermatovenerologas Tadas Raudonis.

Dalinis apakimas, audinių nekrozė, veido tinimas, paralyžius – tai tik kelios iš daugelio komplikacijų, su kuriomis susiduria lietuviai, pasinaudoję nelegaliai atliktomis grožio procedūromis. VUL Santaros klinikų Dermatovenerologijos centro vadovas gydytojas Tadas Raudonis pastebi, kad šiuo atveju dažniausiai kaltas pacientų taupumas. Be to, dalis jų net ir nežino, kokių problemų gali iššaukti, atrodo, iš pažiūros niekuo nekaltas lūpų putlinimas.

Plaukų slinkimas – problema, paveikianti didžiąją dalį vyrų ir nemažą dalį moterų Lietuvoje ir visame pasaulyje. Norintiems džiaugtis vešliais plaukais išsigelbėjimu tampa plaukų transplantacija, kurią atlikti lietuviai dažnai traukia į Turkiją. Tačiau specialistai įspėja: noras pasigražinti neretai baigiasi ne tik netenkinančiu rezultatu, bet ir komplikacijomis.

Nors vasara nešykšti saulės spindulių, gydytojai ragina nežaisti su sveikata aklai be saiko jais mėgaujantis. Jie įspėja, kad odos vėžio neskauda, tačiau laiku nepasitikrinus dėl įtartino apgamo vėliau gali būti ir vėlu. Siekiant laiku pastebėkite klastingą ligą ar jai užkirsti kelią gydytojai kviečia dalyvauti jau tradicine tapusios Euromelanomos akcijoje birželio 16 d. Duomenys nedžiugina – odos vėžio atvejų kasmet daugėja didėja ir mirštamumas.

Neretai dauguma mano, kad sveiki ir žvilgantys plaukai – grožio simbolis. Gydytojas dermatovenerologas Tadas Raudonis pasakoja, kad dažnam vyrui plaukų praradimas ar plikimas asocijuojasi net su vyriškumo praradimu. Be to, pasitikėjimo savimi neprideda visuomenėje vis dar gajūs mitai, išskiriantys vyrų ir moterų poziciją į galimybę turėti gražius plaukus. Plaukų slinkimas bei plikimas – jaunėjanti problema, kuri vis dažniau užklumpa net ir 16-17 metų paauglius.

Įvairiomis grožio procedūromis, tarp jų – ir haliurono rūgšties ar botulino toksino injekcijomis – susižavi vis daugiau tautiečių. Vis tik gydytojai ragina pasitikrinti, kas teikia tokias paslaugas, mat pasekmės gali būti labai skaudžios. Blogiausiu atveju nutikus komplikacijoms gali grėsti net aklumas ar audinių nekrozė.

Maždaug 70 proc. populiacijos tam tikru gyvenimo periodu turi problemų dėl sausos odos. Dažniausiai sausos odos problema išryškėja dėl išorinių veiksnių: žiemos speigų, didelių temperatūrų skirtumų, patalpų šildymo ir išsausėjusio oro jose. Taip pat pasitaiko atvejų, kada odos sausumas kamuoja ir dėl ligų. Apie tai domėjosi TV3 laida „Būk sveikas“.  Nors iš pirmo žvilgsnio sausos odos būklė gali erzinti dėl estetikos, tačiau problemos slypi kur kas giliau.