Gydytojas psichiatras pastebi, kad pablogėjusi nuotaika rudens bei žiemos sezonais nėra išskirtinis fenomenas, ypač šiaurės šalyse, kuriose yra aiškesni skirtingi metų laikai:
„Tą patį procesą galime stebėti ne tik žvelgdami į metų laikus, bet galime ir stebėti eidami iš pietų į šiaurę tai yra labai elementarūs skaičiai ir nereikia jokių gilių tyrimų.
Yra statistika, kad įvairiomis depresijos formomis, kitomis psichikos ligomis pietų šalių gyventojai serga gerokai rečiau negu šiaurės šalių gyventojai. Ir tai matoma tiesiog pažiūrėjus į skaičius – kuo šiauriau, tuo daugiau susirgimų depresija, daugiau suvartojama antidepresantų ir panašiai. Tas šviesos trūkumas, trumpos dienos, iš tiesų veikia žmonių sveikatą ir tai yra neabejotina.“
Sezoninė depresija yra gana retas susirgimas
Į M. Marcinkevičiaus minimas įvairias depresijos formas įeina ir sezoninė depresija. Tai gydytojo aiškinimu yra labai retas susirgimas, kai žmonės depresija serga tik rudens–žiemos sezonais, o kitu metų laiku žmonės nejaučia jokių simptomų.
Psichiatro teigimu dažniausiai jei jau žmogus serga depresija, ši liga yra linkusi paūmėti:
„Sveiki žmonės jaučia nedidelį pokytį, jis yra nežymus ir dauguma prie jo adaptuojasi, o tie, kurie yra linkę sirgti depresija, tie žmonės dažnai nebesugeba ištoleruoti ir suserga. Iš tikrųjų net ne naujai suserga, o ateina tos pačios, jau esamos, depresijos pablogėjimas.“
Ligai kelią galime užkirsti su vitaminu D
Paklaustas, kas vis dėlto sukelia depresiją, M. Marcinkevičius pastebi, kad mokslas dar dabar nežino visų tikslių mechanizmų, kurie sukelia šį susirgimą. Tačiau yra aiškios kelios svarbios detalės:
„Depresijos atsiradime dalyvauja melatonino sistema, o melatoninas yra neuromediatorius smegenyse, kuris yra susijęs su šviesos ciklu. Taip pat kas žinoma apie šiaurės šalis tai yra vitamino D trūkumas, kuris yra siejamas su daugelio būklių vystymusi, bet taip pat ir depresija. Kaip žinome tai yra vienintelis vitaminas, kuris yra tikrai rekomenduojamas mūsų kraštuose, nes būtent jo mes negauname su maistu, o jis gaminasi nuo saulės šviesos.“
Psichiatras įspėja galvojančius, kad soliariumas galėtų padėti papildyti vitamino D atsargas. Gydytojas teigia, kad jo skaitytuose moksliniuose straipsniuose nėra pakankamai įrodymų, kad soliariumas padėtų pasigaminti vitaminui D:
„Tai nėra tas reikalingas šviesos spektras ir dar labai trumpas laikas. Žinoma, negaliu kategoriškai teigti, kad visiškai nieko nepasigamina. Galbūt ir pasigamina koks miligramas vitamino D, tačiau tai būtų nepakankamas kiekis savijautai pasikeisti.“
Naujovė sezoninės depresijos gydyme – dienos šviesos lempa
M. Marcinkevičius teigia, kad geresnis pasirinkimas nei soliariumas yra dienos šviesos lempos. Šiomis lempomis dirbtinai pratęsiama dienos trukmė ir taip pagerėja paciento nuotaika.
„Sezoninei depresijai gydyti yra naudojamos specialios dirbtinės lempos, kurios savo spektru primena saulės šviesą ir tomis lempomis yra dirbtinai pratęsiama diena. Pacientas turi tiesiog ryte prieš dar prašvintant, kurį laiką pasėdėti tokios lempos šviesoje. Tas lempas galima naudoti tiek ryte, tiek vakare, jau sutemus, bet ne dieną“, – paaiškina psichiatras.
Prekyboje galima rasti panašių lempų naudojimui namuose. Jų kainos svyruoja maždaug tarp 80 ir 200 eurų. Tačiau kaip žinoti, kokią pasirinkti, kaip žinoti ar neperkame katės maiše? Gydytojas M. Marcinkevičius atkreipia dėmesį, kad jo vadovaujamoje ligoninėje dienos šviesos lempų įranga kainuoja kelis tūkstančius eurų.
Vis dėlto norintiems tokią lempą įsigyti, psichiatras turi kelis patarimus: atkreipti dėmesį į lempos ryškumą, šis turi būti kuo didesnis, taip pat reikia, kad tokia lempa skleistų šviesos spektrą kuo artimesnį saulės šviesai.
Nesusirgti padės fizinis aktyvumas ir pasivaikščiojimai
Vienas geriausių būdų išvengti sezoninės depresijos ir pasikelti nuotaiką gydytojo teigimu yra fizinis aktyvumas, o ypač kuo natūralesnėje aplinkoje:
„Nėra taip, kad tai veiktų vien tik sergančius, mes esame gamtos vaikai, biologinės būtybės ir natūralu, kad tas aktyvumas, mažėjant šviesos, trumpėjant dienoms galbūt istoriškai natūraliai ir mažėdavo. Tačiau vienintelis patarimas – stengtis išlikti maksimaliai aktyviam, nepasiduoti tam rudeniniam ritmui, gamtos sulėtėjimui, apmirimui.
Reikėtų stengtis palaikyt fizinį aktyvumą natūraliai, jei vasarą vaikščiojote tai ir rudenį išeiti pasivaikščiot. Blogiausiu atveju eiti į sporto klubą, bet geriausia yra fizinis aktyvumas lauke, būtent šviesiu paros metu.“
Psichiatras sutinka, kad dirbantiems žmonėms gali būti sunku dieną išeiti pasivaikščioti, tačiau vis tiek yra rekomenduojamas bent minimalus fizinis aktyvumas. M. Marcinkevičiaus teigimu psichiką teigiamai veikia net paprastas pasivaikščiojimas parke, miške, atsižvelgiant į žmogaus amžių gydytojas rekomenduoja pagal galimybes pasivažinėti dviračiu, riedučiais ar pabėgioti.
Kada jau reikia kreiptis į specialistus?
Jei vis dėlto sezoninė depresija perauga į tikrąją depresiją ar pasireiškia anksčiau buvusios depresijos paūmėjimas, gydytojas psichiatras teigia, kad dienos šviesos lempos gali nebepadėti ir tada gydymo taktiką parenka kiekvienas gydytojas individualiai pagal paciento simptomus. Dažniausi gydymo metodai yra psichoterapija bei antidepresantai.
M. Marcinkevičius išskiria kelis simptomus, kuriems pasireiškus jau reikia kreiptis į gydytoją:
„Yra trys pagrindiniai depresijos simptomai: bloga nuotaika, liūdesys; sumažėjęs pasitenkinimas gyvenimu, nebeteikia malonumo tie užsiėmimai, kurie anksčiau džiugino; sulėtėjimas, energijos, aktyvumo netekimas, darbingumo sumažėjimas. Kiti simptomai: miego sutrikimai, nerimas, apetito sutrikimai, svorio pokyčiai, kaltės jausmas, savivertės sumažėjimas.“
Jei jums ar jūsų artimajam pasireiškia bent du pagrindiniai ir keletas papildomų simptomų, ir tai trunka ilgiau nei dvi savaites, reikėtų pasitarti su specialistu. M. Marcinkevičius atkreipia dėmesį, kad pirmasis kontaktas nebūtinai turi būti su psichiatru, kreiptis galite ir į savo šeimos gydytoją.
