Pristatome vieną garsiausių šimtmečio porų, kurių pažinties ir meilės istorija sujaudins daugelį.
Istorinės Prezidentūros Kaune istorikės, dr. Ingridos Jakubavičienės, parašiusios monografiją „Seserys. Sofija Smetonienė ir Jadvyga Tūbelienė“, teigimu, Sofija buvo tokia moteris, apie kurią galima kalbėti kaip apie vieną iškiliausių to laikmečio personų.
Šiaurės Lietuvoje, Gavenonių dvare, dabartinėje Šiaulių apskrities teritorijoje, Sofija augo kartu su dviem broliais Romanu ir Tadu bei jaunesne seserimi Jadvyga.
Sofija buvo nuo mažens mokoma visko, ką turėtų mokėti bajoraitė: gerų manierų, užsienio kalbų, šokti, jodinėti, dainuoti, skambinti pianinu, siuvinėti, domėtis mada ir kosmetika bei daugeliu kitų dalykų.
Kiekvienas ras panašumų su prezidentiene
Pašnekovės teigimu, kiekvienas, pasidomėjęs prezidentienės asmenybe, ras panašumu su savimi, savo pomėgiais bei veiklomis. „Viskas priklauso nuo to, kokią Sofiją jūs norite matyti“.
Ji teigia, kad žmones, kurie yra praktikuojantys katalikai, ypač sujaudins gilus Sofijos tikėjimas. Ji niekada nepraleisdavo sekmadienio mišių, o sudėtingais laikotarpiais save ir artimuosius pavesdavo Dievo globai.
Taip pat ši moteris iš kitų išsiskyrė subtilia elegancija, oria laikysena. Net būdama prezidentiene, ji nesibodėjo stebėti, kaip auga daržovės bei jos gėlės.
„Jeigu mėgstate žirgus ir patinka jodinėti, tuomet žinokite, kad tai labai patiko ir Sofijai jaunystėje. Yra išlikusių kino kronikų, kur Sofija kartu su prezidentu joja ant žirgų.
Jeigu patinka kinas ir stengiatės pamatyti visus naujausius rodomus filmus, tuomet irgi turite šį tą bendro su prezidentiene. Jeigu skambinate pianinu, mėgstate teatrą, muziką, dainuoti – visa tai labai patiko ir Sofijai“, - tikino istorikė.
Pažintis užsimezgė Sofijos namuose
Itin atidžiai studijavusi prezidento ir jo žmonos gyvenimą, I.Jakubavičienė išskyrė įdomų faktą apie Antano ir Sofijos draugystės pradžią.
Pasirodo, dviejų žmonių meilės istorija užgimė dar tada, kai Sofija buvo moksleivė. Pasak istorikės I.Jakubavičienės, Sofija ištekėjo ne už prezidento, o už talentingo, bet neturtingo teisės mokslus baigusio Antano.
„Jiedu susipažino Sofijos tėvų namuose, kai šie nusprendė vieną vasarą į savo namus pasikviesti gabų jaunuolį Antaną (tada 20-ies metų), kad jis paruoštų vyresnį Sofijos brolį stojamiesiems egzaminams. Tada Sofijai tebuvo vos dešimt metų.
Antanas buvo kilęs iš neturtingos ūkininkų šeimos, buvo įpratęs pragyvenimui ir mokesčiui už mokslą užsidirbti pats, duodamas privačias pamokas ir padėdamas ruošti namų darbus“, - pasakojo pašnekovė ir pridūrė, kad būtent namuose užsimezgė Sofijos ir Antano draugystė.
Neliko laiškų ir užrašų
Daugeliui iki šiol būtų smalsu sužinoti, kaip draugystės pradžioje tarpusavyje bendravo Antanas ir Sofija, tačiau, kaip bebūtų gaila, nėra išlikę prisiminimų apie judviejų pažintį.
Vis dėlto, galima spėti, kad būdama 15-18 metų, Sofija susirašinėjo su tada Peterburge studijavusiu Antanu.
„Sofijos sesuo Jadvyga viename interviu apie Sofijos ir Antano pažintį pasakojo, kad kartą Antanas pažadėjo Sofijai, kad kai baigs studijas Peterburgo universitete, jis sugrįš į Lietuvą ir atvažiuos pas Chodakauskus pirštis Sofijai.
Savo žodį jis tesėjo. Greičiausiai abu rašė ilgesingus laiškus, tačiau, deja, jų neišliko“, - pasakojo istorikė.
Siekė bajoriško gyvenimo
Jaunoji Sofija su šeima gyveno dvare, kilmingoje šeimoje. Suvokimą apie gyvenimą ir estetiką, ji perdavė ir Antanui. Ji aiškiai žinojo, kaip reikia elgtis su tarnais, kaip turi atrodyti padorūs namai, kaip gražiai priimti svečius.
„Galėčiau tvirtinti, kad būtent Sofija jų namuose siekia bajoriško gyvenimo standarto.
Nors ir ištekėjusi už kuklų atlyginimą gaunančio banko tarnautojo, Sofija turėjo plačių užmojų: ji norėjo turėti gražius namus su erdviu salonu, kur tilptų daug svečių. Ji norėjo būti vaišinga ir malonia šeimininke.
Sofijai namų ruošoje visą laiką padėdavo virėja ir tarnaitė, o gimus vaikams - dar ir auklė“, - pasakojo istorikė.
Visada turėjo savo nuomonę
Tapę šeima, Sofija ir Antanas daugybę laiko praleisdavo kartu. I.Jakubavičienė neabejoja, kad Sofija darė didžiulę įtaką Antanui, kol šis valdė šalį.
Išklausius istorikės pasakojimą, susidaro įspūdis, kad pirmoji šalies dama savo charakteriu priminė dabartinę šalies Prezidentę Dalią Grybauskaitę, kuri atvirai ir be užuolankų išsako savo nuomonę apie nepatinkančius asmenis.
„Ji buvo aktyvesnė, valdingesnė ir griežtesnė už vyrą. Net ir jos kalboje buvo juntamas kandumas, sarkazmas, kai ji kalbėdavo apie jai nelabai patinkančius asmenis.
Antanas buvo diplomatiškesnis, lankstesnis, o Sofija galėjo tiesiog atvirai pasakyti savo nuomonę be jokių užuolankų.
Tai ypač išryškėdavo, kai būdavo svarstomos kandidatūros į valstybės tarnybos aukštus postus, ministro ar svarbios įstaigos direktoriaus pozicijas ir panašiai.
Išgirdusi siūlomų kandidatų pavardes, Sofija tuoj pat išdėstydavo, ką ji žino apie kiekvieną. Jeigu ji žinodavo, kad siūlomas kandidatas apgaudinėja žmoną arba yra girdėjusi, jog yra prasiskolinęs ir įnikęs į alkoholį, tuomet pasakydavo, jog toks asmuo pareigoms netinkamas“, - dėstė istorikė.
Ištikimiausia vyro bendražygė
Sofija buvo moteris, sugebėjusi rasti bendrą kalbą su pačiais įvairiausiais žmonėmis. Ji mokėjo bendtauti su įvairių pažiūrų lietuviais, megzdavo pokalbius su bendraminčiais, kuriems rūpėjo Lietuva ir jos ateitis.
Ji didino ir paties A.Smetonos autoritetą, plėtė jo draugų ratą.
Sofija buvo ištikimiausia vyro bendražygė, sekė visur, kur vyras norėjo eiti: palaikė, kai jis leido ir redagavo lietuviškus laikraščius, buvo kartu, kai pirmojo pasaulinio karo metais A. Smetona dirbo draugijos Lietuviams nukentėjusiems dėl karo šelpti pirmininku, sutiko, kad jų namuose rinktųsi Lietuvos Tarybos nariai bei lankytųsi vokiečių okupacinės valdžios atstovai.
Sofija prezidentienės statusą gavo tik 1919 metais, praėjus 15 metų po jų santuokos. Tačiau ir būdama prezidentiene savo statuso nesureikšmino, žinojo, kad viskas laikina“, - aiškino pašnekovė.
Sofija buvo labai veikli ir komunikabili, imli naujovėms, gana greitai prisitaikanti prie naujų iššūkių, susitaikanti su likimo siųstais išbandymais.
Iš užsienio diplomatų - šilti atsiliepimai
Ji buvo stipraus charakterio ir gana valdingo būdo, bet su ja bendravę užsienio diplomatai ir jų žmonos apie Smetonienę atsiliepdavo nepaprastai šiltai, kaip apie labai svetingą ir rūpestingą prezidentūros šeimininkę.
„Teko ne viena galimybė pakalbinti ją pažinojusių žmonių, kurie teigė, kad prezidentienė buvo ypatingai dosni ir maloni, ypač vaikams, kuriuos paglostydavo ir pavaišindavo saldainiais.
Ji pati buvo trijų vaikų motina, viena dukrelė mirė vos trejų metukų, tad jos ypatingas jautrumas vaikams, našlaičiams buvo tikras ir labai stiprus“, - sakė istorikė.
Likusi našle nenutolo nuo veiklos
1944 metais Sofija liko našle. Prezidentas, kaip priminė istorikė, netikėtai žuvo gaisre. Deja, pasak I.Jakubavičienės, labai mažai lietuviams žinoma, kaip ji gyveno ir ką veikė Amerikoje.
„Naujausi mano tyrimai atskleidė, kad ir po prezidento žūties prezidentienė JAV išlaikė turėtą statusą. 1944-1949 metais Sofija labai dosniai rėmė ir globojo keliasdešimt lietuvių pabėgėlių šeimų, atsidūrusių Vokietijoje buvusiose karo pabėgėlių stovyklose ir laukiančių leidimo atvykti į JAV.
S. Smetonienės didžiulis rūpestis bei pagalba karo pabėgėlių šeimoms geriausiai atsiskleidžia laiškuose, kuriuos ji rašė globojamai buvusio prezidento apsaugos karininko Povilo Skardžiaus šeimai“, - kalbėjo istorikė.
Pašnekovė I.Jakubavičienė intriguoja teigdama, kad apie S.Smetonienę, kaip apie ypač šiltą ir kilnią asmenybę, galima sužinoti paskaičius jos laiškus ,kurie sudėti į istorikės knygą „Prezidento sargyboje“.
***
Primename, kad naujienų portalas tv3.lt pradeda projektą, skirtą Lietuvos 100mečiui. Nuo sausio mėnesio iki pat kovo 11 dienos savo skaitytojams pristatysime žinomiausių ir į istoriją patekusių vyrų moteris, žmonas, antrąsias puses.
Istorikai ir projekto bendraautoriai intriguoja, kad kai kurių šeimų modeliai - ypač įdomūs bei patrauklūs, o kai kurie privers nustebti.
Naujienų portalo tv3.lt vyriausiasis redaktorius Artūras Anužis sako, kad šiais laikais už kiekvieno vyro dažnai stovi moteris, o už kiekvieno daug pasiekusio vyro - protinga moteris.
„Istorija rodo, kad ir didžiausi mūsų šalies vyrai turėjo savo patarėjas, žmonas, kurioms papasakodavo apie svarbiausius darbus arba išliedavo nuoskaudą.
Be to, pasitaikydavo atvejų, kai žmonos darydavo didžiulę įtaką savo vyrų sprendimams.
Būtent dėl šios priežasties naujienų portalas tv3.lt, artėjant mūsų valstybės šimtmečiui, nusprendė atskleisti kitą istorijos pusę ir parodyti, kokią įtaką mūsų iškiliausiems lyderiams ir šalies vadovams turėjo šalia jų buvusios moterys. Nes, galbūt, be jų, neturėtume ir tokių vyrų“, - sako A.Anužis.