Spustelėjęs šaltis vieniems yra puiki proga užsiimti žiemos sportu, pasidžiaugti žiema, kitiems – galvos skausmas, kaip nesušalti, o nušalimai atėjus šaltoms dienoms yra dažnas reiškinys. Kaip saugotis, kokie požymiai išduoda nušalimą bei kokiais būdais nušalimus gydyti naujienų portalui tv3.lt pasakojo Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės skubiosios pagalbos gydytojas ir skyriaus vedėjas Paulius Uksas.
Dažniau kankina nuožvarbos
Dažniausiai šaltą dieną lauke laiką leidžiantys žmonės patiria nuožvarbas, tačiau šios dažnai sumaišomos su nušalimais. Svarbu įsiminti, jog nuožvarba yra lokalus odos pažeidimas, o nušalimai yra rimtesnė problema.
„Patį nušalimą įvertinti yra pakankamai sunku, daugiausiai apie tai byloja pati galūnės būklė, kaip ji atrodo – jeigu tai yra normalus, adekvatus žmogus, ne kalnuose kažkur užgriūtas lavinos, jis nenušals galiūnių“, – aiškino skubiosios pagalbos gydytojas.
Taip pat, kaip rodo daugiametė patirtis, rimtus nušalimus dažniausiai patiria tam tikros socialinės grupės – tai benamiai asmenys, taip pat žmonės, vartojantys alkoholį, kurie, pavyzdžiui, išgėrę užmiega gatvėje. Šie žmonės patiria tokius nušalimus, kurie baigiasi liūdnai, o tokių atvejų nemažėja.
„Kontingentas išlieka tas pats – benamiai, asocialūs žmonės. Kadangi kontingentas nesikeičia, vis tiek turim panašų srautą kiekvienais metais, po kelis į mėnesį. Jie patiria rimtus galūnių nušalimus, po kurių gresia amputacija, žmonės tik atsibudę supranta, kad bus be kojų, rankų arba be pirštų“, – skaudžias pasekmes vardija P. Uksas.
Pirmoji pagalba namuose
Socialiems žmonėms dažniausiai tenka susidurti su paviršiniais odos nušalimais – nuožvarbomis. Joms nereikalingas specifinis gydymas ir medikų pagalba nereikalinga – pirmąją pagalbą galima suteikti namuose, tačiau svarbu, kad ji būtų suteikiama kuo operatyviau ir tinkamai:
„Aišku, svarbiausia kuo įmanoma greičiau pašalinti drėgnus, šlapius rūbus nuo tų vietų, kurios yra sušalusios – pirštinės, šlapi batai, kojinės, kelnės, tarkim, jeigu įvyko kritimas į šaltą vandenį. Kuo greičiau nurengti ir sausai šildyti.“
P. Uksas aiškino, jog gydymas drėgna šiluma ne visada yra tinkamas – nuožvarboms gydyti šiltas vanduo yra tinkama priemonė, tačiau įvykus rimtam nušalimui, kurio daugelis neskiria nuo nuožvarbos, toks gydymas gali atnešti daugiau žalos nei naudos.
„Drėgna šiluma turi savo kontraindikacijas, o sausa šiluma tinka visais atvejais be išimties. Šilta, sausa šiluma, palaipsniui didinant šilumą, negalima labai didelio kontrasto sukelti, šaltą galūnę kišti po karštu vandeniu ar po karšta šiluma. Atšildymas turi būti vykdomas palaipsniui, nuo kambario temperatūros, paskui ją didinant“, – pataria gydytojas.
Apsauga nuo nušalimų
Ruošiantis keliauti į lauką spaudžiant šalčiui, skubiosios pagalbos gydytojas primena visuomenėje populiarų posakį: „Nėra blogo oro, yra netinkama apranga“, kuri puikiai iliustruoja pasiruošimą keliauti į šaltį. Tam svarbus tinkamas pasiruošimas, įvertinus oro sąlygas, o namuose pravartu turėti kremą, kuris padės apsisaugoti.
„Reikia dengti visas atviras kūno vietas, galima pasitepti riebiais emolientais, pavyzdžiui, veidą, kaktą, plaštakas, kad netrūkinėtų, neskilinėtų, neišsausėtų oda, nes šaltis traukia drėgmę, kuo didesnis šaltis, tuo mažiau drėgmės, pažeidžiami odos paviršiniai sluoksniai ne tik dėl temperatūrų svyravimo ir šalčio, bet dėl pačios drėgmės kiekio pasikeitimo“, – kalbėjo P. Uksas.
Suprantama, svarbi ir oro sąlygas atitinkanti apranga – dėvėkite pirštines, kepurę, apsimuturiuokite šaliką, pasirinkti tinkamą, šiltą avalynę, striukę bei būtinai uždenkite visas atviras kūno vietas.
Venkite šio gėrimo
Ir, kaip pabrėžia gydytojas, atvėsus orams pamirškite alkoholio vartojimą, nes jo poveikis gali nulemti tai, jog nė nepajusite, kad šąla visas kūnas:
„Jokio alkoholio, jokių psichoaktyvių medžiagų vartojimo, nes alkoholis dirbtinai sukelia šilumos jausmas. Vienas dalykas, nejaučiam, kad atšąlame, kitas dalykas yra, kad per tam tikras chemines reakcijas jis imituoja šilumos jausmą galūnėse, nors iš tikrųjų taip nėra.“
Be to, alkoholio vartojimas veikia kraujotakos sistemą – plečia periferinę kraujotaką, kapiliarus, kas reiškia, kad daugiau kraujo patenka į galūnes, kas sukelia dirbtinį šilumos jausmą, tačiau pasekmės gali būti skaudžios.
„Kur yra daugiau paviršinių atvirų išsiplėtusių kraujagyslių, per jas greičiau netenkame bendros kūno šilumos, vyksta greitesnis viso kūno šalimas. Tai liečia ne galūnių nušalimus, o bendrą kūno atšalimą, hipotermiją“, – paaiškino P. Uksas.
